Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pabradės Kruleuščynos geležinkelisPabradės geležinkelio stotis 2014 m VietaŠalys Lietuva BaltarusijaMiestaiPabradėPagrin
Geležinkelis Pabradė Krulevščizna
| Pabradės–Kruleuščynos geležinkelis | |
| Pabradės geležinkelio stotis 2014 m. | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys | Lietuva, Baltarusija |
| Miestai | Pabradė |
| Pagrindinė informacija | |
| Operatorius | „Lenkijos valstybiniai geležinkeliai“ (PKP) |
| Atidarymas | apie 1925 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 161,3 km |
| Vėžė | 1435 mm vėžė? |
Pabradės–Kruleuščynos geležinkelis – istorinis platusis geležinkelis, XX a. tarpukariu eksploatuotas Vilniaus direkcijos. Jungė Pabradės (buvusio Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio) ir Kruleuščynos (buvusio ) stotis. Geležinkelį sudarė kelios atkarpos:
- Rusijos imperijos 1895–1897 m. nutiestas siaurasis geležinkelis Švenčionėliai–Berezvečė:
- Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Rusijos kariuomenė perdarytos į plačiąją vėžę atkarpoje Glubokas–Pastovys (t. y. iki fronto linijos);
- lenkų geležinkelininkų po Pirmojo pasaulinio karo į plačią vėžę pertvarkytas siaurojo geležinkelio ruožas Lentupis–Pastovys;
- 1915–1916 m. Rusijos kariuomenės plačiuoju geležinkeliu susietos atkarpos Berezvečė–Kruleuščyna (tuo pačiu buvo prisijungta prie geležinkelio magistralės Bologojė–Polockas–Sedlecas);
- kaizerinės Vokietijos kariškių nutiestas Pabradės–Lentupio geležinkelis (1435 mm pločio).
Istorija
Po I pasaulinio karo Vilniaus kraštą okupavus Lenkijai, geležinkelį sutvarkė ir eksploatavo „Lenkijos valstybiniai geležinkeliai“ (PKP). Traukiniai šiuo geležinkeliu pradėjo judėti apie 1925 m. Keleivinis traukinys kursavo maršrutu: Pabradė–Zalavas–Gelednė–Lentupis–Adutiškis–Pastovys–Ulanka–Varapajeva–Navadruckas–Konstantinovo Dvaras–Glubokas–Kruleuščyna. 161,3 km ilgio atstumą keleiviai įveikdavo per 4 val. 42 min. Lentupyje geležinkelis kirtosi su siauruku Švenčionėliai–Naročius.
Buvo gabenami ir kroviniai, tuo pačiu geležinkelis kiek pagyvino Vilniaus krašto vangų ekonominį gyvenimą tarpukaryje. 1932 m. nutiesta 90 km atšaka iš Varapajevos stoties į Drują – iš pastarojo miestelio uosto Dauguva buvo tikimasi plukdyti Vilnijos mišką, nes Nemunu ir Nerimi Lietuvos Respublikos vyriausybė to daryti neleido. Visgi, miško plukdymo į Rygos uostą projektas taip ir liko neįgyvendintas. Tarpukaryje specialiai Lenkijos maršalui Juzefui Pilsudskiui, gimusiam netoli Zalavo kaimo esančiame Zalavo dvare, buvo pastatyta Zalavo geležinkelio stotis.
1939 m. kraštą užėmė Raudonoji armija ir geležinkelio eksploataciją nuo Gelednės perėmė naujai įkurta . Pokaryje administravimą perėmė Vakarų, vėliau Kalinino ir galiausiai Baltarusijos geležinkeliai. Buvo organizuotas keleivinių traukinių eismas iš Vitebsko per Kruleuščyną, Lentupį, Pabradę, Vilnių į Gardiną. Iširus TSRS, „firminis traukinys Vitiaz“ savo kelią sutrumpino iki Vilniaus, po to iki Lentupio ir galiausiai eismas buvo nutrauktas. Lietuvos TSR teritorijoje 1975–1980 m. nutiesta geležinkelio atšaka iš Adutiškio į Didžiasalį, geležinkelio ruožas Pabradė – Didžiasalis buvo perduotas Pabaltijo geležinkeliui. Jį net iki 1995 m. eksploatavo Lietuvos geležinkeliai. 1995 m. ruožas Baltarusijoje teritorijoje buvo perduotas Baltarusijos geležinkeliams. Tarybiniais metais du kartus per dieną kursavo dyzeliniai traukiniai Vilnius – Didžiasalis.
Lietuvai ir Baltarusijai paskelbus Nepriklausomybę, po kiek laiko dėl menko rentabilumo ir dvigubo sienos kirtimo vykstant į Lietuvą (Didžiasalį) nutarta šios linijos dalinai atsisakyti. 2003 m. geležinkelis Lietuvos teritorijoje buvo pilnai išardytas, įskaitant atšaką į Didžiasalį. Pylimas panaudotas dviračių takui Pabradė–Pavoverė, kaimo keliams, dalis nukasta rekonstruojant kelio Pabradė – Švenčionys ruožą ties Zalavu. Geležinkelis buvo išardytas ir Baltarusijoje nuo Lentupio iki valstybinės sienos su Lietuva. Dabartiniais laikais į Lentupio pasienio miestelį senąja trasa dukart dienoje atvažiuoja keleivinis traukinys iš Vitebsko ir porą kartų iš Kruleuščynos.
Tarpukaryje Kruleuščynos stotį iš Pabradės buvo galima pasiekti ir kitu keliu – su persėdimu Vilniuje ir Maladečinoje. Jis buvo ilgesnis – 274,5 km, kelyje keleiviai sugaišdavo 5 val. 32 min. (neskaitant laukimo laiko stotyse).
Šaltiniai
- Воропаевская дистанция пути и сооружений
- Первое ОПП (Свенцянско-Березвечская ж.д.)
- Пассажирский поезд 523 Подбродье-Крулевщизна
- Sebastian Chosiński. Instytucjonalny obronca pokrzywdzonych, czyli Józefa Mackiewicza przygody z reportażem, częśc 1[neveikianti nuoroda]
- Белостокская железная дорога 1940
- Поезд Витебск-Лынтупы – по новому расписанию[neveikianti nuoroda]
- Станция Лынтупы
- Служебное расписание Виленской дирекции ПКП
Nuorodos
- Buv. geležinkelis Pabradė–Adutiškis–(>Didžiasalis)–Kruleuščyna // miestai.net
- Adutiškio apylinkių žemėlapis 1983 m. Archyvuota kopija 2013-05-02 iš Wayback Machine projekto.
- Pabradės apylinkių žemėlapis 1983 m. Archyvuota kopija 2013-05-01 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Geležinkelis Pabradė Krulevščizna, Kas yra Geležinkelis Pabradė Krulevščizna? Ką reiškia Geležinkelis Pabradė Krulevščizna?
Pabrades Kruleuscynos gelezinkelisPabrades gelezinkelio stotis 2014 m VietaSalys Lietuva BaltarusijaMiestaiPabradePagrindine informacijaOperatorius Lenkijos valstybiniai gelezinkeliai PKP Atidarymasapie 1925 m Technine informacijaIlgis161 3 kmVeze1435 mm veze Infolentele ziureti redaguoti Pabrades Kruleuscynos gelezinkelis istorinis platusis gelezinkelis XX a tarpukariu eksploatuotas Vilniaus direkcijos Junge Pabrades buvusio Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelio ir Kruleuscynos buvusio stotis Gelezinkelį sudare kelios atkarpos Rusijos imperijos 1895 1897 m nutiestas siaurasis gelezinkelis Svencioneliai Berezvece Per Pirmajį pasaulinį kara 1915 m Rusijos kariuomene perdarytos į placiaja veze atkarpoje Glubokas Pastovys t y iki fronto linijos lenku gelezinkelininku po Pirmojo pasaulinio karo į placia veze pertvarkytas siaurojo gelezinkelio ruozas Lentupis Pastovys 1915 1916 m Rusijos kariuomenes placiuoju gelezinkeliu susietos atkarpos Berezvece Kruleuscyna tuo paciu buvo prisijungta prie gelezinkelio magistrales Bologoje Polockas Sedlecas kaizerines Vokietijos kariskiu nutiestas Pabrades Lentupio gelezinkelis 1435 mm plocio IstorijaLentupio gelezinkelio stotis 1897 m 1930 m Po I pasaulinio karo Vilniaus krasta okupavus Lenkijai gelezinkelį sutvarke ir eksploatavo Lenkijos valstybiniai gelezinkeliai PKP Traukiniai siuo gelezinkeliu pradejo judeti apie 1925 m Keleivinis traukinys kursavo marsrutu Pabrade Zalavas Geledne Lentupis Adutiskis Pastovys Ulanka Varapajeva Navadruckas Konstantinovo Dvaras Glubokas Kruleuscyna 161 3 km ilgio atstuma keleiviai įveikdavo per 4 val 42 min Lentupyje gelezinkelis kirtosi su siauruku Svencioneliai Narocius Buvo gabenami ir kroviniai tuo paciu gelezinkelis kiek pagyvino Vilniaus krasto vangu ekonominį gyvenima tarpukaryje 1932 m nutiesta 90 km atsaka is Varapajevos stoties į Druja is pastarojo miestelio uosto Dauguva buvo tikimasi plukdyti Vilnijos miska nes Nemunu ir Nerimi Lietuvos Respublikos vyriausybe to daryti neleido Visgi misko plukdymo į Rygos uosta projektas taip ir liko neįgyvendintas Tarpukaryje specialiai Lenkijos marsalui Juzefui Pilsudskiui gimusiam netoli Zalavo kaimo esanciame Zalavo dvare buvo pastatyta Zalavo gelezinkelio stotis 1939 m krasta uzeme Raudonoji armija ir gelezinkelio eksploatacija nuo Gelednes pereme naujai įkurta Pokaryje administravima pereme Vakaru veliau Kalinino ir galiausiai Baltarusijos gelezinkeliai Buvo organizuotas keleiviniu traukiniu eismas is Vitebsko per Kruleuscyna Lentupį Pabrade Vilniu į Gardina Isirus TSRS firminis traukinys Vitiaz savo kelia sutrumpino iki Vilniaus po to iki Lentupio ir galiausiai eismas buvo nutrauktas Lietuvos TSR teritorijoje 1975 1980 m nutiesta gelezinkelio atsaka is Adutiskio į Didziasalį gelezinkelio ruozas Pabrade Didziasalis buvo perduotas Pabaltijo gelezinkeliui Jį net iki 1995 m eksploatavo Lietuvos gelezinkeliai 1995 m ruozas Baltarusijoje teritorijoje buvo perduotas Baltarusijos gelezinkeliams Tarybiniais metais du kartus per diena kursavo dyzeliniai traukiniai Vilnius Didziasalis Buves Pabrades Kruleuscynos gelezinkelis dabartines Vitebsko srities zemelapyje Lietuvai ir Baltarusijai paskelbus Nepriklausomybe po kiek laiko del menko rentabilumo ir dvigubo sienos kirtimo vykstant į Lietuva Didziasalį nutarta sios linijos dalinai atsisakyti 2003 m gelezinkelis Lietuvos teritorijoje buvo pilnai isardytas įskaitant atsaka į Didziasalį Pylimas panaudotas dviraciu takui Pabrade Pavovere kaimo keliams dalis nukasta rekonstruojant kelio Pabrade Svencionys ruoza ties Zalavu Gelezinkelis buvo isardytas ir Baltarusijoje nuo Lentupio iki valstybines sienos su Lietuva Dabartiniais laikais į Lentupio pasienio miestelį senaja trasa dukart dienoje atvaziuoja keleivinis traukinys is Vitebsko ir pora kartu is Kruleuscynos Tarpukaryje Kruleuscynos stotį is Pabrades buvo galima pasiekti ir kitu keliu su persedimu Vilniuje ir Maladecinoje Jis buvo ilgesnis 274 5 km kelyje keleiviai sugaisdavo 5 val 32 min neskaitant laukimo laiko stotyse SaltiniaiVoropaevskaya distanciya puti i sooruzhenij Pervoe OPP Svencyansko Berezvechskaya zh d Passazhirskij poezd 523 Podbrode Krulevshizna Sebastian Chosinski Instytucjonalny obronca pokrzywdzonych czyli Jozefa Mackiewicza przygody z reportazem czesc 1 neveikianti nuoroda Belostokskaya zheleznaya doroga 1940 Poezd Vitebsk Lyntupy po novomu raspisaniyu neveikianti nuoroda Stanciya Lyntupy Sluzhebnoe raspisanie Vilenskoj direkcii PKPNuorodosBuv gelezinkelis Pabrade Adutiskis gt Didziasalis Kruleuscyna miestai net Adutiskio apylinkiu zemelapis 1983 m Archyvuota kopija 2013 05 02 is Wayback Machine projekto Pabrades apylinkiu zemelapis 1983 m Archyvuota kopija 2013 05 01 is Wayback Machine projekto