Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Michailas Frunzė rus Михаи л Васи льевич Фру нзеMichailas FrunzėGimė 1885 m vasario 2 d Pišpekas dab Biškekas KirgizijaM
Michailas Frunzė
| Michailas Frunzė rus. Михаи́л Васи́льевич Фру́нзе | |
|---|---|
| Michailas Frunzė | |
| Gimė | 1885 m. vasario 2 d. Pišpekas, dab. Biškekas, Kirgizija |
| Mirė | 1925 m. spalio 31 d. (40 metų) Maskva |
| Palaidotas (-a) | Nekropolis prie Kremliaus sienos |
| Veikla | TSRS karinis veikėjas, karybos teoretikas. |
| Vikiteka | Michailas Frunzė |
| Parašas | |
Michailas Frunzė (rus. Михаи́л Васи́льевич Фру́нзе, 1885 m. vasario 2 d. Pišpekas, dab. Biškekas, Kirgizija – 1925 m. spalio 31 d. Maskva) – TSRS karinis veikėjas, karybos teoretikas.
Biografija
Gimė moldavų kilmės miesčionių šeimoje. Nuo 1904 m. priklausė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos bolševikų frakcijai, revoliucionierius profesionalas. 1905-1907 m. revoliucijos dalyvis, per 1905 m. sausio 9 d. manifestaciją Peterburgo Rūmų aikštėje sužeistas. 1907 m. kovo 24 d. už revoliucinę agitaciją suimtas Šujoje. Išsiaiškinus jo dalyvavimą ginkluotame Maskvos 1905 m. Gruodžio sukilime, 1909 m. sausio 27 d. nuteistas mirties baisme, kuri pakeista 10 m. katorgos. Dar kartą mirties nuosprendis paskebtas 1910 m. rugsėjo 22-23 d. vykusiame procese, bet ir jis pakeistas 10 m. katorga. 1910-1914 m. kalintas, nuo 1914 m. buvo tremtyje Sibire. 1915 m. sukūrė tremtinių politinę organizaciją, po apklausos policijoje iš tremties pabėgo į Čitą. Svetimais pasais nuo 1916 m. gyveno Maskvoje. 1916 m. balandžio mėn. išvyko į Baltarusijos frontą, kur prisidengdamas Žemietijų sąjungos mandatu kūrė partines organizacijas armijoje. Prasidėjus Vasario revoliucijai, Minsko darbininkų deputatų taryba ir valstiečių deputatų tarybą jį paskyrė Minsko milicijos viršininku. Redagavo bolševikų laikraštį „Zvezda“. Rugpjūčio mėn. grįžo į Šują, išrinktas Šujos darbininkų, valstiečių ir kareivių deputatų tarybos pirmininku.
Per 1917-1922 m. Rusijos pilietinį karą 1919 m. liepos – rugpjūčio mėn. Raudonosios armijos Rytų fronto, kuris atrėmė ir sumušė A. Kolčiako baltagvardiečių armijas vadas, 1920 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Pietų fronto, kuris sumušė P. Vrangelio pagrindines karines pajėgas vadas. 1924 m. Sovietų Rusijos generalinio štabo viršininkas, kariuomenės ir laivyno reikalų liaudies komisaro pavaduotojas. 1925 m. liaudies komisaras vietoje Levo Trockio. Reformavo TSRS reguliariąją armiją.
Nuo 1921 m. VKP(b) CK narys, nuo 1924 m. kandidatas į CK politinio biuro narius. Mirė per chirurginę operaciją. Manoma, kad nužudytas J. Stalino liepimu kaip galimas varžovas. Jo teoriniais veikalais ilgai buvo oficialiai grindžiama TSRS karinė doktrina.
Atminimas
Jo vardu buvo pavadinta:
- 1926-1991 m. Kirgizijos sostinė Biškekas
- Pirmasis Maskvos aerodromas, dab. Chodinkos aviacijos muziejus.
- Maskvoje
- Viršūkalnė Pamyre
- Metro stotis Maskvoje
Šaltiniai
- Michailas Frunzė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 275 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Michailas Frunzė, Kas yra Michailas Frunzė? Ką reiškia Michailas Frunzė?
Michailas Frunze rus Mihai l Vasi levich Fru nzeMichailas FrunzeGime 1885 m vasario 2 d Pispekas dab Biskekas KirgizijaMire 1925 m spalio 31 d 40 metu MaskvaPalaidotas a Nekropolis prie Kremliaus sienosVeikla TSRS karinis veikejas karybos teoretikas Vikiteka Michailas FrunzeParasas Michailas Frunze rus Mihai l Vasi levich Fru nze 1885 m vasario 2 d Pispekas dab Biskekas Kirgizija 1925 m spalio 31 d Maskva TSRS karinis veikejas karybos teoretikas BiografijaPasto zenklas isleistas Michailo Frunzes gimimo 100 meciui Gime moldavu kilmes miescioniu seimoje Nuo 1904 m priklause Rusijos socialdemokratu darbininku partijos bolseviku frakcijai revoliucionierius profesionalas 1905 1907 m revoliucijos dalyvis per 1905 m sausio 9 d manifestacija Peterburgo Rumu aiksteje suzeistas 1907 m kovo 24 d uz revoliucine agitacija suimtas Sujoje Issiaiskinus jo dalyvavima ginkluotame Maskvos 1905 m Gruodzio sukilime 1909 m sausio 27 d nuteistas mirties baisme kuri pakeista 10 m katorgos Dar karta mirties nuosprendis paskebtas 1910 m rugsejo 22 23 d vykusiame procese bet ir jis pakeistas 10 m katorga 1910 1914 m kalintas nuo 1914 m buvo tremtyje Sibire 1915 m sukure tremtiniu politine organizacija po apklausos policijoje is tremties pabego į Cita Svetimais pasais nuo 1916 m gyveno Maskvoje 1916 m balandzio men isvyko į Baltarusijos fronta kur prisidengdamas Zemietiju sajungos mandatu kure partines organizacijas armijoje Prasidejus Vasario revoliucijai Minsko darbininku deputatu taryba ir valstieciu deputatu taryba jį paskyre Minsko milicijos virsininku Redagavo bolseviku laikrastį Zvezda Rugpjucio men grįzo į Suja isrinktas Sujos darbininku valstieciu ir kareiviu deputatu tarybos pirmininku Per 1917 1922 m Rusijos pilietinį kara 1919 m liepos rugpjucio men Raudonosios armijos Rytu fronto kuris atreme ir sumuse A Kolciako baltagvardieciu armijas vadas 1920 m rugsejo gruodzio men Pietu fronto kuris sumuse P Vrangelio pagrindines karines pajegas vadas 1924 m Sovietu Rusijos generalinio stabo virsininkas kariuomenes ir laivyno reikalu liaudies komisaro pavaduotojas 1925 m liaudies komisaras vietoje Levo Trockio Reformavo TSRS reguliariaja armija Nuo 1921 m VKP b CK narys nuo 1924 m kandidatas į CK politinio biuro narius Mire per chirurgine operacija Manoma kad nuzudytas J Stalino liepimu kaip galimas varzovas Jo teoriniais veikalais ilgai buvo oficialiai grindziama TSRS karine doktrina AtminimasJo vardu buvo pavadinta 1926 1991 m Kirgizijos sostine Biskekas Pirmasis Maskvos aerodromas dab Chodinkos aviacijos muziejus Maskvoje Virsukalne Pamyre Metro stotis MaskvojeSaltiniaiMichailas Frunze Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 275 psl