Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Prancūzijos kolonijos Amerikoje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Prancūzijos kolonijos Amerikoje buvo pradėtos steigti XVII amžiuje. Buvo siekiama iš jų gauti cukrų, kailius bei kitus produktus. Prancūzų tyrinėtojai ir kolonistai apsigyveno dabartinėje Kanadoje, Misisipės slėnyje ir palei Meksikos įlankos pakrantę (dabartinė Alabama, Misisipė ir Luiziana).
Istorija
Pirmieji prancūzai Naujajame pasaulyje pasirodė kaip tyrinėtojai, ieškoję kelio į Indiją bei turtų. Tarp žymesnių prancūzų tyrinėtojų buvo: , Jacques Cartier, ir .
Šiaurės Amerika
Pirmosios prancūzų kolonijos buvo (dabartinis Džeksonvilis Floridoje) 1564 m. bei Keli Espitia and Janet Figueroa, įkurti hugenotų René Goulaine de Laudonnière ir . Šią koloniją jau kitais metais sunaikino ispanai iš netoliese esančios Sent Augustino gyvenvietės. Kitą koloniją 1598 m. prancūzai bandė įkurti Sable saloje, pietvakariuose nuo dabartinės Naujosios Škotijos. Ši kolonija nebuvo pakankamai remiama ir 12 išlikusių kolonistų 1605 m. grąžinta Prancūzijai. 1604 m. buvo įkurta pirmoji sėkminga kolonija Akadija.
Prancūzus labiausiai domino prekyba kailiais, kuriuos jie pirko iš indėnų sąjungininkų, pvz., huronų ir . Prancūzai aktyviai įsitraukė į kovą su tradiciniais huronų ir otavų priešais irokėzais. Prancūzijos jėzuitai taip pat bandė krikštyti vietines gentis ir steigė misijas.
Prancūzų hugenotai kūrė savavaldžias kolonijas, kurios nepriklausė nuo Prancūzijos valstybės, pvz., pabėgėliai hugenotai XVII a. septintame dešimtmetyje kūrė gyvenvietes nominaliai Nyderlandams priklausančiuose Naujuosiuose Nyderlanduose. Šie hugenotai, vadovaujami , kūrė bendrijas, sudarinėjo žemės pirkimo sutartis su indėnais nuo Hadsono upės iki kalnų ir klestėjo net ir po to, kai Anglija ėmė valdyti teritorijas aplink Hadsono upę ir Niujorką.
Prancūzijai priklausė plačios Šiaurės Amerikos teritorijos, įskaitant Misisipės ir upių slėnius ir Didžiųjų ežerų regioną. Prancūzai įkūrė (1608 m.) ir Monrealio (1642 m.) miestus Kanadoje, Detroitą, (Misuris), Baton Ružą ir Naująjį Orleaną Luizianoje. Naujosios Prancūzijos kolonijoje 1666 m. gyveno 2500 kolonistų. Kolonija augo lėtai, nes Prancūzija labiau akcentavo prekybą kailiais, o ne kolonizaciją. 1663 m. Prancūzijos sostą užėmus Liudvikui XIV strategija pasikeitė. Jis nedelsiant išsiuntė laivus su 775 moterimis (“les filles du roy") į daugiausia vyrų apgyvendintus Prancūzijos kailių prekybos punktus. Po dešimties metų kolonijoje gyventojų padaugėjo triskart iki 7 000, 1689 m. jau buvo 15 000, o 1754 m. 85 000 prancūzų.
Ištyręs Misisipės slėnį nuo Kanados šiaurėje iki jos žiočių, 1682 m. Liudviko XIV garbei pavadino šią teritoriją Luiziana. 1684 m. jis išvyko iš Prancūzijos su 4 laivais ir 300 kolonistų, su kuriais tikėjosi įkurti koloniją Misisipės žiotyse. Ekspedicija nukentėjo nuo piratų ir priešiškai nusiteikusių indėnų. Jie įkūrė koloniją, kuri gyvavo iki 1688 m., kai vietiniai indėnai išžudė likusius 20 suaugusiųjų ir pagrobė 5 vaikus. 1699 m. galop buvo įkurta Luizianos kolonija, o 1718 m. jos sostinė Naujasis Orleanas. Netrukus Prancūzija pradėjo konfliktuoti su Didžiąja Britanija, kurios kolonijos keliose vietose ribojosi su prancūzų kolonijomis. Kilo (taip vadinama Septynerių metų karo dalis vykusi Amerikoje).
Prancūzijai pralaimėjus Septynerių metų kare pagal , sudarytą 1763 m. vasario 10 d., Prancūzijos valdos Šiaurės Amerikoje buvo padalintos tarp britų ir ispanų. Išskyrus salas su žvejų gyvenviete netoli Kanados pakrantės Prancūzija prarado visas valdas šiauriau Karibų jūros.
1800 m. prancūzams pavyko atgauti dalį savo buvusių valdų Šiaurės Amerikoje iš ispanų, Napoleono karų metu sudarius . Tačiau tuo metu Prancūzija dėl britų jūrų blokados ir laivyno trūkumo negalėjo palaikyti ryšių su savo kolonijomis. Nenorėdamas, kad Prancūzijos valdos atitektų britams Napoleonas Bonapartas Luizianos koloniją nusprendė parduoti JAV. 1803 m. gegužės 3 d. už 15 mln. dolerių Luiziana buvo parduota. Nors JAV tai buvo didelė suma, tačiau parduodama teritorija buvo milžiniška – nuo Naujojo Orleano iki Montanos, o dar nuo britų kolonijinių laikų Prancūzijos Luiziana JAV atrodė didele kliūtimi galimam plėtimuisi už Apalačų kalnų. Šis pirkinys atvėrė kelią plačiai JAV kolonizacijai XIX amžiuje.
Karibai ir Pietų Amerika
| Karibų istorija |
| Aravakai, Karibai |
| Ispanijos Vakarų Indijos |
| Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija |
| Kitų šalių Vakarų Indijos: |
| Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, , Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana |
| Dabartiniai politiniai junginiai: |
| CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos |
Karibų jūroje prancūzams priklausė kelios valdos – didžiausia iš jų buvo Haitis, kolonija Ispanjolos saloje, kurioje taip pat buvo ir Ispanijos kolonija. Šią koloniją Prancūzija gavo iš ispanų 1697 m. ir šiek tiek ją praplėtė 1795 m. 1804 m. prancūzai iš salos buvo išvyti po sėkmingo vergų sukilimo, kai Haitis tapo nepriklausoma valstybe.
Pietų Amerikoje 1604 m. prancūzai įkūrė Prancūzijos Gvianos koloniją. Ji iki šiol išlieka Prancūzijos užjūrio departamentu.
1555–1567 m. prancūzų hugenotai, vadovaujami viceadmirolo , bandė įkurti Antarktinės Prancūzijos koloniją Brazilijoje, tačiau buvo išvyti. Nuo 1612 iki 1615 m. naujas bandymas įsikurti Brazilijoje taip pat nepavyko.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos kolonijos Amerikoje, Kas yra Prancūzijos kolonijos Amerikoje? Ką reiškia Prancūzijos kolonijos Amerikoje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Prancuzijos kolonijos Amerikoje buvo pradetos steigti XVII amziuje Buvo siekiama is ju gauti cukru kailius bei kitus produktus Prancuzu tyrinetojai ir kolonistai apsigyveno dabartineje Kanadoje Misisipes slenyje ir palei Meksikos įlankos pakrante dabartine Alabama Misisipe ir Luiziana Naujosios Prancuzijos sostine KvebekasPrancuzu kolonizacinio aktyvumo teritorijosIstorijaPirmieji prancuzai Naujajame pasaulyje pasirode kaip tyrinetojai ieskoje kelio į Indija bei turtu Tarp zymesniu prancuzu tyrinetoju buvo Jacques Cartier ir Siaures Amerika Pagrindinis straipsnis Naujoji Prancuzija Pirmosios prancuzu kolonijos buvo dabartinis Dzeksonvilis Floridoje 1564 m bei Keli Espitia and Janet Figueroa įkurti hugenotu Rene Goulaine de Laudonniere ir Sia kolonija jau kitais metais sunaikino ispanai is netoliese esancios Sent Augustino gyvenvietes Kita kolonija 1598 m prancuzai bande įkurti Sable saloje pietvakariuose nuo dabartines Naujosios Skotijos Si kolonija nebuvo pakankamai remiama ir 12 islikusiu kolonistu 1605 m grazinta Prancuzijai 1604 m buvo įkurta pirmoji sekminga kolonija Akadija Prancuzus labiausiai domino prekyba kailiais kuriuos jie pirko is indenu sajungininku pvz huronu ir Prancuzai aktyviai įsitrauke į kova su tradiciniais huronu ir otavu priesais irokezais Prancuzijos jezuitai taip pat bande krikstyti vietines gentis ir steige misijas Prancuzu hugenotai kure savavaldzias kolonijas kurios nepriklause nuo Prancuzijos valstybes pvz pabegeliai hugenotai XVII a septintame desimtmetyje kure gyvenvietes nominaliai Nyderlandams priklausanciuose Naujuosiuose Nyderlanduose Sie hugenotai vadovaujami kure bendrijas sudarinejo zemes pirkimo sutartis su indenais nuo Hadsono upes iki kalnu ir klestejo net ir po to kai Anglija eme valdyti teritorijas aplink Hadsono upe ir Niujorka Prancuzijai priklause placios Siaures Amerikos teritorijos įskaitant Misisipes ir upiu slenius ir Didziuju ezeru regiona Prancuzai įkure 1608 m ir Monrealio 1642 m miestus Kanadoje Detroita Misuris Baton Ruza ir Naujajį Orleana Luizianoje Naujosios Prancuzijos kolonijoje 1666 m gyveno 2500 kolonistu Kolonija augo letai nes Prancuzija labiau akcentavo prekyba kailiais o ne kolonizacija 1663 m Prancuzijos sosta uzemus Liudvikui XIV strategija pasikeite Jis nedelsiant issiunte laivus su 775 moterimis les filles du roy į daugiausia vyru apgyvendintus Prancuzijos kailiu prekybos punktus Po desimties metu kolonijoje gyventoju padaugejo triskart iki 7 000 1689 m jau buvo 15 000 o 1754 m 85 000 prancuzu Istyres Misisipes slenį nuo Kanados siaureje iki jos ziociu 1682 m Liudviko XIV garbei pavadino sia teritorija Luiziana 1684 m jis isvyko is Prancuzijos su 4 laivais ir 300 kolonistu su kuriais tikejosi įkurti kolonija Misisipes ziotyse Ekspedicija nukentejo nuo piratu ir priesiskai nusiteikusiu indenu Jie įkure kolonija kuri gyvavo iki 1688 m kai vietiniai indenai iszude likusius 20 suaugusiuju ir pagrobe 5 vaikus 1699 m galop buvo įkurta Luizianos kolonija o 1718 m jos sostine Naujasis Orleanas Netrukus Prancuzija pradejo konfliktuoti su Didziaja Britanija kurios kolonijos keliose vietose ribojosi su prancuzu kolonijomis Kilo taip vadinama Septyneriu metu karo dalis vykusi Amerikoje Prancuzijai pralaimejus Septyneriu metu kare pagal sudaryta 1763 m vasario 10 d Prancuzijos valdos Siaures Amerikoje buvo padalintos tarp britu ir ispanu Isskyrus salas su zveju gyvenviete netoli Kanados pakrantes Prancuzija prarado visas valdas siauriau Karibu juros 1800 m prancuzams pavyko atgauti dalį savo buvusiu valdu Siaures Amerikoje is ispanu Napoleono karu metu sudarius Taciau tuo metu Prancuzija del britu juru blokados ir laivyno trukumo negalejo palaikyti rysiu su savo kolonijomis Nenoredamas kad Prancuzijos valdos atitektu britams Napoleonas Bonapartas Luizianos kolonija nusprende parduoti JAV 1803 m geguzes 3 d uz 15 mln doleriu Luiziana buvo parduota Nors JAV tai buvo didele suma taciau parduodama teritorija buvo milziniska nuo Naujojo Orleano iki Montanos o dar nuo britu kolonijiniu laiku Prancuzijos Luiziana JAV atrode didele kliutimi galimam pletimuisi uz Apalacu kalnu Sis pirkinys atvere kelia placiai JAV kolonizacijai XIX amziuje Karibai ir Pietu Amerika Karibu istorijaAravakai KaribaiIspanijos Vakaru IndijosIndiju vicekaralyste gt Santo Domingo audiencijaKitu saliu Vakaru Indijos Prancuzijos Nyderlandu Danijos Kurso Britu Portugalijos Moskitu Krantas Britu Honduras Prancuzu Gviana Britu Gajana Nyderlandu GajanaDabartiniai politiniai junginiai CARICOM Kuba Dominikos Respublika Gvadelupe Martinika BES salos Aruba Kiurasao Sint Martenas Puerto Rikas JAV Mergeliu salosPagrindiniai straipsniai Prancuzijos Vakaru Indijos ir Prancuzijos Gviana Karibu juroje prancuzams priklause kelios valdos didziausia is ju buvo Haitis kolonija Ispanjolos saloje kurioje taip pat buvo ir Ispanijos kolonija Sia kolonija Prancuzija gavo is ispanu 1697 m ir siek tiek ja praplete 1795 m 1804 m prancuzai is salos buvo isvyti po sekmingo vergu sukilimo kai Haitis tapo nepriklausoma valstybe Pietu Amerikoje 1604 m prancuzai įkure Prancuzijos Gvianos kolonija Ji iki siol islieka Prancuzijos uzjurio departamentu 1555 1567 m prancuzu hugenotai vadovaujami viceadmirolo bande įkurti Antarktines Prancuzijos kolonija Brazilijoje taciau buvo isvyti Nuo 1612 iki 1615 m naujas bandymas įsikurti Brazilijoje taip pat nepavyko