Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

54 33 39 š pl 25 09 54 r ilg 54 560967 š pl 25 164868 r ilg 54 560967 25 164868 Vilniaus rajono Keturiasdešimt Totorių p

Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla

  • Pagrindinis puslapis
  • Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla
Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

54°33′39″š. pl. 25°09′54″r. ilg. / 54.560967°š. pl. 25.164868°r. ilg. / 54.560967; 25.164868

Vilniaus rajono
Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla
[[Vaizdas:|Vilniaus rajono
Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla herbas|center|100px]]
{{{antraštė}}}
Adresas Keturiasdešimt Totorių , Vilniaus raj.
Direktorius(-ė) Danuta Klopova
Mokinių skaičius 71
Įkūrimo data 1886 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 18

Vilniaus rajono Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilniaus raj., Keturiasdešimt Totorių , Vytauto g. 31, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba ir lenkų kalba. Įstaigos kodas 191318939. Steigėjas Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

Istorija

1886-1915 m. Skurbutėnų kaime veikė carinė liaudies mokykla. Mokyklą išlaikė Trakų pavieto savivaldybė (ziemstvo). Ji mokėjo mokytojams atlyginimą, teikdavo mokymo priemonių, rūpinosi šildymu. Mokykloje buvo keturi skyriai. Į mokyklą vaikai ėjo rudens ir žiemos mėnesiais, pamokos vyko tik rusų kalba. Vaikai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti. Tikybos pamokos buvo privalomos. Mokymo ir išsilavinimo lygį tikrino Vilniaus - Trakų pavieto mokyklų inspektorius. Visos liaudies mokyklos buvo tiesiogiai pavaldžios Rusijos caro pavietų administracijai. Mokykla Skurbutėnuose buvo vienintelė dideliame Tarpupio valsčiuje, kuriame gyveno apie 12-13 tūkstančių gyventojų. Kai kurie mokiniai turėdavo įveikti 15 km atstumą, kad pasiektų mokyklą.

Iki pirmojo pasaulinio karo mokykla buvo įsikūrusi nedidelėje kaimo troboje. Karui baigiantis, 1919 m., mokykla darbą atnaujino. Mokytojais dirbo kelias gimnazijos klases baigę iš centrinės Lenkijos atvykę asmenys, valstybės pakraščiuose ieškantys uždarbio. 1922 m. mokykla persikėlė į buvusio valsčiaus pastatą. Mokyklos pastate gyveno ir mokytojas, mokėsi 36 vaikai. Mokykloje trūko vadovėlių, sąsiuvinių, paprasčiausių mokymo priemonių. Mokymo programa nenumatė tokių dalykų kaip istorija, geografija, gamtos pažinimas. Šių dalykų žinių mokiniai pasisemdavo iš skaitinių. Didelis dėmesys mokykloje buvo skiriamas dailyraščiui. Svarbiu mokymo dalyku buvo ir tikyba. Kartą per savaitę mokyti tikybos iš Senųjų Trakų atvykdavo kunigas.

1921 m. į Skurbutėnus atvyko jaunas mokytojas Jan Hopko su žmona Genowefa ir vadovavo mokyklai iki 1939 m. Jis buvo energingas visuomenės veikėjas visame Vilniaus - Trakų paviete. Drauge su kitais mokytojais leido dvisavaitinį visuomeninį - kultūrinį laikraštį „Lentvario balsas“ (lenk. Głos Landwarowski), bendradarbiavo su kitais laikraščiais ir žurnalais, rašė eilėraščius ir noveles. Mokykloje įkūrė saviveiklos būrelį. Jo vadovaujami kaimo artistai ne kartą dalyvavo Vilniaus radijo stoties laidose.

1940-1943 m. žiemomis veikė 3 skyrių lietuvių mokyklėlė. 1946 m. pradinei mokyklai ėmėsi vadovauti Viktorija Purvaneckaitė. 1951 m. įsteigta penkta klasė. Mokymas vyko lenkų kalba. 1953 m. mokykla tapo septynmetė. Mokykla plėtėsi, klasėse daugėjo mokinių. 1965 m. greta esančiame Keturiasdešimt Totorių kaime pastatytas naujas tipinis mokyklos pastatas. Tuo laikotarpiu mokykloje mokėsi daugiausia, apie 150 mokinių. Mokykloje klestėjo saviveikla ir sportas. Vaikų šokių kolektyvai, kuriems vadovavo mokytoja Jadvyga Adomaitienė, tris kartus dalyvavo Respublikinėse dainų šventėse. Šaškininkų ir kvadrato žaidėjų komandos, vadovaujamos Adolfo Kodzio, 4 kartus dalyvavo Lietuvos pirmenybių finaluose. 1970 m. aršiųjų rusifikacijos šalininkų pastangomis mokykloje ugdymo procesas imtas organizuoti rusų kalba. Tai tęsėsi beveik 20 metų.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais vėl atsirado lenkų klasės. 1995 m. įsteigta pirmoji klasė lietuvių dėstoma kalba.

Šiuo metu Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla yra pagrindinio ugdymo skyrius, priklausantis Vilniaus r. Pagirių gimnazijai.

Direktoriai

  • 1951 m. Antoni Sienkievič;
  • 1953 m. Ildefons Ajevski;
  • 1982 m. .


Žymūs mokiniai

  • , Gdansko universiteto profesorius, habilituotas ekonomikos daktaras;
  • , Lietuvos Žemės ūkio akademijos profesorius, habilituotas žemdirbystės daktaras.

Nuorodos

  • Mokyklos svetainė Archyvuota kopija 2007-09-26 iš Wayback Machine projekto..

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 08:06

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla, Kas yra Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla? Ką reiškia Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla?

54 33 39 s pl 25 09 54 r ilg 54 560967 s pl 25 164868 r ilg 54 560967 25 164868 Vilniaus rajono Keturiasdesimt Totoriu pagrindine mokykla Vaizdas Vilniaus rajono Keturiasdesimt Totoriu pagrindine mokykla herbas center 100px antraste Adresas Keturiasdesimt Totoriu Vilniaus raj Direktorius e Danuta KlopovaMokiniu skaicius 71Įkurimo data 1886 m Uzdarymo dataIsleista laiduPedagogu skaicius 18 Vilniaus rajono Keturiasdesimt Totoriu pagrindine mokykla dienine savarankisko mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilniaus raj Keturiasdesimt Totoriu Vytauto g 31 vykdanti priesmokyklinio pradinio pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuviu kalba ir lenku kalba Įstaigos kodas 191318939 Steigejas Vilniaus rajono savivaldybes taryba Istorija1886 1915 m Skurbutenu kaime veike carine liaudies mokykla Mokykla islaike Traku pavieto savivaldybe ziemstvo Ji mokejo mokytojams atlyginima teikdavo mokymo priemoniu rupinosi sildymu Mokykloje buvo keturi skyriai Į mokykla vaikai ejo rudens ir ziemos menesiais pamokos vyko tik rusu kalba Vaikai buvo mokomi skaityti rasyti skaiciuoti Tikybos pamokos buvo privalomos Mokymo ir issilavinimo lygį tikrino Vilniaus Traku pavieto mokyklu inspektorius Visos liaudies mokyklos buvo tiesiogiai pavaldzios Rusijos caro pavietu administracijai Mokykla Skurbutenuose buvo vienintele dideliame Tarpupio valsciuje kuriame gyveno apie 12 13 tukstanciu gyventoju Kai kurie mokiniai turedavo įveikti 15 km atstuma kad pasiektu mokykla Iki pirmojo pasaulinio karo mokykla buvo įsikurusi nedideleje kaimo troboje Karui baigiantis 1919 m mokykla darba atnaujino Mokytojais dirbo kelias gimnazijos klases baige is centrines Lenkijos atvyke asmenys valstybes pakrasciuose ieskantys uzdarbio 1922 m mokykla persikele į buvusio valsciaus pastata Mokyklos pastate gyveno ir mokytojas mokesi 36 vaikai Mokykloje truko vadoveliu sasiuviniu paprasciausiu mokymo priemoniu Mokymo programa nenumate tokiu dalyku kaip istorija geografija gamtos pazinimas Siu dalyku ziniu mokiniai pasisemdavo is skaitiniu Didelis demesys mokykloje buvo skiriamas dailyrasciui Svarbiu mokymo dalyku buvo ir tikyba Karta per savaite mokyti tikybos is Senuju Traku atvykdavo kunigas 1921 m į Skurbutenus atvyko jaunas mokytojas Jan Hopko su zmona Genowefa ir vadovavo mokyklai iki 1939 m Jis buvo energingas visuomenes veikejas visame Vilniaus Traku paviete Drauge su kitais mokytojais leido dvisavaitinį visuomeninį kulturinį laikrastį Lentvario balsas lenk Glos Landwarowski bendradarbiavo su kitais laikrasciais ir zurnalais rase eilerascius ir noveles Mokykloje įkure saviveiklos burelį Jo vadovaujami kaimo artistai ne karta dalyvavo Vilniaus radijo stoties laidose 1940 1943 m ziemomis veike 3 skyriu lietuviu mokyklele 1946 m pradinei mokyklai emesi vadovauti Viktorija Purvaneckaite 1951 m įsteigta penkta klase Mokymas vyko lenku kalba 1953 m mokykla tapo septynmete Mokykla pletesi klasese daugejo mokiniu 1965 m greta esanciame Keturiasdesimt Totoriu kaime pastatytas naujas tipinis mokyklos pastatas Tuo laikotarpiu mokykloje mokesi daugiausia apie 150 mokiniu Mokykloje klestejo saviveikla ir sportas Vaiku sokiu kolektyvai kuriems vadovavo mokytoja Jadvyga Adomaitiene tris kartus dalyvavo Respublikinese dainu sventese Saskininku ir kvadrato zaideju komandos vadovaujamos Adolfo Kodzio 4 kartus dalyvavo Lietuvos pirmenybiu finaluose 1970 m arsiuju rusifikacijos salininku pastangomis mokykloje ugdymo procesas imtas organizuoti rusu kalba Tai tesesi beveik 20 metu Lietuvos Nepriklausomybes atkurimo metais vel atsirado lenku klases 1995 m įsteigta pirmoji klase lietuviu destoma kalba Siuo metu Keturiasdesimt Totoriu pagrindine mokykla yra pagrindinio ugdymo skyrius priklausantis Vilniaus r Pagiriu gimnazijai Direktoriai1951 m Antoni Sienkievic 1953 m Ildefons Ajevski 1982 m Zymus mokiniai Gdansko universiteto profesorius habilituotas ekonomikos daktaras Lietuvos Zemes ukio akademijos profesorius habilituotas zemdirbystes daktaras NuorodosMokyklos svetaine Archyvuota kopija 2007 09 26 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Algimantas Zaviša

  • Liepa 18, 2025

    Algimantas Vitolis Trušys

  • Liepa 18, 2025

    Algimantas Vidugiris

  • Liepa 18, 2025

    Algimantas Sprindys

  • Liepa 18, 2025

    Algimantas Antanas Greimas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje