Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Muziejininkystė muzeologija pagalbinė istorijos disciplina mokslas kurio objektas yra pažintinis ir vertinamasis žmonių
Muziejininkystė
Muziejininkystė, muzeologija – pagalbinė istorijos disciplina, mokslas, kurio objektas yra pažintinis ir vertinamasis žmonių santykis su tikrove (muzealumas). Tiria žmonių veiklos ir gamtos objektų, atliekančių visuomeninės atminties (, kultūros paveldas ir t. t.) funkciją, atranką, tyrimus, saugojimą, eksponavimą. Skirstoma į taikomąją (tiria muziejų organizavimą, funkcijas, veiklą), istorinę ir teorinę.
Istorija
Muziejininkystės pradininku laikomas (Samuel Quiccheberg, 1529-1567 m.), knygoje „Išminties šaltinis – įrašai arba titulai įžymiausio muziejaus“ {lot. Theatrum sapientiae – Traktat inscriptiones vel tituli theatri amplissimi, 1565 m.) išdėstęs muzeografijos principus (muziejaus organizavimo, rinkinių tvarkymo metodika). Muzeografiniai tyrinėjimai vyravo iki XIX a. pabaigos. Žymiausi darbai: „Muzeografija, arba nurodymai, kaip teisingai suprasti ir naudingai įrengti muziejus“ (vok. Museographia oder Anleitung der Museomm oder Raritatenkammern, 1727 m.), Karlas Linėjus „Botanikos filosofija“ (Philosophia botanica, 1751 m.), „Keliautojo vadovas“ (Instructio peregrinatoris, 1759 m.). Muzeologijos terminas pirmąsyk paminėtas 1878 m.
Muziejininkystė kaip mokslas formuojasi nuo XX a. penkto dešimtmečio. Muziejininkystė teoriją tiria ir plėtoja atskiri tyrimų centrai ( – Tokijas, , Amsterdamas, , Berlynas) ir universitetų padaliniai (pav. Muzeologijos katedra, Brno, Čekija). XX a. septintame dešimtmetyje susiformavo Z. Z. Stransky Brno muziejininkystės mokykla, muziejininkystę apibrėžianti kaip muzealumo mokslą. Nuo XX a. devinto dešimtmečio plėtojasi vadinamoji Naujosios muziejininkystės mokykla (S. Curuta, P. van Menšas ir kiti), skelbia naujas teorines ir metodologines muziejininkystės prielaidas (bendruomeninė muziejininkystė, visapusiškas muziejus) ir metodines nuostatas – visuomenės interesai lemia, kas taps kultūros paveldu; visuomenės lūkesčiai subrandina muziejus.
Muziejininkystė Lietuvoje
Lietuvoje muziejininkystė kartais apibrėžiama kaip mokslas apie muziejus, jų veiklą ir istoriją, dar vadinama muzeologija arba kaip muziejų kolekcijų aprašymas (dar muzeografija). Muziejininkystės pradžia sietina su 1815 m. J. Lobenveino leidiniu apie Vilniaus universiteto Anatomijos teatro (muziejaus) ypatybes ir paskirtį („Viešojo Imperatoriškojo Vilniaus universiteto posėdis, skirtas iškilmingam naujojo žmonių ir gyvūnų anatomijos teatro atidarymui Vilniuje 1815 m. spalio 15 d. dieną“, lenk. Zagąjenie publicznego posiedzenia Uniwersytetu Imperatorskiego Wilenskiego przy uroczystem atwariu nowego teatru anatomii ludzkiey i zwierzęcey dnia 15 paždziernika 1815 w Wilnie. 1815 m.), taip pat ir E. Tiškevičiaus skelbta muziejaus – šalies veidrodžio koncepcija. Iki XXI a. vyravo istorinės ir taikomosios muzeologijos tyrinėjimai. Tyrinėtojai – daugiausia muziejininkai ir mokslininkai, susiję su muziejų veikla ir muziejininkystės, kaip taikomosios muzeologijos, dėstymu (Paulius Galaunė, Peliksas Bugailiškis). Nuo XX a. devinto dešimtmečio Lietuvos muziejų kultūros paveldo globos organizacijų problemas tyrė Nastazija Keršytė.
Išleista mokslinių monografijų, leisti periodiniai leidiniai, skirti muziejininkystei ir kraštotyrai, : „Gimtasai kraštas“ (1934–1943 m.), „Muziejai ir paminklai“ (1966–1989 m.). Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejus 1987–1989 m. leido „Metodiką“, kur skelbė muzeografinius rašinius, 1989–1990 m. leistas „Muziejininkystės centro biuletenis“, nuo 1992 m. leidžiamas „Muziejininkystės biuletenis“ (nuo 2003 m. – „Lietuvos muziejai“), istorijos ir taikomosios muziejininkystės straipsnius skelbia tęstiniai leidiniai „Etnografija“ (nuo 1991 m., Lietuvos nacionalinis muziejus), „Metraštis“ (nuo 1996 m., Lietuvos dailės muziejus), „Lietuvos muziejų rinkiniai“ (nuo 1998 m., ). 2001 m. Vilniaus universitete pradėti teorinės muziejininkystės tyrimai.. 2012 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, kuriame vykdomos II pakopos muziejininkystės studijos, įsteigta Muzeologijos katedra.
Taip pat skaitykite
- Muziejų naktis
Literatūra
- Zita Žemaitytė. Paulius Galaunė, 1988 m.
- Keršytė, Nastazija. Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Lietuvos muziejų raida XVI–XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003, 232 p.: iliustr., santr. anglų k. ISBN 9955-415-29-0
- Muziejų vadyba, straipsnių rinkinys, 2002 m.
Šaltiniai
- Nastazija Keršytė. Muziejininkystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 636-637 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Muziejininkystė, Kas yra Muziejininkystė? Ką reiškia Muziejininkystė?
Muziejininkyste muzeologija pagalbine istorijos disciplina mokslas kurio objektas yra pazintinis ir vertinamasis zmoniu santykis su tikrove muzealumas Tiria zmoniu veiklos ir gamtos objektu atliekanciu visuomenines atminties kulturos paveldas ir t t funkcija atranka tyrimus saugojima eksponavima Skirstoma į taikomaja tiria muzieju organizavima funkcijas veikla istorine ir teorine IstorijaMuziejininkystes pradininku laikomas Samuel Quiccheberg 1529 1567 m knygoje Isminties saltinis įrasai arba titulai įzymiausio muziejaus lot Theatrum sapientiae Traktat inscriptiones vel tituli theatri amplissimi 1565 m isdestes muzeografijos principus muziejaus organizavimo rinkiniu tvarkymo metodika Muzeografiniai tyrinejimai vyravo iki XIX a pabaigos Zymiausi darbai Muzeografija arba nurodymai kaip teisingai suprasti ir naudingai įrengti muziejus vok Museographia oder Anleitung der Museomm oder Raritatenkammern 1727 m Karlas Linejus Botanikos filosofija Philosophia botanica 1751 m Keliautojo vadovas Instructio peregrinatoris 1759 m Muzeologijos terminas pirmasyk paminetas 1878 m Muziejininkyste kaip mokslas formuojasi nuo XX a penkto desimtmecio Muziejininkyste teorija tiria ir pletoja atskiri tyrimu centrai Tokijas Amsterdamas Berlynas ir universitetu padaliniai pav Muzeologijos katedra Brno Cekija XX a septintame desimtmetyje susiformavo Z Z Stransky Brno muziejininkystes mokykla muziejininkyste apibrezianti kaip muzealumo moksla Nuo XX a devinto desimtmecio pletojasi vadinamoji Naujosios muziejininkystes mokykla S Curuta P van Mensas ir kiti skelbia naujas teorines ir metodologines muziejininkystes prielaidas bendruomenine muziejininkyste visapusiskas muziejus ir metodines nuostatas visuomenes interesai lemia kas taps kulturos paveldu visuomenes lukesciai subrandina muziejus Muziejininkyste LietuvojeLietuvoje muziejininkyste kartais apibreziama kaip mokslas apie muziejus ju veikla ir istorija dar vadinama muzeologija arba kaip muzieju kolekciju aprasymas dar muzeografija Muziejininkystes pradzia sietina su 1815 m J Lobenveino leidiniu apie Vilniaus universiteto Anatomijos teatro muziejaus ypatybes ir paskirtį Viesojo Imperatoriskojo Vilniaus universiteto posedis skirtas iskilmingam naujojo zmoniu ir gyvunu anatomijos teatro atidarymui Vilniuje 1815 m spalio 15 d diena lenk Zagajenie publicznego posiedzenia Uniwersytetu Imperatorskiego Wilenskiego przy uroczystem atwariu nowego teatru anatomii ludzkiey i zwierzecey dnia 15 pazdziernika 1815 w Wilnie 1815 m taip pat ir E Tiskeviciaus skelbta muziejaus salies veidrodzio koncepcija Iki XXI a vyravo istorines ir taikomosios muzeologijos tyrinejimai Tyrinetojai daugiausia muziejininkai ir mokslininkai susije su muzieju veikla ir muziejininkystes kaip taikomosios muzeologijos destymu Paulius Galaune Peliksas Bugailiskis Nuo XX a devinto desimtmecio Lietuvos muzieju kulturos paveldo globos organizaciju problemas tyre Nastazija Kersyte Isleista moksliniu monografiju leisti periodiniai leidiniai skirti muziejininkystei ir krastotyrai Gimtasai krastas 1934 1943 m Muziejai ir paminklai 1966 1989 m Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejus 1987 1989 m leido Metodika kur skelbe muzeografinius rasinius 1989 1990 m leistas Muziejininkystes centro biuletenis nuo 1992 m leidziamas Muziejininkystes biuletenis nuo 2003 m Lietuvos muziejai istorijos ir taikomosios muziejininkystes straipsnius skelbia testiniai leidiniai Etnografija nuo 1991 m Lietuvos nacionalinis muziejus Metrastis nuo 1996 m Lietuvos dailes muziejus Lietuvos muzieju rinkiniai nuo 1998 m 2001 m Vilniaus universitete pradeti teorines muziejininkystes tyrimai 2012 m Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete kuriame vykdomos II pakopos muziejininkystes studijos įsteigta Muzeologijos katedra Taip pat skaitykiteMuzieju naktisLiteraturaZita Zemaityte Paulius Galaune 1988 m Kersyte Nastazija Lietuvos muziejai iki 1940 metu Lietuvos muzieju raida XVI XX amziaus ketvirtajame desimtmetyje Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2003 232 p iliustr santr anglu k ISBN 9955 415 29 0 Muzieju vadyba straipsniu rinkinys 2002 m Vikiteka Muziejininkyste vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiNastazija Kersyte Muziejininkyste Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 636 637 psl