Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

JanapolėRenginių vieta JanapolėjeJanapolė55 48 54 š pl 22 23 06 r ilg 55 815 š pl 22 385 r ilg 55 815 22 385 Janapolė Ap

Viržuvėnai

  • Pagrindinis puslapis
  • Viržuvėnai
Viržuvėnai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Janapolė

Renginių vieta Janapolėje
Janapolė
55°48′54″š. pl. 22°23′06″r. ilg. / 55.815°š. pl. 22.385°r. ilg. / 55.815; 22.385 (Janapolė)
Apskritis  Telšių apskritis
Savivaldybė  Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Varnių seniūnija
Gyventojų (2021) 243
Vikiteka Janapolė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Janãpolė
Kilmininkas: Janãpolės
Naudininkas: Janãpolei
Galininkas: Janãpolę
Įnagininkas: Janãpole
Vietininkas: Janãpolėje

Janapolė – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, 1 km į rytus nuo  160  Telšiai–Varniai–Laukuva , 8 km į šiaurę nuo Varnių, Virvytės dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Veikia paštas (LT-88040). Medinė liaudies architektūros formų halinė, stačiakampio plano, su penkiasiene apside ir aukštu stogu Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1815 m.; statybą rėmė vyskupas J. A. Giedraitis. Viduje barokinis didysis altorius gausiai puoštas skulptūromis, drožiniais. Yra vargonų prospektas, 1829 m. pagamintas kryžius, ornamentuoti drožiniai palubėje. Akmenų tvora apjuosto šventoriaus kampe – medinė dviaukštė varpinė pastatyta 1842 m. Prie bažnyčios yra nemažai palaidojimų. Senosiose kapinėse stovi Janapolės koplyčia.

Etimologija

Nuo 1370 m. gyvenvietė minima kaip Vìržuvėnai (Virsevene). Ji buvo įsikūrusi netoli anksčiau buvusio žuvingiausio Lietuvoje Biržulio ežero: žemaitiškai vėr-žuvis reiškia „verda žuvis“. Vėliau Viržuvėnai vyskupo J. Lopacinskio (1708–1788) garbei buvo pradėti vadinti Janapole (dvarininkinis vietovardis), prie vardo Jonas pridėjus galūnę polis, kuri galėjo reikšti „miestelis“ (nuo graikų kalbos polis) arba „laukas“ (nuo slavų kalbų pole).

Geografija

Janapolė išsidėsčiusi Žemaičių aukštumoje, . Netoli Janapolės iš Milvydo ežero tekantis Drujos upelis istorikų laikomas takoskyra tarp kuršių ir žemaičių genčių žemių, o kalbininkams šis upelis – riba tarp „dounininkų“ ir „dūnininkų“ tarmių. Prie Janapolės yra Varnių regioninis parkas, į pietryčius – Pabiržulio archeologinis draustinis, 2 km į šiaurę – Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinis. Prie miestelio įsikūręs Janapolės kaimas.

Istorija

Širmės kalno 3 mezolito gyvenvietės ir kiti šių apylinkių vietų archeologiniai kasinėjimai parodė, kad čia žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu. 2 km į pietryčius nuo miestelio esančiame kalne buvo aptiktas akmens amžiaus žynio kapas. Neolito ir žalvario amžiais čia buvo itin tankiai gyvenama. Janapolėje aptiktas kapinynas, apylinkėse aplink Biržulio ežerą rastos akmens amžiaus stovyklos ir daugybė vertingų radinių. Gyvenvietėje rastos 18 senovės Romos varinių monetų, kurios visos nukaltos Nikėjoje. Lobis užkastas III a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

XIII a. gyvenvietė priklausė Ceklio žemei. Pirmą kartą šią vietovę rašytiniuose šaltiniuose (Livonijos kronika) 1370 m. kaip Versevene paminėjo Hermanas Vartbergietis. Iki XVIII a. pabaigos ji vadinosi Viržuvėnais. Viržuvėnų apylinkėse žemaičiai apsigyveno XIV a., kai sunyko kuršių Ceklio žemė ir sustiprėjo Medininkų. Janas Dlugošas mini Viržuvėnų valsčių. 1421 m. Vytautas Didysis Viržuvėnus padovanojo Žemaičių vyskupui. Vyskupų valdžioje jie buvo iki XIX a. Po to miestelis atiteko iždui. Viržuvėnų kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1507 m. XVII a. čia suformuotas vyskupo dvaras.

1708–1711 m. maras nusinešė trijų ketvirtadalių miestelio gyventojų gyvybes. Siekiant, kad kraštas atsigautų, ekonomiškai sustiprėtų, Viržuvėnų dvare, kuriam priklausė 12 kaimų, buvo panaikintas lažas. Nuo 1748 m. minima Viržuvėnų, vėliau Janapolės bažnyčia, perstatyta 1763 m. 1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Lopacinskis (1708–1788 m.; vyskupo pareigas ėjo 1762–1778 m.) pastatydino medinius rūmus ir perkėlė savo rezidenciją iš Alsėdžių į Viržuvėnus. Jo rūpesčiu iš Varnių į Viržuvėnus nutiestas kelias, 1776 m. pastatyta pirmoji medinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, vyskupas Viržuvėnams suteikė parapijos teises, nustatė jos ribas. Tuo laiku buvo atnaujinti, perstatyti pagrindiniai dvaro pastatai, prie jo įkurtas sodas-parkas, išplėtota miestelio infrastruktūra, buvo statomi gražūs namai, čia lankydavosi daug iškilių krašto žmonių, Žemaitijos diduomenė. 1778 m. dokumentuose Janapolė vadinama miesteliu, buvo 6 kiemai, nors plėtėsi menkai. Po J. Lopacinskio mirties Žemaičių vyskupų rezidencija vėl buvo perkelta į Alsėdžius ir Viržuvėnų reikšmė sumenko.

XIX a. viduryje iš dvaro buvo likę tik griuvėsiai, anksčiau buvęs gražus parkas sunykęs. XIX a. čia buvo 24 dūmai. 1812 m. Janapolėje, jos apylinkėse pabuvojo Napoleono kariuomenė. 1823 m. įsteigta Janapolės mokykla. Miestelio ir apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime – susivienijus Janapolės, Varnių ir Telšių gyventojams iš Telšių buvo išvyti carinės Rusijos valdininkai ir kariuomenė. XIX a. pabaigoje Janapolė buvo miestelis Telšių apskrities Varnių valsčiuje.

1906 m. įsteigta pradžios mokykla, 1952–1968 m. septynmetė, aštuonmetė, 1968–2001 m. vidurinė, 2001–2019 m. Janapolės pagrindinė mokykla.

Po II pasaulinio karo Janapolės apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.1950 m. įsteigtas medicinos punktas, biblioteka, kultūros centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Viržuvėnų valsčiaus centras ?
XIX a. – 1947 m. Varnių valsčius Telšių apskritis
1947–1950 m. Janapolės valsčiaus centras
1950–1962 m. Janapolės apylinkės centras Varnių rajonas
1962–1986 m. Telšių rajonas
1986–1995 m. Varnių apylinkė
1995– Varnių seniūnija Telšių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m. 1885 m.* 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
87
72 (miestelyje)
15 (dvare)
76 329 269
104 (miestelyje)
165 (dvare)
298 294 403
1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. - -
385 432 465 341 243 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 132
  3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvos TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1927 m.
  4. Mindaugas Tytuva (2014-07-24). „"Žemaičių žemės" žurnalas. 2004 m. Nr. 3. Janapolė“. samogitia.mch.mii.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
  5. Janopol (12). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 413 psl. (lenk.)
  6. Janopol (10). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 636 psl. (lenk.)
  7. Kazys Misius. Janapolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 504 psl.
  8. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 963 psl.
  9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kazys Misius ir kt. Janapolė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 96
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

  • Janapolė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 118 psl.
  • Žemaičių vyskupystės muziejus Archyvuota kopija 2007-10-20 iš Wayback Machine projekto.
  • Janapolė Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  • Samogitia Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

TELŠIAI – 24 km
VIEŠVĖNAI – 17 km
LUOKĖ – 14 km
VARNIAI – 10 km Pavandenė – 9 km

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 15:31

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viržuvėnai, Kas yra Viržuvėnai? Ką reiškia Viržuvėnai?

JanapoleRenginiu vieta JanapolejeJanapole55 48 54 s pl 22 23 06 r ilg 55 815 s pl 22 385 r ilg 55 815 22 385 Janapole Apskritis Telsiu apskritisSavivaldybe Telsiu rajono savivaldybeSeniunija Varniu seniunijaGyventoju 2021 243Vikiteka JanapoleVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas JanapoleKilmininkas JanapolesNaudininkas JanapoleiGalininkas JanapoleĮnagininkas JanapoleVietininkas Janapoleje Janapole miestelis Telsiu rajono savivaldybeje 1 km į rytus nuo 160 Telsiai Varniai Laukuva 8 km į siaure nuo Varniu Virvytes desiniajame krante Seniunaitijos centras Veikia pastas LT 88040 Medine liaudies architekturos formu haline staciakampio plano su penkiasiene apside ir aukstu stogu Janapoles Sv arkangelo Mykolo baznycia pastatyta 1815 m statyba reme vyskupas J A Giedraitis Viduje barokinis didysis altorius gausiai puostas skulpturomis droziniais Yra vargonu prospektas 1829 m pagamintas kryzius ornamentuoti droziniai palubeje Akmenu tvora apjuosto sventoriaus kampe medine dviaukste varpine pastatyta 1842 m Prie baznycios yra nemazai palaidojimu Senosiose kapinese stovi Janapoles koplycia Janapole įvaziuojant nuo PavandenesEtimologijaNuo 1370 m gyvenviete minima kaip Virzuvenai Virsevene Ji buvo įsikurusi netoli anksciau buvusio zuvingiausio Lietuvoje Birzulio ezero zemaitiskai ver zuvis reiskia verda zuvis Veliau Virzuvenai vyskupo J Lopacinskio 1708 1788 garbei buvo pradeti vadinti Janapole dvarininkinis vietovardis prie vardo Jonas pridejus galune polis kuri galejo reiksti miestelis nuo graiku kalbos polis arba laukas nuo slavu kalbu pole GeografijaJanapole issidesciusi Zemaiciu aukstumoje Netoli Janapoles is Milvydo ezero tekantis Drujos upelis istoriku laikomas takoskyra tarp kursiu ir zemaiciu genciu zemiu o kalbininkams sis upelis riba tarp dounininku ir dunininku tarmiu Prie Janapoles yra Varniu regioninis parkas į pietrycius Pabirzulio archeologinis draustinis 2 km į siaure Zasugalos krastovaizdzio draustinis Prie miestelio įsikures Janapoles kaimas IstorijaSirmes kalno 3 mezolito gyvenvietes ir kiti siu apylinkiu vietu archeologiniai kasinejimai parode kad cia zmones gyveno dar mezolito laikotarpiu 2 km į pietrycius nuo miestelio esanciame kalne buvo aptiktas akmens amziaus zynio kapas Neolito ir zalvario amziais cia buvo itin tankiai gyvenama Janapoleje aptiktas kapinynas apylinkese aplink Birzulio ezera rastos akmens amziaus stovyklos ir daugybe vertingu radiniu Gyvenvieteje rastos 18 senoves Romos variniu monetu kurios visos nukaltos Nikejoje Lobis uzkastas III a Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus XIII a gyvenviete priklause Ceklio zemei Pirma karta sia vietove rasytiniuose saltiniuose Livonijos kronika 1370 m kaip Versevene paminejo Hermanas Vartbergietis Iki XVIII a pabaigos ji vadinosi Virzuvenais Virzuvenu apylinkese zemaiciai apsigyveno XIV a kai sunyko kursiu Ceklio zeme ir sustiprejo Medininku Janas Dlugosas mini Virzuvenu valsciu 1421 m Vytautas Didysis Virzuvenus padovanojo Zemaiciu vyskupui Vyskupu valdzioje jie buvo iki XIX a Po to miestelis atiteko izdui Virzuvenu kaimas rasytiniuose saltiniuose minimas nuo 1507 m XVII a cia suformuotas vyskupo dvaras 1708 1711 m maras nusinese triju ketvirtadaliu miestelio gyventoju gyvybes Siekiant kad krastas atsigautu ekonomiskai sustipretu Virzuvenu dvare kuriam priklause 12 kaimu buvo panaikintas lazas Nuo 1748 m minima Virzuvenu veliau Janapoles baznycia perstatyta 1763 m 1762 m Zemaiciu vyskupu paskirtas Jonas Lopacinskis 1708 1788 m vyskupo pareigas ejo 1762 1778 m pastatydino medinius rumus ir perkele savo rezidencija is Alsedziu į Virzuvenus Jo rupesciu is Varniu į Virzuvenus nutiestas kelias 1776 m pastatyta pirmoji medine Sv Mykolo arkangelo baznycia vyskupas Virzuvenams suteike parapijos teises nustate jos ribas Tuo laiku buvo atnaujinti perstatyti pagrindiniai dvaro pastatai prie jo įkurtas sodas parkas ispletota miestelio infrastruktura buvo statomi grazus namai cia lankydavosi daug iskiliu krasto zmoniu Zemaitijos diduomene 1778 m dokumentuose Janapole vadinama miesteliu buvo 6 kiemai nors pletesi menkai Po J Lopacinskio mirties Zemaiciu vyskupu rezidencija vel buvo perkelta į Alsedzius ir Virzuvenu reiksme sumenko XIX a viduryje is dvaro buvo like tik griuvesiai anksciau buves grazus parkas sunykes XIX a cia buvo 24 dumai 1812 m Janapoleje jos apylinkese pabuvojo Napoleono kariuomene 1823 m įsteigta Janapoles mokykla Miestelio ir apylinkiu gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m sukilime susivienijus Janapoles Varniu ir Telsiu gyventojams is Telsiu buvo isvyti carines Rusijos valdininkai ir kariuomene XIX a pabaigoje Janapole buvo miestelis Telsiu apskrities Varniu valsciuje 1906 m įsteigta pradzios mokykla 1952 1968 m septynmete astuonmete 1968 2001 m vidurine 2001 2019 m Janapoles pagrindine mokykla Po II pasaulinio karo Janapoles apylinkese veike Zemaiciu apygardos Satrijos rinktines Lietuvos partizanai Sovietmeciu buvo tarybinio ukio centrine gyvenviete 1950 m įsteigtas medicinos punktas biblioteka kulturos centras Administracinis teritorinis pavaldumasXV a Virzuvenu valsciaus centras XIX a 1947 m Varniu valscius Telsiu apskritis1947 1950 m Janapoles valsciaus centras1950 1962 m Janapoles apylinkes centras Varniu rajonas1962 1986 m Telsiu rajonas1986 1995 m Varniu apylinke1995 Varniu seniunija Telsiu rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1820 m ir 2021 m 1820 m 1885 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 87 72 miestelyje 15 dvare 76 329 269 104 miestelyje 165 dvare 298 294 4031985 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 385 432 465 341 243 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Aleksandras Vanagas Lietuvos miestu vardai antrasis leidimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 132 Lietuvos gyventoju prekybiniai rysiai I XIII a Lietuvos TSR Mokslu akademijos istorijos institutas Vilnius 1927 m Mindaugas Tytuva 2014 07 24 Zemaiciu zemes zurnalas 2004 m Nr 3 Janapole samogitia mch mii lt Suarchyvuotas originalas 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2016 04 16 Janopol 12 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T III Haag Kepy Warszawa 1882 413 psl lenk Janopol 10 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XV cz 1 Abablewo Januszowo Warszawa 1900 636 psl lenk Kazys Misius Janapole Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 504 psl Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 5 Taardzhal Yaya SPb 1885 963 psl Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kazys Misius ir kt Janapole Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 96 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Telsiu apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 NuorodosJanapole Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 118 psl Zemaiciu vyskupystes muziejus Archyvuota kopija 2007 10 20 is Wayback Machine projekto Janapole Archyvuota kopija 2005 11 02 is Wayback Machine projekto Samogitia Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Aplinkines gyvenvietesTELSIAI 24 km VIESVĖNAI 17 km LUOKĖ 14 kmVARNIAI 10 km Pavandene 9 km

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    UE Sant Julia

  • Liepa 19, 2025

    UEFA čempionų taurė 1970-1971 m.

  • Liepa 19, 2025

    UEFA čempionų taurė 1960-1961 m.

  • Liepa 19, 2025

    UEFA čempionų taurė 1959-1960 m.

  • Liepa 19, 2025

    UEFA čempionų lyga 2000–2001 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje