Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pavelas Radziševskis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pavelas Radziševskis (lenk. Paweł Radziszewski); g. 1890 m. birželio 30 d. Strykove, Lenkija, m. 1931 m. rugsėjo 17 d. Rudkoje, (Lenkija) – lenkų , mineralogas ir petrografas, kurį laiką dirbo ir gyveno Vilniuje.
Biografija
Marcelio ir Juzefos Biernacki sūnus. Nuo 1903 m. lankė gimnaziją Vloclaveke, po streiko mokykloje 1905 m. perėjo į aštuonmetę filologinę gimnaziją Varšuvoje, kurią baigė 1911 m. ir iškart užsirašė į Jogailos universitetą. Studijavo mineralogiją ir petrografiją. Jį globojo vyresnysis brolis Idzis, kunigas, kuris jį taip pat sudomino ir gamtos filosofija. Daugiausia studijavo pas Juzefą Morozevičių (lenk. Józef Morozewicz), savo tolimą giminaitį, kurio katedroje nuo 1913 m. iki 1914 m. praktikavosi. Vienoje išvykoje į Banską Štiavnicą susidomėjo ten esančiais granitais. Pradėjo juos tyrinėti. 1915 m. su pagalba išvyko į Vieną kaip savanoris į universitetą ir ten buvo iki 1916 m. Grįžęs į Krokuvą pabaigė studijas. 1920 m. Jogailos universitete apsigynė daktaro laipsnį. Nuo 1921 m. iki 1926 dirbo vyresniuoju asistentu Žemės plutos skyriuje Varšuvoje. Tyrė , Volynę, lankėsi Suomijoje, iš kur parvežtus uolienų pavyzdžius dovanojo Jogailos universitetui.
Vilniuje
1926 m. Vilniuje užėmė Mineralogijos katedros vedėjo vietą Stepono Batoro universitete ir čia dirbo iki mirties 1931 m. Dėstė mineralogiją, kristalografiją ir petrografiją kartu su praktikumais. Pasiliko Geologijos institute Varšuvoje bendradarbiu ir tęsė tyrimus Volynėje. 1930 m. apsigynė habilitacinį darbą.
Susirgo tuberkulioze.
Toliau tęsė tyrimus. Gavo lėšų aplankyti Švediją ir Suomiją, iš kur parsivežė turtingą uolienų kolekciją. Atliko Volynės, Karpatų ir Šventojo kryžiaus kalnų Lenkijoje kristalinių uolienų tyrimus.
Nors žinių, kad domėjosi Vilniaus krašto rieduliais, nėra, bet galėjo planuoti juos vykdyti ateityje, nes keliaudamas po Fenoskandiją, domėjosi Alandų salų, Vakarų Suomijos, Smolando ir kitų Švedijos vietovių kristalinių uolienų petrografija. Atvežė turtingą uolienų rinkinį, kuris vėliau ženkliai papildė Antanina Halicka. Būtent iš tų vietų kilę rieduliai surandami Lietuvoje.
Kitų mokslo darbų apie Vilnių ir Vilniaus kraštą taip pat nepaliko. Universitete išliko jo Volynėje surinkti uolienų pavyzdžiai. Tikriausiai jo ir S. Malkovskio iniciatyva yra atgabenti ir bazalto stulpų fragmentai prie Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto įėjimo M. K. Čiurlionio gatvėje, nes bazaltas buvo tiriamas mokslininkų, kaip ir statybinė medžiaga. Juo išgrįstas Vilniaus Gedimino prospektas. Katedrai vadovaujant P. Radziševskiui vyravo kruopštus darbas. Jam mirus katedros vedu tapo B. Rydzevskis, o vėliau M. Limanovskis. O nuo 1934 m. S. Malkovskis.
P. Radziševskis išvyko į sanatoriją Rudkoje (Lenkijoje), kur ir mirė. Palaidotas Mrozuose (Lenkija).
Šeimos nesukūrė.
Literatūra
- Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pavelas Radziševskis, Kas yra Pavelas Radziševskis? Ką reiškia Pavelas Radziševskis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pavelas Radzisevskis lenk Pawel Radziszewski g 1890 m birzelio 30 d Strykove Lenkija m 1931 m rugsejo 17 d Rudkoje Lenkija lenku mineralogas ir petrografas kurį laika dirbo ir gyveno Vilniuje BiografijaMarcelio ir Juzefos Biernacki sunus Nuo 1903 m lanke gimnazija Vloclaveke po streiko mokykloje 1905 m perejo į astuonmete filologine gimnazija Varsuvoje kuria baige 1911 m ir iskart uzsirase į Jogailos universiteta Studijavo mineralogija ir petrografija Jį globojo vyresnysis brolis Idzis kunigas kuris jį taip pat sudomino ir gamtos filosofija Daugiausia studijavo pas Juzefa Morozeviciu lenk Jozef Morozewicz savo tolima giminaitį kurio katedroje nuo 1913 m iki 1914 m praktikavosi Vienoje isvykoje į Banska Stiavnica susidomejo ten esanciais granitais Pradejo juos tyrineti 1915 m su pagalba isvyko į Viena kaip savanoris į universiteta ir ten buvo iki 1916 m Grįzes į Krokuva pabaige studijas 1920 m Jogailos universitete apsigyne daktaro laipsnį Nuo 1921 m iki 1926 dirbo vyresniuoju asistentu Zemes plutos skyriuje Varsuvoje Tyre Volyne lankesi Suomijoje is kur parveztus uolienu pavyzdzius dovanojo Jogailos universitetui Vilniuje 1926 m Vilniuje uzeme Mineralogijos katedros vedejo vieta Stepono Batoro universitete ir cia dirbo iki mirties 1931 m Deste mineralogija kristalografija ir petrografija kartu su praktikumais Pasiliko Geologijos institute Varsuvoje bendradarbiu ir tese tyrimus Volyneje 1930 m apsigyne habilitacinį darba Susirgo tuberkulioze Toliau tese tyrimus Gavo lesu aplankyti Svedija ir Suomija is kur parsiveze turtinga uolienu kolekcija Atliko Volynes Karpatu ir Sventojo kryziaus kalnu Lenkijoje kristaliniu uolienu tyrimus Nors ziniu kad domejosi Vilniaus krasto rieduliais nera bet galejo planuoti juos vykdyti ateityje nes keliaudamas po Fenoskandija domejosi Alandu salu Vakaru Suomijos Smolando ir kitu Svedijos vietoviu kristaliniu uolienu petrografija Atveze turtinga uolienu rinkinį kuris veliau zenkliai papilde Antanina Halicka Butent is tu vietu kile rieduliai surandami Lietuvoje Kitu mokslo darbu apie Vilniu ir Vilniaus krasta taip pat nepaliko Universitete isliko jo Volyneje surinkti uolienu pavyzdziai Tikriausiai jo ir S Malkovskio iniciatyva yra atgabenti ir bazalto stulpu fragmentai prie Vilniaus universiteto Gamtos mokslu fakulteto įejimo M K Ciurlionio gatveje nes bazaltas buvo tiriamas mokslininku kaip ir statybine medziaga Juo isgrįstas Vilniaus Gedimino prospektas Katedrai vadovaujant P Radzisevskiui vyravo kruopstus darbas Jam mirus katedros vedu tapo B Rydzevskis o veliau M Limanovskis O nuo 1934 m S Malkovskis P Radzisevskis isvyko į sanatorija Rudkoje Lenkijoje kur ir mire Palaidotas Mrozuose Lenkija Seimos nesukure LiteraturaGaigalas A 2003 Geologija Stepono Batoro universitete 1919 1939 Geologija Vilniaus universitete Tarptautines konferencijos medziaga Vilniaus universiteto leidykla Vilnius 43 70