ChlodvigasFrankų karaliusChlodvigasMerovingaiGimė 466 m TurnėMirė 511 m lapkričio 27 d 45 metai LiutecijojePalaidotas a
Chlodvigas

Chlodvigas | |
---|---|
Frankų karalius | |
Chlodvigas | |
Merovingai | |
Gimė | 466 m. Turnė |
Mirė | 511 m. lapkričio 27 d. (~45 metai) Liutecijoje |
Palaidotas (-a) | Sen Deni bazilika |
Tėvas | Childerikas I |
Motina | Bazina Tiuringietė |
Sutuoktinis (-ė) | Klotilda iš Burgundijos |
Vaikai | , Ingomeras, Chlodomiras, Chilbertas I, Chlotaris I, Klotilda |
Frankų karalius | |
Valdė | 481 m. - 511 m. (~30 metų) |
Pirmtakas | Childerikas I |
Įpėdinis | Chlodomiras |
Veikla | Frankų valstybės įkūrėjas ir pirmasis jos karalius, frankų genčių suvienytojas, Merovingų dinastijos pradininkas. |
Vikiteka | Chlodvigas |
Chlodvigas (šaltiniuose ir: Klovis I, Chlodovekas I, pranc. Louis, o vokiečių – Ludwig, 466 m. Turnė – 511 m. lapkričio 27 d., Liutecijoje) – Frankų valstybės įkūrėjas ir pirmasis jos karalius, frankų genčių suvienytojas, Merovingų dinastijos pradininkas.
Biografija
Salijų frankų šakos karaliaus Childeriko I ir karaliaus dukters Bazinos sūnus. Po tėvo mirties 481 m. buvo išrinktas Salijų frankų karaliumi. Nepaisant jauno amžiaus sugebėjo įtikinti kitų frankų šakų vadus užpulti Šiaurės vakarų Galiją, kur po Vakarų Romos imperijos žlugimo laikėsi nepriklausoma vietininko valda.
Salijų frankai gyveno į vakarus nuo Reino žemupio, o jų centras buvo Turnė. Chlodvigo sąjungininkas buvo Ragnacharas, kurio sostinė buvo Kamerichas (dab. Kambre Kambrai) pagal dabartinę Prancūzijos ir Belgijos sieną, teritorijos, vadinamoj . 485 m. frankai užpuolė Siagrijaus valdą, sumušė jo kariuomenę ir apiplėšė Suasoną. Chlodvigo valdos išsiplėtė iki Senos upės.
Tuo pat metu buvo užkariauta žemė su Reimsu. Visą karo grobį frankų kariai pasidalijo burtais lygiomis dalimis. Liko tik taurė, kurią Chlodvigas norėjo pasilikti sau. Tada vienas frankų karys nenorėjo sutikti su tuo ir taurę sudaužė. Chlodvigas nutylėjo, tačiau jau kitais metais (486 m.) per tradicinę kariuomenės apžiūrą 'gegužės laukuose' jis tą karį nužudė kirviu visų akivaizdoje. Šis įvykis istorijos veikaluose pateikiamas kaip klasikinis feodalinės valstybės tapsmo pavyzdys. Jis atsivertė į katalikybę, o ne į arijonų krikščionybę, įprastą tarp kitų germanų genčių, raginamas žmonos burgundės Klotildos, kuri jau buvo katalikė. Jis buvo pakrikštytas Reimso katedroje kaip dauguma būsimų Prancūzijos karalių. Tai buvo labai svarbus poelgis po to sekusiai Vakarų Europos ir Prancūzijos istorijai, nes Chlodvigas užėmė visą buvusią (maždaug visa dabartinė Prancūzijos teritorija), kuri tuomet buvo Europos reikalų centras. Jis laikomas Prancūzijos (jo valstybės valdos maždaug sutampa su Prancūzijos teritorija jo mirties metu) ir Merovingų dinastijos, kuri valdė frankus atėjusius du šimtmečius, įkūrėju.
Frankų suvienijimas
481 m., pakeitęs tėvą , Chlodvigas tapo karaliumi. Jo valdoma teritorija apėmė sritį į vakarus nuo žemutinio Reino, taip vadinamąją . 486 m. sumušė (Syagrius), paskutinį romėnų vietininką Galijoje, valdžiusį maždaug dabartinės Aukštutinės Prancūzijos teritorijoje. Ši pergalė leido Chlodvigui išplėsti savo teritoriją į pietus, iki dabartinio Luaros departamento. Po to jis sudarė sąjungą su ostrogotais, kai atidavė į žmonas savo seserį Audofledą jų karaliui Teodorikui Didžiajam. 491 m. sumušė rytinius kaimynus , o dar po penkerių metų su kitų frankų karaliukų pagalba nugalėjo alemanus. Po šio mūšio Chlodvigas atsivertė į katalikų tikėjimą. Tuo jis išsiskyrė iš kitų tuometinių germanų valdovų, pasirinkusių arijonų tikėjimą.
Po mūšio 507 m. Chlodvigas išstūmė vizigotus į Ispaniją ir prisijungė didžiąją Akvitanijos dalį. Tada savo karalystės sostinę perkėlė į Paryžių, kur ir buvo palaidotas po mirties 511 m.
Šaltiniai
- Chlodvigas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 72 psl.
16. Faramondas | ||||||||||||||||
8. Chlodijonas Ilgaplaukis | ||||||||||||||||
17. Argota | ||||||||||||||||
4. Merovigas | ||||||||||||||||
9. Basina | ||||||||||||||||
2. Childerikas I | ||||||||||||||||
1. Chlodvigas | ||||||||||||||||
6. Basinas, Tiuringijos karalius | ||||||||||||||||
3. Bazina Tiuringietė | ||||||||||||||||
7. Basina, Saksonijos princesė | ||||||||||||||||
Chlodvigas Gimė: 466 Mirė: 511 lapkričio 27 | ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Childerikas I | Frankų karalius 481 – 511 ((iki 509 m. Frankų salijų karalius)) | Po to: Chloteras I (Suasono karalystė) |
Po to: (Paryžiaus karalystė) | ||
Po to: Chlodomiras (Orleano karalystė) | ||
Po to: (Reimso karalystė) | ||
Politinis postas | ||
Prieš tai: Flavijus Enodijus Mesala | Romos imperijos Konsulas 507 Kartu su , | Po to: |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chlodvigas, Kas yra Chlodvigas? Ką reiškia Chlodvigas?
ChlodvigasFranku karaliusChlodvigasMerovingaiGime 466 m TurneMire 511 m lapkricio 27 d 45 metai LiutecijojePalaidotas a Sen Deni bazilikaTevas Childerikas IMotina Bazina TiuringieteSutuoktinis e Klotilda is BurgundijosVaikai Ingomeras Chlodomiras Chilbertas I Chlotaris I KlotildaFranku karaliusValde 481 m 511 m 30 metu Pirmtakas Childerikas IĮpedinis ChlodomirasVeikla Franku valstybes įkurejas ir pirmasis jos karalius franku genciu suvienytojas Merovingu dinastijos pradininkas Vikiteka Chlodvigas Chlodvigas saltiniuose ir Klovis I Chlodovekas I pranc Louis o vokieciu Ludwig 466 m Turne 511 m lapkricio 27 d Liutecijoje Franku valstybes įkurejas ir pirmasis jos karalius franku genciu suvienytojas Merovingu dinastijos pradininkas BiografijaChlodvigo antroji zmona Klotilda is Burgundijos Saliju franku sakos karaliaus Childeriko I ir karaliaus dukters Bazinos sunus Po tevo mirties 481 m buvo isrinktas Saliju franku karaliumi Nepaisant jauno amziaus sugebejo įtikinti kitu franku saku vadus uzpulti Siaures vakaru Galija kur po Vakaru Romos imperijos zlugimo laikesi nepriklausoma vietininko valda Saliju frankai gyveno į vakarus nuo Reino zemupio o ju centras buvo Turne Chlodvigo sajungininkas buvo Ragnacharas kurio sostine buvo Kamerichas dab Kambre Kambrai pagal dabartine Prancuzijos ir Belgijos siena teritorijos vadinamoj 485 m frankai uzpuole Siagrijaus valda sumuse jo kariuomene ir apiplese Suasona Chlodvigo valdos issiplete iki Senos upes Tuo pat metu buvo uzkariauta zeme su Reimsu Visa karo grobį franku kariai pasidalijo burtais lygiomis dalimis Liko tik taure kuria Chlodvigas norejo pasilikti sau Tada vienas franku karys nenorejo sutikti su tuo ir taure sudauze Chlodvigas nutylejo taciau jau kitais metais 486 m per tradicine kariuomenes apziura geguzes laukuose jis ta karį nuzude kirviu visu akivaizdoje Sis įvykis istorijos veikaluose pateikiamas kaip klasikinis feodalines valstybes tapsmo pavyzdys Jis atsiverte į katalikybe o ne į arijonu krikscionybe įprasta tarp kitu germanu genciu raginamas zmonos burgundes Klotildos kuri jau buvo katalike Jis buvo pakrikstytas Reimso katedroje kaip dauguma busimu Prancuzijos karaliu Tai buvo labai svarbus poelgis po to sekusiai Vakaru Europos ir Prancuzijos istorijai nes Chlodvigas uzeme visa buvusia mazdaug visa dabartine Prancuzijos teritorija kuri tuomet buvo Europos reikalu centras Jis laikomas Prancuzijos jo valstybes valdos mazdaug sutampa su Prancuzijos teritorija jo mirties metu ir Merovingu dinastijos kuri valde frankus atejusius du simtmecius įkureju Franku suvienijimasGalija Chlodvigo valdymo metais 481 m pakeites teva Chlodvigas tapo karaliumi Jo valdoma teritorija apeme sritį į vakarus nuo zemutinio Reino taip vadinamaja 486 m sumuse Syagrius paskutinį romenu vietininka Galijoje valdziusį mazdaug dabartines Aukstutines Prancuzijos teritorijoje Si pergale leido Chlodvigui isplesti savo teritorija į pietus iki dabartinio Luaros departamento Po to jis sudare sajunga su ostrogotais kai atidave į zmonas savo seserį Audofleda ju karaliui Teodorikui Didziajam 491 m sumuse rytinius kaimynus o dar po penkeriu metu su kitu franku karaliuku pagalba nugalejo alemanus Po sio musio Chlodvigas atsiverte į kataliku tikejima Tuo jis issiskyre is kitu tuometiniu germanu valdovu pasirinkusiu arijonu tikejima Po musio 507 m Chlodvigas isstume vizigotus į Ispanija ir prisijunge didziaja Akvitanijos dalį Tada savo karalystes sostine perkele į Paryziu kur ir buvo palaidotas po mirties 511 m SaltiniaiChlodvigas I Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 72 psl Chlodvigo genealogija 16 Faramondas 8 Chlodijonas Ilgaplaukis 17 Argota 4 Merovigas 9 Basina 2 Childerikas I 1 Chlodvigas 6 Basinas Tiuringijos karalius 3 Bazina Tiuringiete 7 Basina Saksonijos princese ChlodvigasMerovingaiGime 466 Mire 511 lapkricio 27Karaliskieji titulaiPries tai Childerikas I Franku karalius 481 511 iki 509 m Franku saliju karalius Po to Chloteras I Suasono karalyste Po to Paryziaus karalyste Po to Chlodomiras Orleano karalyste Po to Reimso karalyste Politinis postasPries tai Flavijus Enodijus Mesala Romos imperijos Konsulas 507 Kartu su Po to