54 13 š pl 23 11 r ilg 54 21 š pl 23 19 r ilg 54 21 23 19 Seivų valsčiusXVI a 1952 m Administracinis centras Seivai1867

54°13′š. pl. 23°11′r. ilg. / 54.21°š. pl. 23.19°r. ilg. / 54.21; 23.19

Seivų valsčius

XVI a. – 1952 m.

Administracinis centras

Seivai

1867–1952 m.

Seivų valsčius (rus. гмина Сейвы, lenk. gmina Sejwy) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK, vėliau Lenkijoje. Centras – su kaimu, vadinamu Naujaisiais Seivais.

Istorija

Žinomas nuo XVI a., kai buvo vadinamas seniūnija. 1642 m. jai priklausė Agurkiai, Didžiuliai, Jurizdika, Raistiniai, Smalėnai, Šilainė (vėliau Ožkinių kaimo dalis), Šlynakiemis, Vidugiriai, Vaitakiemis. Seniūnija buvo nedidelė, todėl karalius liepdavo ją valdyti kartu su gretima . Pirmieji seniūnai buvo Radvilos: Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Perkūnas, kuris vėliau abi seniūnijas perdavė savo sūnui LDK taurininkui ir Vilniaus kaštelionui Jonušui Radvilai I.

Vėliau Seivų-Vižainių seniūniją valdė: Mozyriaus maršalka, pulkininkas Stanislovas Lipinskis, Infliantų pakamaris Vladislovas Sokolovskis. 1709 m. karalius jungtinę seniūniją perdavė valdyti Ukmergės stalininkui Jonui Strutinskui, dar vėliau – Juozui Sokolovskiui.

Po to Seivų-Vižainių seniūniją administravo Vilniaus vaivada Kazimieras Dominykas Oginskis, jo sūnus Trakų vaivada Juozas. Jungtinė seniūnija priklausė Trakų vaivadijai, Gardino pavietui. Po Antano Broneco valdymo seniūnu tapo karalystėje gerai žinoma asmenybė – Juozapas Strutinskis, kurį Vilniuje nužudė žento pasamdyti galvažudžiai. Jo našlė Rožė Pliateraitė-Strutinskienė, kuriai 1773–1775 m. Varšuvos seimas pavedė administruoti abi seniūnijas kartu su Balčių kaimu, aukojo nemažus pinigus Seinų bažnyčios rekonstrukcijai, dar ir šiandien šioje bažnyčioje kabo XVIII a. tapytas jos portretas. Dėl seniūnijų ribų nuolat vyko ginčai, todėl tas pats Varšuvos seimas sudarė ginčams tirti komisiją. Duktė Jadvyga, kaltinama savo elgesiu iššaukusi savo tėvo ir svainio mirtį, buvo gerai žinoma ir mylima karaliaus Stanislovo Augusto dvare. Jos dramatišką istoriją vaizdžiai aprašė Marekas Sadzevičius savo knygoje Jadvygėlė ir jos klystkeliai.

Rožei Strutinkienei mirus, jungtinę seniūniją kunigaikštis Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis valdė vos dvejus metus, nes po Trečiojo ATR padalijimo seniūnija atiteko Prūsijai. Seivai tapo naujo administravinio vieneto – ekonomijos, kuriai priklausė Beržnykai, Seinai, Seivai, dalis ankstesnės Alytaus ekonomijos, Vidugirių kaimo žemės – centru. Ekonomiją valdė Seinų pavieto maršalka Antanas Sperskis, po jo – Jonas Rakūza. 1807 metais į Seivus įžengė naujieji šeimininkai – rusai. Po įvykdytų reformų, Seivų liko nedideliu polivarku, kuris nuo 1868 m. iki pat Pirmojo pasaulinio karo priklausė Sviečinams.

Carmečiu valsčius priklausė Suvalkų gubernijai. Tai buvo didelis valsčius, į kurį įėjo šíe kaimai: Adamovizna, Agurkiai, Anenskė, Bokšiai, Senieji Bokšiai, Deksniai, Deksneliai, Denbava, Denbuvka, Jablonevas, Šaltėnų Jurizdika, Kaletnikas su folvarku, Mažieji Kalietnykai, Kampuočiai, Kruteniškės, Lipuvekas, Orlinekas, Ožkiniai, Podlaviečiai, Paseiviai, Punskas, Raistiniai, Poklaštornio Raistiniai, Sadzavečka, Naujieji Seivai su folvarku, Smalėnai, Šilainiai (vėliau įjungti į Ožkinius), Šlynakiemis, Šaltėnai, Trakiškės, Ustronė, Vaitakiemis, , ir Žvikeliai.

1918 m. lapkričio 15 d. susirinkę 49 kaimų atstovai paskelbė apie naujo lietuviško valsčiaus su centru Punske įkūrimą. Punsko valsčius, įsikūręs vietoj Seivų valsčiaus, tąkart išsilaikė neilgai – 1919 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos kariuomenė užėmė Punską ir aplinkinius kaimus. Seivų valsčius vėl buvo atkurtas.

Gerokai apkarpytas jis gyvavo iki 1952 m. birželio 25 d. – nuo tos dienos valsčiaus kaimai kartu su Seivais tapo naujai įkurto Punsko valsčiaus dalimi.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888		7731
1921		4938

Tautinė ir religinė sudėtis

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 4 938 žmonės, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:.

Lenkai – 62,1% (3 068);
Lietuviai – 34,2% (1 689);
Rusai – 2,2% (110);
Žydai – 1,1% (56);
Vokiečiai – 0,3% (15).

Religinė sudėtis atrodė taip:

Katalikai – 89,4% (4 417);
Judėjai – 5,5% (273);
Sentikiai – 3,4% (171).
Protestantai – 1,5% (77).

1888 m.:

Lietuviai – 44,7 %
Lenkai – 44,6 %
Žydai – 10,7 %

Išnašos

Sejwy (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 420 psl. (lenk.)
Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
1921 m. gyventojų surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-08-18 iš Wayback Machine projekto.

Informacija apie valsčių Archyvuota kopija 2008-12-05 iš Wayback Machine projekto.
Grzegorz Rakovski Polska egzotycyna

[1] Sejwy (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 420 psl. (lenk.)

[2] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[3] Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.

[4] 1921 m. gyventojų surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-08-18 iš Wayback Machine projekto.