Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Italijos ekonomikaValiutaEurasFiskaliniai metaisausio 1 gruodžio 31Prekybos partneriai Europos SąjungaStatistiniai duome
Italijos ekonomika
| Italijos ekonomika | |
| Valiuta | Euras |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | sausio 1 - gruodžio 31 |
| Prekybos partneriai | Europos Sąjunga |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | 2,855 trln. $ |
| BVP augimas | 1,1 % (2010) |
| BVP gyventojui | 35400 $ |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 1,8 %; pramonė 24,9 %; paslaugos 73,3 % |
| Infliacija | 1,4 % |
| Darbo jėga | 25,05 mln. |
| Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | paslaugos 65,1 %, pramonė 30,7 %, žemės ūkis 4,2 % |
| Bedarbystė | 7,6 % (2011 K3) |
| Pagrindiniai pramonės sektoriai | Turizmas, komunikacijos, mašinos, plienas, chemikalai, farmacija, maistas, tekstilė, automobiliai, apranga |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | 458,4 mlrd. $ |
| Pagrindiniai eksporto partneriai | Vokietija 12,6 %, Prancūzija 11,57 %, JAV 5,92 % |
| Importo pajamos | 459,7 mlrd. $ |
| Pagrindiniai importo partneriai | Vokietija 16,6 %, Prancūzija 8,82 %, Kinija 6,53 % |
| Valstybės išlaidos | |
| Valstybės įsiskolinimas | 118,1 % nuo BVP (2010) |
| Tiesioginės įplaukos | 960,1 mlrd. $ |
| Tiesioginės išlaidos | 1,068 trln. $ |
| Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: BBB+ Moody's: A2 Fitch: AA- |
| Rezervo fondas | 165,796 mlrd. $ |
Iki Antrojo pasaulinio karo Italijos ekonomika daugiausia rėmėsi žemės ūkiu. Po karo ekonomika stipriai keitėsi ir šalis tapo pramonine. Italija buvo viena iš Anglies ir plieno bendrijos, kuri vėliau evoliucionavo į Europos Sąjungą, kūrėjų. 2010 m. Italija pagal bendrąjį vidaus produktą buvo aštunta pagal dydį pasaulio ekonomika ir ketvirta pagal dydį Europoje. Italija yra Didžiojo aštuoneto ekonominės organizacijos ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė.
Dėl kalnuoto ladšafto didelė Italijos dalis nėra tinkama žemės ūkiui, dėl to šalis yra maisto produktų importuotoja. Italijoje taip pat nėra ir svarbių gamtinių išteklių, pvz., naftos, geležies rūdos ar anglies, dėl to šios žaliavos taip pat yra importuojamos. Italija yra ir didelės dalies savo naudojamos elektros energijos importuotoja.
Italijos šiaurinė ir pietinė dalis socioekonominiu požiūriu labai skiriasi. Italijos šiaurė yra industrializuota, čia yra pagrindinis šalies finansinis centras Milanas. Bedarbystė šiaurinėje dalyje sudaro 4 procentus. Tuo tarpu šalies pietūs daugiausia yra žemės ūkio kraštas, čia bedarbystė sudaro 20 procentų.
Šalies bendrasis vidaus produktas yra panašaus dydžio kaip Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, o bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui yra panaši kaip Vokietijoje.
Žemės ūkis
Produkcija
| Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys) | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 11285 | 11 | Persikai ir nektarinai | 1589 | |
| 2 | Kviečiai | 8855 | 12 | Kiauliena | 1557 |
| 3 | Vynuogės | 7793 | 13 | Ryžiai | 1400 |
| 4 | Pomidorai | 5976 | 14 | Galvijų mėsa | 890 |
| 5 | Cukriniai runkeliai | 4390 | 15 | Salotos | 847 |
| 6 | Alyvuogės | 3473 | 16 | Vištiena | 790 |
| 7 | Apelsinai | 2527 | 17 | Mandarinai | 786 |
| 8 | Obuoliai | 2208 | 18 | Kriaušės | 770 |
| 9 | Kitos daržovės | 1650 | 19 | 724 | |
| 10 | Bulvės | 1603 | 20 | Įvairūs melionai | 653 |
Šaltiniai
- Gross domestic product 2010
Airija | | | | Austrija | | Baltarusija | | | | | | Estija | | | Islandija | Ispanija | Italija | | | | | Kroatija | Latvija | Lenkija | | Lietuva | Liuksemburgas | | | | | | | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | | | Serbija | | | Suomija | | Šveicarija | | Ukraina | Vatikanas | | Vokietija
Europos Sąjungos ekonomika
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Italijos ekonomika, Kas yra Italijos ekonomika? Ką reiškia Italijos ekonomika?
Italijos ekonomikaValiutaEurasFiskaliniai metaisausio 1 gruodzio 31Prekybos partneriai Europos SajungaStatistiniai duomenysBVP2 855 trln BVP augimas1 1 2010 BVP gyventojui35400 BVP pagal ukio sektoriuszemes ukis 1 8 pramone 24 9 paslaugos 73 3 Infliacija1 4 Darbo jega25 05 mln Darbo jegos pasiskirstymas pagal ukio sektoriuspaslaugos 65 1 pramone 30 7 zemes ukis 4 2 Bedarbyste7 6 2011 K3 Pagrindiniai pramones sektoriaiTurizmas komunikacijos masinos plienas chemikalai farmacija maistas tekstile automobiliai aprangaUzsienio prekybaEksporto pajamos458 4 mlrd Pagrindiniai eksporto partneriaiVokietija 12 6 Prancuzija 11 57 JAV 5 92 Importo pajamos459 7 mlrd Pagrindiniai importo partneriaiVokietija 16 6 Prancuzija 8 82 Kinija 6 53 Valstybes islaidosValstybes įsiskolinimas118 1 nuo BVP 2010 Tiesiogines įplaukos960 1 mlrd Tiesiogines islaidos1 068 trln Banku reitingavimasStandard amp Poor s BBB Moody s A2 Fitch AA Rezervo fondas165 796 mlrd Infolentele ziureti redaguoti Iki Antrojo pasaulinio karo Italijos ekonomika daugiausia remesi zemes ukiu Po karo ekonomika stipriai keitesi ir salis tapo pramonine Italija buvo viena is Anglies ir plieno bendrijos kuri veliau evoliucionavo į Europos Sajunga kureju 2010 m Italija pagal bendrajį vidaus produkta buvo astunta pagal dydį pasaulio ekonomika ir ketvirta pagal dydį Europoje Italija yra Didziojo astuoneto ekonomines organizacijos ir Tarptautines ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacijos nare Del kalnuoto ladsafto didele Italijos dalis nera tinkama zemes ukiui del to salis yra maisto produktu importuotoja Italijoje taip pat nera ir svarbiu gamtiniu istekliu pvz naftos gelezies rudos ar anglies del to sios zaliavos taip pat yra importuojamos Italija yra ir dideles dalies savo naudojamos elektros energijos importuotoja Italijos siaurine ir pietine dalis socioekonominiu poziuriu labai skiriasi Italijos siaure yra industrializuota cia yra pagrindinis salies finansinis centras Milanas Bedarbyste siaurineje dalyje sudaro 4 procentus Tuo tarpu salies pietus daugiausia yra zemes ukio krastas cia bedarbyste sudaro 20 procentu Salies bendrasis vidaus produktas yra panasaus dydzio kaip Jungtineje Karalysteje ir Prancuzijoje o bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui yra panasi kaip Vokietijoje Zemes ukisProdukcija Tukstanciai tonu 2008 m duomenys 1 11285 11 Persikai ir nektarinai 15892 Kvieciai 8855 12 Kiauliena 15573 Vynuoges 7793 13 Ryziai 14004 Pomidorai 5976 14 Galviju mesa 8905 Cukriniai runkeliai 4390 15 Salotos 8476 Alyvuoges 3473 16 Vistiena 7907 Apelsinai 2527 17 Mandarinai 7868 Obuoliai 2208 18 Kriauses 7709 Kitos darzoves 1650 19 72410 Bulves 1603 20 Įvairus melionai 653SaltiniaiGross domestic product 2010 v rEuropos saliu ekonomikos Airija Austrija Baltarusija Estija Islandija Ispanija Italija Kroatija Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Portugalija Prancuzija Rumunija Serbija Suomija Sveicarija Ukraina Vatikanas Vokietija Europos Sajungos ekonomika Sis straipsnis apie Italija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį