Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Girokasteris miestas pietinėje Albanijoje apygardos ir apskrities centras Dauguma gyventojų albanai daugiausia musulmona
Girokasteris
Girokasteris – miestas pietinėje Albanijoje; apygardos ir apskrities centras. Dauguma gyventojų albanai, daugiausia musulmonai. Mieste ir jo apylinkėse taip pat gyvena arumunų, čigonų, mieste egzistuoja nemaža graikų bendruomenė, dėka kurios, miestas yra vienas iš svarbiausių graikų etninės mažumos kultūrinės veiklos centrų Albanijoje.
| Girokasteris alb. Gjirokastër | |
|---|---|
| Miesto panorama | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Albanija |
| Apskritis | Girokasterio apskritis |
| Apygarda | Girokasterio apygarda |
| Gyventojų | 19 836 |
| Vikiteka | Girokasteris |
| Kirčiavimas | Girokãsteris |
| UNESCO | (angl.) (pranc.): 569 |
Miestas yra vienas vaizdingiausių šalies miestų, vaizdingai išsidėstęs kalnuotoje vietovėje, apie 300 m virš jūros lygio, dešiniajame Drinio upės krante, Gjerio kalno papėdėje. Miestas yra įsikūręs apie 215 km į pietus nuo sostinės Tiranos ir 36 km į šiaurę nuo kaimyninės Graikijos sienos. Per miestą eina vienas svarbiausių kelių jungiančių šias dvi valstybes.
Girokasteris – didelis šalies maisto, tekstilės ir odos pramonės centras. Apylinkėse išvystytas žemės ūkis, vaismedžių ir techninių augalų auginimas, gyvulininkystė.
Istorija
Antika
Girokasteris ir jo apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos siekia akmens amžiaus laikotarpį. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės – žalvario ir geležies amžiaus – gyvenviečių liekanų. Antikiniais laikais čia apsigyveno ilyrų gentys, vėliau atsikėlė dabartinių graikų protėvių gentys. Nuo pat ankstyvosios antikos laikų vietovė buvo smarkiai veikiama graikų kultūros, dauguma gyventojų buvo asimiliuoti graikų. Girokasteris su apylinkėmis ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, Romos imperijai, Bizantijai.
Viduramžiai
Nuo VI a. pabaigos į Balkanų regioną ėmus skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių – dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių, tačiau nepasisant to, dauguma slavakalbių persikelėlių buvo asimiliuoti vietos graikų. Miestas išliko daugiatautis, kuriame glaudžiai sugyveno graikai, slavai ir tuomet pakankamai gausi rumunams artima arumunų tauta.
Miestas buvo įkurtas Bizantijos imperijos laikais, XII a. antroje pusėje, netoli jau seniau ant kalvos esančios IV a. Bizantijos laikų tvirtovės. Bizantijos valdymo laikais miestas tapo vienu svarbiausių prekybos, amatų ir stačiatikių bažnyčios veiklos centrų Bizantijos valdomame Balkanų regione. Bizantijos imperijos laikais miestas buvo vadinamas Argirupoliu (gr. Αργυρόπολις 'sidabrinis miestas, pilis'). Ankstyvaisiais viduramžiais miestas taip pat kurį laiką priklausė Bulgarijos karalystei.
1204 m. ketvirtojo kryžiaus žygio metu kryžiuočiams užėmus Konstantinopolį ir Bizantijai kurį laiką suskilus į kelias valstybes, XIII a. miestas tapo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei – . Dėl šios valstybės karų su Venecija, XIV a. miestas tapo pavaldus Venecijai, kol 1417 m. buvo užgrobtas Osmanų imperijos kariuomenės. Osmanų imperijos valdymo laikais pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų ir turkų persikelėlių.
Naujieji laikai
1811 m. mieste įsitvirtino vienas garsiausių albanų kovotojų prieš turkų jungą – , kuriam valdant miestas, kartu su pietų Albanija ir šiaurės vakarų Graikija, buvo faktiškai nepriklausomas nuo osmanų valdžios. Nuo XIX a. miestas tapo vienu svarbiausiu albanų tautinio judėjimo centrų, kuriame 1880 m. Prizreno lyga paskelbė rezoliuciją, reikalaujančią suteikti Albanijai autonomijos statusą Osmanų imperijos sudėtyje.
Iki 1912 m. miestas buvo Janinos vilajeto, Girokasterio sandžako centras. Albanijai paskelbus nepriklausomybę miestas atiteko pastarajai valstybei. Tačiau dėl gausios graikų bendruomenės, kultūrinio ir istorinio sąlyčio su Graikija miesto priklausomybė buvo ilgai ginčijama Graikijos, idant šį miestą ir jo apylinkes prisijungti prie savo teritorijos. Galiausiai, 1914 m. Kerkyros sutartimi buvo nuspręsta šį miestą palikti Albanijos valdžioje, suteikiant pietų Albanijai (Šiaurės Epyrui) autonomiją, kuri ilgainiui taip ir nebuvo suteikta.
Prasidėjus I pasauliniam karui 1916 m. miestas buvo užimtas Graikijos armijos ir aneksuotas Graikijos vyriausybės sprendimu. Paryžiaus taikos konferencijos nutarimu 1919 m. miesto kontrolė perduota Albanijos valstybei.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m. miestą užėmė Italijos kariuomenės. Prasidėjus II pasauliniam karui, 1940 m. Italijos-Graikijos karo metu miestas buvo užimtas Graikijos kariuomenės, kurią 1941 m. su Vokietijos kariuomenės pagalba išstūmė ir miestą okupavo Italija. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos, kol galiausiai 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų vadovaujamų partizanų.
Dėl po karo pradėtos industrializacijos miesto reikšmė dar labiau išaugo, miestas tapo pramoniniu, socialiniu ir kultūriniu pietų Albanijos centru. Tačiau skirtingai nei daugumoje kitų didesnių Albanijos miestų, mieste buvo vystoma lengvoji ir maisto pramonė. To priežastis buvo Albanijos komunistų partijos išleistas nutarimas, miestui suteikiantis miesto-muziejaus statusą.
Komunizmo laikais Girokasteris tapo komunizmo propagandos ir ilgamečio Albanijos vadovo – Envero Hodžos (gimusio šiame mieste 1908 m.) – asmenybės kulto centras. Komunismo laikais mieste veikė vienas iš labiausiai šalyje liūdnai pagarsėjusių kalėjimų, kuriame daugiausia buvo kalinami režimo priešininkai, disidentai.
Žlugus komunistiniam režimui ir nustojus veikti planinei ekonomikai, Girokasteris kaip ir kiti Albanijos miestai smarkiai nukentėjo nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės. 1997 m. žlugus Albanijos ekonomikai ir šaliai įklimpus į politinę, ekonominę ir socialinę krizę, mieste vyko patys smarkiausi neramumai šalyje, vyko smarkūs susirėmimai su policija ir kariuomene. Kurį laiką minėtu laikotarpiu mieste buvo įsigalėjusi anarchija.
Architektūra ir archeologija
Girokasteris – vienas gražiausių ir turtingiausią architektūrą išlaikiusių Albanijos miestų. Miesto centre yra didelis Osmanų imperijos laikų senamiestis su jame vyraujančiais XVI–XIX amžių 2-3 aukštų akmeniniais namais (apie 200 jų yra paskelbti kultūros paminklais), turkų laikų mečetėmis, XVII a. pirtimis, užeigomis, dviem XVIII a. bažnyčiomis, rytietišku turgumi, XIII a. įtvirtinimais, perstatytais 1812 m.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų. Dabartiniais laikais pagerėjus ekonominei būklei pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių.
Girokasteris dėl savo grožio ir architektūrinio bei urbanistinio paveldo 2005 m. yra įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo sąrašą. Albanijos valdžios sprendimu jam suteiktas miesto-muziejaus statusas.
Sportas
- KS Luftëtari Gjirokastër (futbolas)
Šaltiniai
- Encyclopædia Britannica (2006)
- Columbia Encyclopedia (2004)
- Nuotraukos
- Cities & towns of Albania, pop-stat.mashke.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Girokasteris, Kas yra Girokasteris? Ką reiškia Girokasteris?
Girokasteris miestas pietineje Albanijoje apygardos ir apskrities centras Dauguma gyventoju albanai daugiausia musulmonai Mieste ir jo apylinkese taip pat gyvena arumunu cigonu mieste egzistuoja nemaza graiku bendruomene deka kurios miestas yra vienas is svarbiausiu graiku etnines mazumos kulturines veiklos centru Albanijoje Girokasteris alb GjirokasterMiesto panoramaGirokasteris40 04 0 s pl 20 08 0 r ilg 40 06667 s pl 20 13333 r ilg 40 06667 20 13333 Girokasteris Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe AlbanijaApskritis Girokasterio apskritisApygarda Girokasterio apygardaGyventoju 2011 19 836Vikiteka GirokasterisKirciavimas GirokasterisUNESCO angl pranc 569 Miestas yra vienas vaizdingiausiu salies miestu vaizdingai issidestes kalnuotoje vietoveje apie 300 m virs juros lygio desiniajame Drinio upes krante Gjerio kalno papedeje Miestas yra įsikures apie 215 km į pietus nuo sostines Tiranos ir 36 km į siaure nuo kaimynines Graikijos sienos Per miesta eina vienas svarbiausiu keliu jungianciu sias dvi valstybes Girokasteris didelis salies maisto tekstiles ir odos pramones centras Apylinkese isvystytas zemes ukis vaismedziu ir techniniu augalu auginimas gyvulininkyste IstorijaGirokasterio tvirtoveAntika Girokasteris ir jo apylinkes yra vienos seniausiai apgyvendintu Albanijos vietu pirmuju gyventoju gyvenvietes liekanos siekia akmens amziaus laikotarpį Sioje vietoveje taip pat gausiai randama ir kitu priesistores zalvario ir gelezies amziaus gyvenvieciu liekanu Antikiniais laikais cia apsigyveno ilyru gentys veliau atsikele dabartiniu graiku proteviu gentys Nuo pat ankstyvosios antikos laiku vietove buvo smarkiai veikiama graiku kulturos dauguma gyventoju buvo asimiliuoti graiku Girokasteris su apylinkemis ilga laika priklause senoves antikinems valstybems Makedonijai Romos imperijai Bizantijai Viduramziai Nuo VI a pabaigos į Balkanu regiona emus skverbtis slavams palaipsniui si vietove buvo apgyvendinta slavu genciu dabartiniu makedonu ir bulgaru proteviu taciau nepasisant to dauguma slavakalbiu persikeleliu buvo asimiliuoti vietos graiku Miestas isliko daugiatautis kuriame glaudziai sugyveno graikai slavai ir tuomet pakankamai gausi rumunams artima arumunu tauta Miestas buvo įkurtas Bizantijos imperijos laikais XII a antroje puseje netoli jau seniau ant kalvos esancios IV a Bizantijos laiku tvirtoves Bizantijos valdymo laikais miestas tapo vienu svarbiausiu prekybos amatu ir staciatikiu baznycios veiklos centru Bizantijos valdomame Balkanu regione Bizantijos imperijos laikais miestas buvo vadinamas Argirupoliu gr Argyropolis sidabrinis miestas pilis Ankstyvaisiais viduramziais miestas taip pat kurį laika priklause Bulgarijos karalystei 1204 m ketvirtojo kryziaus zygio metu kryziuociams uzemus Konstantinopolį ir Bizantijai kurį laika suskilus į kelias valstybes XIII a miestas tapo pavaldus viduramziu Graikijos valstybei Del sios valstybes karu su Venecija XIV a miestas tapo pavaldus Venecijai kol 1417 m buvo uzgrobtas Osmanu imperijos kariuomenes Osmanu imperijos valdymo laikais pradejo plisti islamas eme gauseti albanu ir turku persikeleliu Naujieji laikai 1811 m mieste įsitvirtino vienas garsiausiu albanu kovotoju pries turku junga kuriam valdant miestas kartu su pietu Albanija ir siaures vakaru Graikija buvo faktiskai nepriklausomas nuo osmanu valdzios Nuo XIX a miestas tapo vienu svarbiausiu albanu tautinio judejimo centru kuriame 1880 m Prizreno lyga paskelbe rezoliucija reikalaujancia suteikti Albanijai autonomijos statusa Osmanu imperijos sudetyje Iki 1912 m miestas buvo Janinos vilajeto Girokasterio sandzako centras Albanijai paskelbus nepriklausomybe miestas atiteko pastarajai valstybei Taciau del gausios graiku bendruomenes kulturinio ir istorinio salycio su Graikija miesto priklausomybe buvo ilgai gincijama Graikijos idant sį miesta ir jo apylinkes prisijungti prie savo teritorijos Galiausiai 1914 m Kerkyros sutartimi buvo nuspresta sį miesta palikti Albanijos valdzioje suteikiant pietu Albanijai Siaures Epyrui autonomija kuri ilgainiui taip ir nebuvo suteikta Prasidejus I pasauliniam karui 1916 m miestas buvo uzimtas Graikijos armijos ir aneksuotas Graikijos vyriausybes sprendimu Paryziaus taikos konferencijos nutarimu 1919 m miesto kontrole perduota Albanijos valstybei Antrojo pasaulinio karo isvakarese 1939 m miesta uzeme Italijos kariuomenes Prasidejus II pasauliniam karui 1940 m Italijos Graikijos karo metu miestas buvo uzimtas Graikijos kariuomenes kuria 1941 m su Vokietijos kariuomenes pagalba isstume ir miesta okupavo Italija 1943 m miestas buvo okupuotas hitlerines Vokietijos kol galiausiai 1944 m buvo isvaduotas Albanijos komunistu vadovaujamu partizanu Del po karo pradetos industrializacijos miesto reiksme dar labiau isaugo miestas tapo pramoniniu socialiniu ir kulturiniu pietu Albanijos centru Taciau skirtingai nei daugumoje kitu didesniu Albanijos miestu mieste buvo vystoma lengvoji ir maisto pramone To priezastis buvo Albanijos komunistu partijos isleistas nutarimas miestui suteikiantis miesto muziejaus statusa Komunizmo laikais Girokasteris tapo komunizmo propagandos ir ilgamecio Albanijos vadovo Envero Hodzos gimusio siame mieste 1908 m asmenybes kulto centras Komunismo laikais mieste veike vienas is labiausiai salyje liudnai pagarsejusiu kalejimu kuriame daugiausia buvo kalinami rezimo priesininkai disidentai Zlugus komunistiniam rezimui ir nustojus veikti planinei ekonomikai Girokasteris kaip ir kiti Albanijos miestai smarkiai nukentejo nuo XX a 10 ojo desimtmecio pradzios ekonomines krizes 1997 m zlugus Albanijos ekonomikai ir saliai įklimpus į politine ekonomine ir socialine krize mieste vyko patys smarkiausi neramumai salyje vyko smarkus susiremimai su policija ir kariuomene Kurį laika minetu laikotarpiu mieste buvo įsigalejusi anarchija Architektura ir archeologijaSenamiescio fragmentas Girokasteris vienas graziausiu ir turtingiausia architektura islaikiusiu Albanijos miestu Miesto centre yra didelis Osmanu imperijos laiku senamiestis su jame vyraujanciais XVI XIX amziu 2 3 aukstu akmeniniais namais apie 200 ju yra paskelbti kulturos paminklais turku laiku mecetemis XVII a pirtimis uzeigomis dviem XVIII a baznyciomis rytietisku turgumi XIII a įtvirtinimais perstatytais 1812 m Komunistines diktaturos laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotu daugiabuciu gyvenamuju ir administraciniu pastatu Dabartiniais laikais pagerejus ekonominei buklei pastatyta nauju siuolaikiniu pastatu mececiu Girokasteris del savo grozio ir architekturinio bei urbanistinio paveldo 2005 m yra įrasytas į UNESCO saugomu pasaulio paveldo sarasa Albanijos valdzios sprendimu jam suteiktas miesto muziejaus statusas SportasKS Luftetari Gjirokaster futbolas SaltiniaiEncyclopaedia Britannica 2006 Columbia Encyclopedia 2004 NuotraukosCities amp towns of Albania pop stat mashke org