Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zlate Horai ček Zlaté Hory iki 1948 m Cukmantlas ček Cukmantl vok Zuckmantel Čekijos miestas Jesenyko rajone 2014 m saus
Zlate Horai
Zlate Horai (ček. Zlaté Hory), iki 1948 m. Cukmantlas (ček. Cukmantl. vok. Zuckmantel) – Čekijos miestas Jesenyko rajone. 2014 m. sausį buvo 4004 gyventojai.
| Zlate Horai ček. Zlaté Hory iki 1948 m. Cukmantl | |
|---|---|
| Miesto vaizdas nuo Biskupská Kupa kalno | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Čekija |
| Kraštas | Olomouco kraštas |
| Įkūrimo data | 1224 |
| starosta | Milan Rác |
| Gyventojų | 4 004 |
| Plotas | 85,94 km² |
| Tankumas | 47 žm./km² |
| Altitudė | 390 m |
| Pašto kodas | 793 75 ar 793 76 |
| Tinklalapis | www.zlatehory.cz |
| Vikiteka | Zlate Horai |
Geografija
Zlate Horai yra Jesenyko rajono šiaurės rytuose. Į šiaurę nuo miesto yra Čekijos-Lenkijos siena. Atstumas nuo Zlate Horų iki rajono centro Jesenyko yra 14,5 km, o iki krašto centro Olomouco – 73,5 km.
Netoli miesto stūkso kelios vietinės reikšmės viršūnės. Aukščiausia viršūnė yra Orlikas (1204 m), kitų viršūnių aukščiai nuo 600 iki 1000 m.
Miestas ir jo gyventojai
Administracinės dalys: Rejvíz, Dolní Údolí, Horní Údolí, Rožmitál, Salisov ir Ondřejovice.
Pagal 1910 m. gyventojų Austrijos-Vengrijos gyventojų surašymą mieste buvo 4520 gyventojų (4341 iš jų buvo nuolatiniai). 4341 gyventojai kalbėjo vokiečių kalba. 98,3% (4441 gyv) gyventojų buvo katalikai.
Istorija
Dabartinio Jesenyko rajono teritorija buvo apgyvendinta XII a. - XIII a. pradžioje. Tuo metu buvo eksploatuojami vietiniai aukso telkiniai. 1224 m. Přemysl Otakar I būsimo Zlate Horų miesto vietoje pradėjo statyti Edelšteino pilį. 1263 m. (20 m. po Aukso ordos kariuomenės įsiveržimo į Sileziją, istoriniuose dokumentuose pirmą kartą paminėta Cukmantelio tvirtovė. Dar po 18 m. sutinkamas ir pavadinimas Zlate Horai (tada jis reiškė priemiesčio įtvirtinimus). Pilys keitė šeimininkus, jas valdė tai vietiniai vyskupai, tai pasauliečiai kunigaikščiai.
1306 m. Zlate Horai iš kunigaikščio Mikulašo I (Mikuláš Opavský) gavo Magdeburgo miesto privilegijas. 1325 m. miestas gauna rūdos gavybos teises, o 1433 m. gauna teisę kaldinti monetas. Miesto siuzerenai tuo metu tebebuvo Mikulašo I palikuonys. 1460 m. miestas atiteko Jurgio Podiebradiečio valdžion, o dar po 10 metų vėl buvo parduotas bažnyčiai. 1477 ir 1524 m. buvo patvirtintos miesto teisės užsiimti kalnakasyba. 1514 m. mieste užsiimta aludaryste. 1586 m. mieste jau veikė pašto stotis. XVI a. antrą pusę apylinkėse buvo aukso gamybos bumas. Du rasti grynuoliai (1385 ir 1870 g) buvo padovanoti . Išsenkant aukso ištekliams imta išgauti varį.
Trisdešimtmečio karo metu miestas, tada buvęs Austrijos miestu Cukmanteliu, buvo du kartus apiplėšas švedų kariuomenės, bet kiekvieną kartą sparčiai atsigaudavo. XVII a. antrą pusę monetų kalykla iš Cukmantelio buvo perkelta į Nysą, o mieste imtas vystyti audimas. Cukmantelyje buvo apie 200 audimo staklių, dirbo virš 60 meistrų audėjų. Toliau vystėsi aludarystė, ėmė veikti plytinė. Nuo 1668 m. miestas kasmet ėmė organizuoti dvejas dideles muges.
XVIII a. pradžioje vėl atgijo aukso gavyba, miestui imperatorius Juozapas I grąžino senąsias privilegijas. Tačiau XVIII a. viduryje kalnakasyba vėl prislopo, o miesto ekonomikoje ėmė vyrauti audimas. 1733 m. 50 kalnakasių teko 300 audėjų.
1741 m. metu miestą apgulė Prūsijos kariuomenė. Miestą sugriovė artilerijos ugnis, jis buvo apiplėštas. Po miestas prarado teisę kaldinti monetas, kalykla buvo perkelta į Vieną. O netrukus Cukmantelis prarado kalnakasybos teisę. Austrijos bandymas Septynerių metų karo metu susigrąžinti Aukštutinę Sileziją buvo nesėkmingas. Karo už Bavarijos paveldėjimą metu miestas vėl tapo kautynių vieta.
XIX a. miestas vystėsi toliau. 1839 m. mieste buvo pastatyti gatvių žibintai, o apie 1860 m. gyventojų skaičius viršijo 4 tūkstančius. Beveik dešimtadalis jų dirbo audimo pramonėje. 1862 m. į miestą atitiesta telegrafo linija. 8-tą dešimtmetį atidaryta vidurinė mokykla, bankas ir miesto ligoninė. 1879 m. ėmė veikti hidroterapijos sanatorija. 1892 m. mieste ėmė veikti geležinkelio stotis. Dar po kelerių metų mieste buvo įrengtas Pranciškaus Juozapo parkas, kurio pavadinimas vėliau pakeistas Cukmantelio mieste gimusios Jelizavetos Vitzovos (Franco Šuberto motinos) garbei. 10-to dešimtmečio pradžioje Cukmantelyje audėjų jau buvo virš 700. Audėjas per dieną vidutiniškai uždirbdavo 1,5-2 guldenus.
Pirmojo pasaulinio karo metais į Vokietijos kariuomenę buvo paimta 10 procentų miesto gyventijų (452 vyrai). 118 jų žuvo fronte. Po karo miestas atiteko naujajai valstybei Čekoslovakijai. Mieste vyravę vokiečiakalbiai gyventojai protestavo, reikalavo prijungti prie Austrijos. Riaušes ramino iškviestos kariuomenės dalys. Įtempti santykiai tarp miesto gyventojų čekų ir vokiečių išliko ir toliau. 1938 m. daug gyventojų vokiečių, vengdami šaukimo į Čekoslovakijos kariuomenę, bėgo į Vokietiją. Čekoslovakiją užėmus hitlerinės Vokietijos kariuomenei, čekų mažuma buvo iškeldinta iš miesto.
Po Antrojo pasaulinio karo dauguma vokiečių paliko Zlate Horus arba savo iniciatyva, arba buvo deportuoti. Jų vietas užėmė perkeltieji iš Guštenovicės Rytų Moravijoje, Oravos Slovakijoje, o vėliau ir pabėgėliai iš Graikijos.
1948 m. miestas pervadintas ir iš Cukmantelio tapo Zlate Horais.
Nuorodos
- Ludwig Patryn (ed): Die Ergebnisse der Volkszählung vom 31. Dezember 1910 in Schlesien Archyvuota kopija 2011-07-18 iš Wayback Machine projekto., Troppau 1912.
- История в датах[neveikianti nuoroda] на официальном сайте города
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zlate Horai, Kas yra Zlate Horai? Ką reiškia Zlate Horai?
Zlate Horai cek Zlate Hory iki 1948 m Cukmantlas cek Cukmantl vok Zuckmantel Cekijos miestas Jesenyko rajone 2014 m sausį buvo 4004 gyventojai Zlate Horai cek Zlate Hory iki 1948 m Cukmantl Miesto vaizdas nuoBiskupska KupakalnoZlate Horai50 15 17 s pl 17 23 38 r ilg 50 25472 s pl 17 39389 r ilg 50 25472 17 39389 Zlate Horai Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe CekijaKrastas Olomouco krastasĮkurimo data 1224starosta Milan RacGyventoju 2014 4 004Plotas 85 94 km Tankumas 2014 47 zm km Altitude 390 mPasto kodas 793 75 ar 793 76Tinklalapis www zlatehory czVikiteka Zlate HoraiGeografijaZlate Horai yra Jesenyko rajono siaures rytuose Į siaure nuo miesto yra Cekijos Lenkijos siena Atstumas nuo Zlate Horu iki rajono centro Jesenyko yra 14 5 km o iki krasto centro Olomouco 73 5 km Netoli miesto stukso kelios vietines reiksmes virsunes Auksciausia virsune yra Orlikas 1204 m kitu virsuniu auksciai nuo 600 iki 1000 m Miestas ir jo gyventojaiAdministracines dalys Rejviz Dolni Udoli Horni Udoli Rozmital Salisov ir Ondrejovice Pagal 1910 m gyventoju Austrijos Vengrijos gyventoju surasyma mieste buvo 4520 gyventoju 4341 is ju buvo nuolatiniai 4341 gyventojai kalbejo vokieciu kalba 98 3 4441 gyv gyventoju buvo katalikai IstorijaDabartinio Jesenyko rajono teritorija buvo apgyvendinta XII a XIII a pradzioje Tuo metu buvo eksploatuojami vietiniai aukso telkiniai 1224 m Premysl Otakar I busimo Zlate Horu miesto vietoje pradejo statyti Edelsteino pilį 1263 m 20 m po Aukso ordos kariuomenes įsiverzimo į Silezija istoriniuose dokumentuose pirma karta pamineta Cukmantelio tvirtove Dar po 18 m sutinkamas ir pavadinimas Zlate Horai tada jis reiske priemiescio įtvirtinimus Pilys keite seimininkus jas valde tai vietiniai vyskupai tai pasaulieciai kunigaiksciai 1306 m Zlate Horai is kunigaikscio Mikulaso I Mikulas Opavsky gavo Magdeburgo miesto privilegijas 1325 m miestas gauna rudos gavybos teises o 1433 m gauna teise kaldinti monetas Miesto siuzerenai tuo metu tebebuvo Mikulaso I palikuonys 1460 m miestas atiteko Jurgio Podiebradiecio valdzion o dar po 10 metu vel buvo parduotas baznyciai 1477 ir 1524 m buvo patvirtintos miesto teises uzsiimti kalnakasyba 1514 m mieste uzsiimta aludaryste 1586 m mieste jau veike pasto stotis XVI a antra puse apylinkese buvo aukso gamybos bumas Du rasti grynuoliai 1385 ir 1870 g buvo padovanoti Issenkant aukso istekliams imta isgauti varį Trisdesimtmecio karo metu miestas tada buves Austrijos miestu Cukmanteliu buvo du kartus apiplesas svedu kariuomenes bet kiekviena karta sparciai atsigaudavo XVII a antra puse monetu kalykla is Cukmantelio buvo perkelta į Nysa o mieste imtas vystyti audimas Cukmantelyje buvo apie 200 audimo stakliu dirbo virs 60 meistru audeju Toliau vystesi aludaryste eme veikti plytine Nuo 1668 m miestas kasmet eme organizuoti dvejas dideles muges XVIII a pradzioje vel atgijo aukso gavyba miestui imperatorius Juozapas I grazino senasias privilegijas Taciau XVIII a viduryje kalnakasyba vel prislopo o miesto ekonomikoje eme vyrauti audimas 1733 m 50 kalnakasiu teko 300 audeju 1741 m metu miesta apgule Prusijos kariuomene Miesta sugriove artilerijos ugnis jis buvo apiplestas Po miestas prarado teise kaldinti monetas kalykla buvo perkelta į Viena O netrukus Cukmantelis prarado kalnakasybos teise Austrijos bandymas Septyneriu metu karo metu susigrazinti Aukstutine Silezija buvo nesekmingas Karo uz Bavarijos paveldejima metu miestas vel tapo kautyniu vieta XIX a miestas vystesi toliau 1839 m mieste buvo pastatyti gatviu zibintai o apie 1860 m gyventoju skaicius virsijo 4 tukstancius Beveik desimtadalis ju dirbo audimo pramoneje 1862 m į miesta atitiesta telegrafo linija 8 ta desimtmetį atidaryta vidurine mokykla bankas ir miesto ligonine 1879 m eme veikti hidroterapijos sanatorija 1892 m mieste eme veikti gelezinkelio stotis Dar po keleriu metu mieste buvo įrengtas Pranciskaus Juozapo parkas kurio pavadinimas veliau pakeistas Cukmantelio mieste gimusios Jelizavetos Vitzovos Franco Suberto motinos garbei 10 to desimtmecio pradzioje Cukmantelyje audeju jau buvo virs 700 Audejas per diena vidutiniskai uzdirbdavo 1 5 2 guldenus Pirmojo pasaulinio karo metais į Vokietijos kariuomene buvo paimta 10 procentu miesto gyventiju 452 vyrai 118 ju zuvo fronte Po karo miestas atiteko naujajai valstybei Cekoslovakijai Mieste vyrave vokieciakalbiai gyventojai protestavo reikalavo prijungti prie Austrijos Riauses ramino iskviestos kariuomenes dalys Įtempti santykiai tarp miesto gyventoju ceku ir vokieciu isliko ir toliau 1938 m daug gyventoju vokieciu vengdami saukimo į Cekoslovakijos kariuomene bego į Vokietija Cekoslovakija uzemus hitlerines Vokietijos kariuomenei ceku mazuma buvo iskeldinta is miesto Po Antrojo pasaulinio karo dauguma vokieciu paliko Zlate Horus arba savo iniciatyva arba buvo deportuoti Ju vietas uzeme perkeltieji is Gustenovices Rytu Moravijoje Oravos Slovakijoje o veliau ir pabegeliai is Graikijos 1948 m miestas pervadintas ir is Cukmantelio tapo Zlate Horais NuorodosLudwig Patryn ed Die Ergebnisse der Volkszahlung vom 31 Dezember 1910 in Schlesien Archyvuota kopija 2011 07 18 is Wayback Machine projekto Troppau 1912 Istoriya v datah neveikianti nuoroda na oficialnom sajte goroda