Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tremtis ištrėmimas egzilis asmens ar tam tikros kategorijos asmenų išvarymas į kitą šalį arba kitą vietovę draudžiant su
Deportacija
Tremtis, ištrėmimas, egzilis – asmens ar tam tikros kategorijos asmenų išvarymas į kitą šalį arba kitą vietovę draudžiant sugrįžti arba gresiant įkalinimo ar mirties bausmei grįžimo atveju. Užsieniečių ištrėmimas paprastai vadinamas deportacija.
Ketvirtosios Ženevos konvencijos 49 straipsnis draudžia gyventojų trėmimą į ir iš okupuotų teritorijų.
Istorija
Ištrėmimas kaip bausmės forma taikytas nuo seniausių laikų įvairiose kultūrose. Senovės Romoje sunkų nusikaltimą atlikę piliečiai galėjo kaip bausmę rinktis amžiną tremtį. Tremtis kaip didžiausia bausmė bajorams taikyta ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Masiniai prievartiniai ištisų gyventojų kategorijų perkėlimai taip pat žinomi nuo seniausių laikų. Pvz., Persijos Sasanidų dinastijos valdovas Chosrovas I 542 m. e. m. į Ktesifono miestą atitrėmė 292 tūkst. šalies piliečių, vergų ir belaisvių.
Užsieniečių deportacija
Visos valstybės pasilieka sau teisę deportuoti užsieniečių, net jei jie yra ilgalaikiai nuolatiniai gyventojai. Paprastai deportuojami sunkius nusikaltimus įvykdę, neteisėtai atvykę, ilgiau nei numatyta pagal turimą vizą pasilikę ar kitaip pažeidę vizos išdavimo sąlygas asmenys.
Dažniausiai deportaciją atlieka vykdomoji valdžia, taikomas supaprastintas procesas (arba procesas netaikomas), kai nesuteikiama arba suteikiama ribota galimybė kreiptis į teismą ar ginčyti deportacijos sprendimus.
Masiškai deportuojami gali būti asmenys, kurie dėl pasikeitusių sienų neteko šalies, kuriai atiteko jų gyventa teritorija pilietybės. Daug tokių deportacijų vyko Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Tremtis šalies viduje
Prievartinis individų ir asmenų grupių perkėlimas šalies viduje iš vienos teritorijos į kitą vadinamas ištrėmimu. Tremiami dažniausiai priešiškoms arba įsivaizduojamai priešiškoms grupėms priklausantys asmenys, įskaitant politines, tautines, religines grupes.
Trėmimai į kolonijas
Prancūzijoje pirmą kartą politiškai nepatikimų asmenų deportacija į Gvianą numatyta Įstatymu dėl įtartinųjų 1791 m. Deportacija, įskaitant ir iki gyvos galvos buvo numatyta Prancūzijos 1810 m. baudžiamajame kodekse. Pagal šį kodeksą tremiama buvo į Prancūzijos užjūrio teritorijas. 1872 m. kovo 23 d. įstatymas numatė centrinę tremties stovyklą Niujė saloje ir tvirtovę deportuotųjų laikymui Diuko pusiasalyje (Naujoji Kaledonija). Tremtis taikyta ne tik kriminaliniams nusikaltėliams recidyvistams, bet ir susidorojant su revoliucionieriais (1872 m. suimti komunarai buvo ištremti į Naujosios Kaledonijos salyno salas).
Gyventojų trėmimus į kolonijas labiausiai praktikavo Britanijos imperija. Iki 1776 m. į Amerikos kolonijas buvo tremiami religiniai disidentai ir nusikaltėliai, nuo 1787 m. iki 1855 m. į Australiją buvo tremiami nusikaltėliai.
Rusijos imperijoje tremtis kaip bausmė taikyta tiek kriminaliniams nusikaltėliams, tiek ir kitiems režimo priešams - daug Lietuvos gyventojų buvo ištremta į Sibirą po nesėkmingo 1863 m. sukilimo. Tremti ne tik sukilimo dalyviai, bet ir jų šeimos.
Masiniai gyventojų trėmimai Sovietų Sąjungoje
Siekdama palaužti pasipriešinimą sovietų okupacinė valdžia 1940–1953 m. masiškai trėmė okupuotų Baltijos valstybių, Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos, Moldovos gyventojus į Tolimosios šiaurės, Vidurinės Azijos ir Sibiro teritorijas. Apkaltinus tariamu bendradarbiavimu su naciais Antrojo pasaulinio karo metu ir iškart po karo buvo ištremtos ištisos Sovietų Sąjungoje gyvenusios tautos – čečėnai, Krymo totoriai, Pavolgio vokiečiai. Ištremtų tautų gyvenamosiose vietose buvo apgyvendinami daugiausiai rusų tautybės asmenys. Masinių trėmimų metu buvo ištremta iki 6 mln. Sovietų Sąjungos gyventojų, iš jų nuo 1 iki 1,5 mln. mirė tremtyje ar vežami į tremtį. 2004 m. vasario 26 d. Europos Parlamentas čečėnų trėmimus apibūdino kaip genocidą.
Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1953 m.
1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40 tūkst. žmonių, jų tarpe – 10 897 vaikai iki 15 metų. Vykdant centrinio bolševikų aparato Maskvoje direktyvas, tremtiniai nugabenti į Sibirą, SSRS pietus ir kitas menkai tinkamas išgyvenimui vietoves. Tarp įvairių sovietinio režimo represijų prieš Lietuvos gyventojus šie trėmimai užima svarbiausią vietą.
Iš Lietuvos į Sibirą ištremti žmonės 1956 m. pradėjo grįžti į savo tėvynę. Iš pradžių buvo leista grįžti maždaug 17 tūkst. tremtinių, o iki 1970 m. į Lietuvą grįžo apie 80 tūkst. žmonių.
Trėmimai Antrojo pasaulinio karo metu ir po karo
Masiniai trėmimai taip pat istoriškai naudoti valstybėms siekiant pakeisti etninę valdomų teritorijų sudėtį. Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakijos valdžia ištrėmė apie 50 000 vengrų iš pietinės Slovakijos dalies į Čekijos pasienio teritorijas.
Antrojo pasaulinio karo metu prezidento Franklino Ruzvelto nurodymu 110-120 000 japonų ir japonų kilmės amerikiečių iš Vakarų pakrantės ir 3000 italų kilmės amerikiečių bei 11 500 vokiečių kilmės amerikiečių buvo perkelti iš pakrančių regionų į šalies viduje įrengtas internavimo stovyklas.
Šaltiniai
- http://kultura.lrytas.lt/istorija/tremtis-kaip-susidorojimo-priemone-kaip-kilo-ideja.htm Archyvuota kopija 2016-09-13 iš Wayback Machine projekto.
- Christensen, The Decline of Iranshahr: Irrigation and Environments in the History of the Middle East, 500 B.C. to A.D. 1500, 1993.
- Henckaerts, Mass Expulsion in Modern International Law and Practice, 1995, p. 5; Forsythe and Lawson, Encyclopedia of Human Rights, 1996, p. 53-54.
- Daniels, Coming to America: A History of Immigration and Ethnicity in American Life, 2002
- McCaffray, Susan Purves and Melancon, Michael S. Russia in the European Context, 1789-1914: A Member of the Family. New York: Palgrave Macmillan, 2005. P.171
- http://54.247.69.120/build/movio/movioTraining24/lt/53/tremimas-i-sibira/show/90/238 Archyvuota kopija 2016-09-17 iš Wayback Machine projekto.
- Pavel Polian. Against Their Will: The History and Geography of Forced Migrations in the USSR. Central European University Press, 2004. p. 4. ISBN 978-963-9241-68-8.
- Rosefielde, Steven (2009). Red Holocaust. Routledge. pp. 83–84. ISBN 978-0-415-77757-5.
- Naimark, Norman M. Stalin's Genocides (Human Rights and Crimes against Humanity). Princeton University Press, 2010. p. 131. ISBN 0-691-14784-1
- Campana, Aurélie. "Case Study: The Massive Deportation of the Chechen People: How and why Chechens were Deported", Online Encyclopedia of Mass Violence. November 2007. Accessed August 11, 2008; Nurbiyev, Aslan. "Relocation of Chechen 'Genocide' Memorial Opens Wounds". Agence France Press. June 4, 2008 Archyvuota kopija 2008-12-02 iš Wayback Machine projekto.; Jaimoukha, Amjad M. The Chechens: A Handbook. Florence, Ky.: Routledge, 2005. ISBN 0-415-32328-2.
- Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States. – Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2012. – p. 125. – ISBN 978-609-425-089-7
- J. Rieber, Alfred (2000). Forced Migration in Central and Eastern Europe, 1939-1950. Routledge. p. 90. ISBN 978-0-7146-5132-3.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Deportacija, Kas yra Deportacija? Ką reiškia Deportacija?
Tremtis istremimas egzilis asmens ar tam tikros kategorijos asmenu isvarymas į kita salį arba kita vietove draudziant sugrįzti arba gresiant įkalinimo ar mirties bausmei grįzimo atveju Uzsienieciu istremimas paprastai vadinamas deportacija Ketvirtosios Zenevos konvencijos 49 straipsnis draudzia gyventoju tremima į ir is okupuotu teritoriju IstorijaIstremimas kaip bausmes forma taikytas nuo seniausiu laiku įvairiose kulturose Senoves Romoje sunku nusikaltima atlike pilieciai galejo kaip bausme rinktis amzina tremtį Tremtis kaip didziausia bausme bajorams taikyta ir Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje Masiniai prievartiniai istisu gyventoju kategoriju perkelimai taip pat zinomi nuo seniausiu laiku Pvz Persijos Sasanidu dinastijos valdovas Chosrovas I 542 m e m į Ktesifono miesta atitreme 292 tukst salies pilieciu vergu ir belaisviu Uzsienieciu deportacijaVisos valstybes pasilieka sau teise deportuoti uzsienieciu net jei jie yra ilgalaikiai nuolatiniai gyventojai Paprastai deportuojami sunkius nusikaltimus įvykde neteisetai atvyke ilgiau nei numatyta pagal turima viza pasilike ar kitaip pazeide vizos isdavimo salygas asmenys Dazniausiai deportacija atlieka vykdomoji valdzia taikomas supaprastintas procesas arba procesas netaikomas kai nesuteikiama arba suteikiama ribota galimybe kreiptis į teisma ar gincyti deportacijos sprendimus Masiskai deportuojami gali buti asmenys kurie del pasikeitusiu sienu neteko salies kuriai atiteko ju gyventa teritorija pilietybes Daug tokiu deportaciju vyko Europoje po Antrojo pasaulinio karo Tremtis salies vidujePrievartinis individu ir asmenu grupiu perkelimas salies viduje is vienos teritorijos į kita vadinamas istremimu Tremiami dazniausiai priesiskoms arba įsivaizduojamai priesiskoms grupems priklausantys asmenys įskaitant politines tautines religines grupes Tremimai į kolonijas Prancuzijoje pirma karta politiskai nepatikimu asmenu deportacija į Gviana numatyta Įstatymu del įtartinuju 1791 m Deportacija įskaitant ir iki gyvos galvos buvo numatyta Prancuzijos 1810 m baudziamajame kodekse Pagal sį kodeksa tremiama buvo į Prancuzijos uzjurio teritorijas 1872 m kovo 23 d įstatymas numate centrine tremties stovykla Niuje saloje ir tvirtove deportuotuju laikymui Diuko pusiasalyje Naujoji Kaledonija Tremtis taikyta ne tik kriminaliniams nusikalteliams recidyvistams bet ir susidorojant su revoliucionieriais 1872 m suimti komunarai buvo istremti į Naujosios Kaledonijos salyno salas Gyventoju tremimus į kolonijas labiausiai praktikavo Britanijos imperija Iki 1776 m į Amerikos kolonijas buvo tremiami religiniai disidentai ir nusikalteliai nuo 1787 m iki 1855 m į Australija buvo tremiami nusikalteliai Rusijos imperijoje tremtis kaip bausme taikyta tiek kriminaliniams nusikalteliams tiek ir kitiems rezimo priesams daug Lietuvos gyventoju buvo istremta į Sibira po nesekmingo 1863 m sukilimo Tremti ne tik sukilimo dalyviai bet ir ju seimos Masiniai gyventoju tremimai Sovietu Sajungoje Jurta lietuviu tremtinu gyvenamas bustas Jakutijoje Rumsiskiu muziejaus ekspozicijaApie lietuviu tremtį bylojanti memorialine lenta Kaune Petro Vileisio aiksteje Siekdama palauzti pasipriesinima sovietu okupacine valdzia 1940 1953 m masiskai treme okupuotu Baltijos valstybiu Vakaru Ukrainos ir Baltarusijos Moldovos gyventojus į Tolimosios siaures Vidurines Azijos ir Sibiro teritorijas Apkaltinus tariamu bendradarbiavimu su naciais Antrojo pasaulinio karo metu ir iskart po karo buvo istremtos istisos Sovietu Sajungoje gyvenusios tautos cecenai Krymo totoriai Pavolgio vokieciai Istremtu tautu gyvenamosiose vietose buvo apgyvendinami daugiausiai rusu tautybes asmenys Masiniu tremimu metu buvo istremta iki 6 mln Sovietu Sajungos gyventoju is ju nuo 1 iki 1 5 mln mire tremtyje ar vezami į tremtį 2004 m vasario 26 d Europos Parlamentas cecenu tremimus apibudino kaip genocida Lietuvos gyventoju tremimai 1940 1953 m Pagrindinis straipsnis Lietuvos gyventoju tremimai 1940 1953 m 1948 m geguzes 22 d 4 valanda ryto įvykdytas didziausias masinis Lietuvos gyventoju tremimas kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus istremta apie 40 tukst zmoniu ju tarpe 10 897 vaikai iki 15 metu Vykdant centrinio bolseviku aparato Maskvoje direktyvas tremtiniai nugabenti į Sibira SSRS pietus ir kitas menkai tinkamas isgyvenimui vietoves Tarp įvairiu sovietinio rezimo represiju pries Lietuvos gyventojus sie tremimai uzima svarbiausia vieta Is Lietuvos į Sibira istremti zmones 1956 m pradejo grįzti į savo tevyne Is pradziu buvo leista grįzti mazdaug 17 tukst tremtiniu o iki 1970 m į Lietuva grįzo apie 80 tukst zmoniu Tremimai Antrojo pasaulinio karo metu ir po karo Masiniai tremimai taip pat istoriskai naudoti valstybems siekiant pakeisti etnine valdomu teritoriju sudetį Po Antrojo pasaulinio karo Cekoslovakijos valdzia istreme apie 50 000 vengru is pietines Slovakijos dalies į Cekijos pasienio teritorijas Antrojo pasaulinio karo metu prezidento Franklino Ruzvelto nurodymu 110 120 000 japonu ir japonu kilmes amerikieciu is Vakaru pakrantes ir 3000 italu kilmes amerikieciu bei 11 500 vokieciu kilmes amerikieciu buvo perkelti is pakranciu regionu į salies viduje įrengtas internavimo stovyklas Saltiniaihttp kultura lrytas lt istorija tremtis kaip susidorojimo priemone kaip kilo ideja htm Archyvuota kopija 2016 09 13 is Wayback Machine projekto Christensen The Decline of Iranshahr Irrigation and Environments in the History of the Middle East 500 B C to A D 1500 1993 Henckaerts Mass Expulsion in Modern International Law and Practice 1995 p 5 Forsythe and Lawson Encyclopedia of Human Rights 1996 p 53 54 Daniels Coming to America A History of Immigration and Ethnicity in American Life 2002 McCaffray Susan Purves and Melancon Michael S Russia in the European Context 1789 1914 A Member of the Family New York Palgrave Macmillan 2005 P 171 http 54 247 69 120 build movio movioTraining24 lt 53 tremimas i sibira show 90 238 Archyvuota kopija 2016 09 17 is Wayback Machine projekto Pavel Polian Against Their Will The History and Geography of Forced Migrations in the USSR Central European University Press 2004 p 4 ISBN 978 963 9241 68 8 Rosefielde Steven 2009 Red Holocaust Routledge pp 83 84 ISBN 978 0 415 77757 5 Naimark Norman M Stalin s Genocides Human Rights and Crimes against Humanity Princeton University Press 2010 p 131 ISBN 0 691 14784 1 Campana Aurelie Case Study The Massive Deportation of the Chechen People How and why Chechens were Deported Online Encyclopedia of Mass Violence November 2007 Accessed August 11 2008 Nurbiyev Aslan Relocation of Chechen Genocide Memorial Opens Wounds Agence France Press June 4 2008 Archyvuota kopija 2008 12 02 is Wayback Machine projekto Jaimoukha Amjad M The Chechens A Handbook Florence Ky Routledge 2005 ISBN 0 415 32328 2 Maps of Memory Trauma Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States Vilnius Institute of Lithuanian Literature and Folklore 2012 p 125 ISBN 978 609 425 089 7 J Rieber Alfred 2000 Forced Migration in Central and Eastern Europe 1939 1950 Routledge p 90 ISBN 978 0 7146 5132 3