Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kazachstano geografija Kazachstano Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas Palydovinė Kazachstano nuotraukaKazachstano kal
Kazachijos geografija
Kazachstano geografija – Kazachstano Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas.
Padėtis
Kazachstanas yra Vidurinėje Azijoje, nors vakarinis jo pakraštys geografiškai priskiriamas Europai (jei šios riba vedama per Uralo ir Embos upes). Šalies sienos ilgis – 13 364 km. Šiaurėje ribojasi su Rusija (7644 km), rytuose – su Kinija (1765 km), pietryčiuose – su Kirgizija (1212 km), pietuose – su Uzbekistanu (2330 km), pietvakariuose – su Turkmėnistanu (413 km).
Valstybė priėjimo prie pasaulinio vandenyno neturi, tačiau vakaruose ribojasi su didžiuliu ežeru – Kaspijos jūra (pakrantės ilgis – 1894 km). Šalies teritorijoje šiame vandens telkinyje yra , Kazachijos, Kendirli įlankos, išsikišę Mangyšlako, Buzači pusiasaliai, išsibarstę .
Paviršius
1/3 Kazachijos paviršiaus užima žemumos, 1/2 – plynaukštės ir lygumos, 1/5 – kalnai.
Daugiausia kalnuota rytinė šalies pusė: ten stūkso Altajaus kalnai (Pietų ir Rūdinis Altajus; aukštis iki 4506 m, Beluchos k.), Sauro, Tarbagatajaus, Džungarijos Alatau kalnagūbriai, piečiau kyla Tianšanio kalnai (Kirgizijos, Karatau, Talaso Alatau ir kiti kalnagūbriai), kuriuose yra aukščiausias šalies taškas – Chan Tengri kalnas (6995 m). Toliau centrinėje dalyje plyti nuardyto kalnyno liekanos – Kazachstano kalvynas. Už jo, vakaruose, Turano žemuma ir skiria nuo pietinės Uralo kalnų dalies ir jų priekalnių (Mugodžarų, Turgajaus plynaukštės). Aplink Kaspijos jūrą plyti Pakaspijo žemuma, kurioje yra žemiausias šalies taškas – Karagijės įduba (132 m žemiau jūros lygio). Pietuose šioje žemumoje kyla Ustiurto plynaukštė. Tuo tarpu šiaurėje tęsiasi pietinė Vakarų Sibiro lygumos dalis.
Pietinėje šalies dalyje driekiasi dideli smėlio ir molio dykumų ir pusdykumių plotai: Didieji ir , Aralo Karakumai, Kyzylkumai, Betpak Dala, .
Klimatas
Kazachstane vyrauja ryškiai žemyninis klimatas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra siekia nuo –18 °C šiaurėje iki –3 °C pietuose bei Mangyšlako pusiasalyje –2 °C. Šiaurėje žiema trunka nuo spalio iki balandžio vidurio. Liepos mėnesį oras šiaurėje užšyla vidutiniškai apie +19 °C, Pakaspijo žemumoje +26 °C, pietuose +28–30 °C. Aukščiausia šalyje užfiksuota temperatūra – +51 °C (Kyzylkumuose, 1995 m. liepos 1 d.), žemiausia – -54,2 °C (Orlovkos k., Rytų Kazachstano sr.; 1931 m. sausio 8 d.).
Didesnėje šalies dalyje per metus iškrinta 100–300 mm, Pakaspijo ir Turano žemumose mažiau kaip 100 mm, šiaurėje ir pietiniuose priekalniuose 400–500 mm, kalnuose 1600 mm kritulių. Šiaurėje ir Kazachstano kalvyne daugiausia kritulių iškrinta vasarą, pietuose – pavasarį. Drėgniausia Kazachstano vieta – Akmenų plynaukštė šalia Almatos (vid. 900 mm per metus, 2016–1300 mm). Sausiausia vieta – Ujali k., Kyzylordos sr. (vid. 64 mm per metus, 1997 m. – 7 mm). Storiausia sniego danga (133,6 mm) užfiksuota 1986 m. gruodžio 6 d. ties Ačisajumi, Turkestano srityje.
Beveik visoje Kazachijoje (ypač šiaurinėje, vakarinėje ir vidurinėje dalyje) dažni smarkūs vėjai; sausvėjis padaro didelę žalą žemės ūkiui.
Kazachstane yra virš 2700 ledynų, jų bendras plotas 2030 km².
Hidrografija
Šalies šiaurinė dalis patenka į Arkties vandenyno baseiną – pro ją teka Obės intakai Irtyšius, Išimas, Tobolas. Visos likusios šalies dalies upės teka į endoretinius (uždarus) baseinus: Uralas ir Emba (taip pat pakraštys) – į Kaspijos jūrą, Syrdarja – į Aralo jūrą, Ilis, Karatalas, Aksu, Lepsas, Tokrau, Bakanas – į Balchašo ežerą, Nura – į Tengizo ežerą. Kitos centrinės ir pietinės dalies upės (Sarysu, Turgajus, Ču, Didysis Uzenis, Mažasis Uzenis, Irgizas ir kt.) pranyksta sausringuose plotuose. Taip pat ir nemaža dalis didesniems baseinams priklausančių upių savo motininius vandens telkinius pasiekia tik po didelių liūčių.
Kalnų upės minta sniego tirpsmo vandenimis, vandeningos per vasarą, o lygumų upės vandeningos pavasarį, vasaros sausrų metu dažnai išdžiūsta.
Kazachstane yra >48 000 ežerų (jų bendras plotas ~45 000 km²) – daugiausia šiaurėje. 94 % ežerų mažesni kaip 1 km²: tai smulkūs senvaginiai upių salpų bei deltų ežerėliai. Dauguma ežerų druskingi arba lengvai sūrūs, sausrų metu išdžiūsta, nuolat keičia plotą. Gėli ežerai būdingesni šiaurėje, stepėse. Didžiausias šalies ežeras – Kaspija. Taip pat telkšo Aralo jūra (nuo XX a. pab. smarkiai išdžiūvusi), Balchašas, Alakolis, Tengizas, Siletitenizas, Sasykolis, Markakolis. Nemažai druskožemių ir druskos ežerų.
Sudaryta nemažai tvenkinių (Buchtarmos, Šardaros, Kapšagajaus ir kt.) bei drėkinamųjų kanalų ().
Dirvožemiai
Kazachstane dirvožemiai daugiausia skurdūs, įdruskėję. Į šiaurę nuo 52° šiaurės platumos vyrauja derlingi juodžemiai, piečiau, iki 48° šiaurės platumos, – , į pietus nuo jų – , kalnuose – kalnų dirvožemiai.
Pramonės centrų apylinkėse ir branduoliniuose poligonuose dirvožemiai labai užteršti.
Gyvoji gamta
Didžiąją šalies dalį užima stepių plotai, kur auga įvairiažoliai ir varpiniai augalai (ašuotės, eraičinai ir kt.), šiaurėje – su beržų bei drebulių priemaiša. Toliau pietuose vyrauja pusdykumės, kur pagrindiniai augalai yra pelynai bei varpinės žolės, o dykumose – puskrūmiai, krūmai, druskės, pelynai, veši saksaūlai. Palei upes būdingi – tankūs gluosnių ir krūmokšnių sąvašynai. Priekalniuose auga efemerai, stepių augalai, kalnuose – reti drebulių ir beržų bei spygliuočių miškai, ir .
Kazachstano miškingumas – 1,2 %, įskaitant saksaūlų sąžalynus – 3,35 %. Būdingi medžiai: saksaūlas, pušis, eglė, kėnis, maumedis, beržas, drebulė, tuopa. Yra 115 endeminių medžių ir krūmų rūšių.
Kazachstane yra ~178 žinduolių rūšys: sausringuose plotuose gausu graužikų (pelėnai, šokliai, švilpikai, kiškiai tolajai, starai, žiurkėnai), sutinkamos saigos bei džeiranai, kalnuose gyvena maralai, kabargos, kalnų ožiai, . Taip pat yra šernų, vilkų, stirnų, lapių, barsukų, šeškų, vietomis kalnų miškuose rudųjų lokių, snieginių leopardų, lūšių, ernių, voverių. Kaspijos jūroje gyvena ruoniai.
Paukščių – apie 590 rūšių. Stepėse ir dykumose būdingi sakalai, vanagai, , ereliai, lingės, tetervinai, , fazanai, grifai, pakrančių sąžalynuose peri gervės, baubliai, vandens telkiniuose – antys, gulbės, žąsys. Tengizo ežeras garsėja flamingais.
Nemaža driežų, gyvačių, kitų roplių (vėžliai, agamos, , gluodenai, scinkai, varanai, , žalčiai, angys, tarp jų – didžiosios angys arba ). Kaspijos jūroje yra eršketinių, lašišinių, silkinių, karpinių žuvų.
Gamtos apsaugai šalyje įsteigta 10 rezervatų (seniausias – Aksu–Žabagli rezervatas, įsteigtas 1926 m.; didžiausias – , 2230 km²), 14 nacionalinių parkų (seniausias – , įsteigtas 1985 m., didžiausias – , 6435 km²). Taip pat yra 10 Ramsaro konvencijos vietovių. Saryarka (2008 m.) ir Vakarų Tianšanis (2016 m.) įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Gamtai pavojų kelia tarša pesticidais bei pramoninė tarša, radioaktyvioji tarša Semipalatinsko branduolinio poligono rajone ir Baikonūro kosmodrome. Dėl Syrdarjos baseino vandens išteklių pernaudojimo nuseko ir smarkiai sumažėjo Aralo jūra.
Šaltiniai
- Kazakhstan, The World Factbook, CIA
- Kazachija: Gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 183–184
- Рашит Ильясов. „8 погодных рекордов Казахстана за последние 200 лет“, tengrinews.kz, 2021-11-15
- Флора Казахстана
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazachijos geografija, Kas yra Kazachijos geografija? Ką reiškia Kazachijos geografija?
Kazachstano geografija Kazachstano Respublikos gamtiniu salygu aprasymas Palydovine Kazachstano nuotraukaKazachstano kalnyno krastovaizdziai PadetisKazachstanas yra Vidurineje Azijoje nors vakarinis jo pakrastys geografiskai priskiriamas Europai jei sios riba vedama per Uralo ir Embos upes Salies sienos ilgis 13 364 km Siaureje ribojasi su Rusija 7644 km rytuose su Kinija 1765 km pietryciuose su Kirgizija 1212 km pietuose su Uzbekistanu 2330 km pietvakariuose su Turkmenistanu 413 km Saryno kanjonas Almatos apylinkese Valstybe priejimo prie pasaulinio vandenyno neturi taciau vakaruose ribojasi su didziuliu ezeru Kaspijos jura pakrantes ilgis 1894 km Salies teritorijoje siame vandens telkinyje yra Kazachijos Kendirli įlankos issikise Mangyslako Buzaci pusiasaliai issibarste Pavirsius1 3 Kazachijos pavirsiaus uzima zemumos 1 2 plynaukstes ir lygumos 1 5 kalnai Daugiausia kalnuota rytine salies puse ten stukso Altajaus kalnai Pietu ir Rudinis Altajus aukstis iki 4506 m Beluchos k Sauro Tarbagatajaus Dzungarijos Alatau kalnagubriai pieciau kyla Tiansanio kalnai Kirgizijos Karatau Talaso Alatau ir kiti kalnagubriai kuriuose yra auksciausias salies taskas Chan Tengri kalnas 6995 m Toliau centrineje dalyje plyti nuardyto kalnyno liekanos Kazachstano kalvynas Uz jo vakaruose Turano zemuma ir skiria nuo pietines Uralo kalnu dalies ir ju priekalniu Mugodzaru Turgajaus plynaukstes Aplink Kaspijos jura plyti Pakaspijo zemuma kurioje yra zemiausias salies taskas Karagijes įduba 132 m zemiau juros lygio Pietuose sioje zemumoje kyla Ustiurto plynaukste Tuo tarpu siaureje tesiasi pietine Vakaru Sibiro lygumos dalis Pietineje salies dalyje driekiasi dideli smelio ir molio dykumu ir pusdykumiu plotai Didieji ir Aralo Karakumai Kyzylkumai Betpak Dala Giedantis barchanas Altyn Emelio nacionalinis parkasKlimatasKazachstane vyrauja ryskiai zemyninis klimatas Sausio menesio vidutine temperatura siekia nuo 18 C siaureje iki 3 C pietuose bei Mangyslako pusiasalyje 2 C Siaureje ziema trunka nuo spalio iki balandzio vidurio Liepos menesį oras siaureje uzsyla vidutiniskai apie 19 C Pakaspijo zemumoje 26 C pietuose 28 30 C Auksciausia salyje uzfiksuota temperatura 51 C Kyzylkumuose 1995 m liepos 1 d zemiausia 54 2 C Orlovkos k Rytu Kazachstano sr 1931 m sausio 8 d Didesneje salies dalyje per metus iskrinta 100 300 mm Pakaspijo ir Turano zemumose maziau kaip 100 mm siaureje ir pietiniuose priekalniuose 400 500 mm kalnuose 1600 mm krituliu Siaureje ir Kazachstano kalvyne daugiausia krituliu iskrinta vasara pietuose pavasarį Dregniausia Kazachstano vieta Akmenu plynaukste salia Almatos vid 900 mm per metus 2016 1300 mm Sausiausia vieta Ujali k Kyzylordos sr vid 64 mm per metus 1997 m 7 mm Storiausia sniego danga 133 6 mm uzfiksuota 1986 m gruodzio 6 d ties Acisajumi Turkestano srityje Beveik visoje Kazachijoje ypac siaurineje vakarineje ir vidurineje dalyje dazni smarkus vejai sausvejis padaro didele zala zemes ukiui Kazachstane yra virs 2700 ledynu ju bendras plotas 2030 km Ileko upe salies siaures vakaruoseHidrografijaSalies siaurine dalis patenka į Arkties vandenyno baseina pro ja teka Obes intakai Irtysius Isimas Tobolas Visos likusios salies dalies upes teka į endoretinius uzdarus baseinus Uralas ir Emba taip pat pakrastys į Kaspijos jura Syrdarja į Aralo jura Ilis Karatalas Aksu Lepsas Tokrau Bakanas į Balchaso ezera Nura į Tengizo ezera Kitos centrines ir pietines dalies upes Sarysu Turgajus Cu Didysis Uzenis Mazasis Uzenis Irgizas ir kt pranyksta sausringuose plotuose Taip pat ir nemaza dalis didesniems baseinams priklausanciu upiu savo motininius vandens telkinius pasiekia tik po dideliu liuciu Cebacjes ezeras prie Burabajaus Kalnu upes minta sniego tirpsmo vandenimis vandeningos per vasara o lygumu upes vandeningos pavasarį vasaros sausru metu daznai isdziusta Kazachstane yra gt 48 000 ezeru ju bendras plotas 45 000 km daugiausia siaureje 94 ezeru mazesni kaip 1 km tai smulkus senvaginiai upiu salpu bei deltu ezereliai Dauguma ezeru druskingi arba lengvai surus sausru metu isdziusta nuolat keicia plota Geli ezerai budingesni siaureje stepese Didziausias salies ezeras Kaspija Taip pat telkso Aralo jura nuo XX a pab smarkiai isdziuvusi Balchasas Alakolis Tengizas Siletitenizas Sasykolis Markakolis Nemazai druskozemiu ir druskos ezeru Sudaryta nemazai tvenkiniu Buchtarmos Sardaros Kapsagajaus ir kt bei drekinamuju kanalu DirvozemiaiKazachstane dirvozemiai daugiausia skurdus įdruskeje Į siaure nuo 52 siaures platumos vyrauja derlingi juodzemiai pieciau iki 48 siaures platumos į pietus nuo ju kalnuose kalnu dirvozemiai Pramones centru apylinkese ir branduoliniuose poligonuose dirvozemiai labai uztersti Gyvoji gamtaKalnu miskai Uziles Alatau kalnuoseTugajai prie Syrdarjos Didziaja salies dalį uzima stepiu plotai kur auga įvairiazoliai ir varpiniai augalai asuotes eraicinai ir kt siaureje su berzu bei drebuliu priemaisa Toliau pietuose vyrauja pusdykumes kur pagrindiniai augalai yra pelynai bei varpines zoles o dykumose puskrumiai krumai druskes pelynai vesi saksaulai Palei upes budingi tankus gluosniu ir krumoksniu savasynai Priekalniuose auga efemerai stepiu augalai kalnuose reti drebuliu ir berzu bei spygliuociu miskai ir Kazachstano miskingumas 1 2 įskaitant saksaulu sazalynus 3 35 Budingi medziai saksaulas pusis egle kenis maumedis berzas drebule tuopa Yra 115 endeminiu medziu ir krumu rusiu Kazachstane yra 178 zinduoliu rusys sausringuose plotuose gausu grauziku pelenai sokliai svilpikai kiskiai tolajai starai ziurkenai sutinkamos saigos bei dzeiranai kalnuose gyvena maralai kabargos kalnu oziai Taip pat yra sernu vilku stirnu lapiu barsuku sesku vietomis kalnu miskuose ruduju lokiu snieginiu leopardu lusiu erniu voveriu Kaspijos juroje gyvena ruoniai Pauksciu apie 590 rusiu Stepese ir dykumose budingi sakalai vanagai ereliai linges tetervinai fazanai grifai pakranciu sazalynuose peri gerves baubliai vandens telkiniuose antys gulbes zasys Tengizo ezeras garseja flamingais Nemaza driezu gyvaciu kitu ropliu vezliai agamos gluodenai scinkai varanai zalciai angys tarp ju didziosios angys arba Kaspijos juroje yra ersketiniu lasisiniu silkiniu karpiniu zuvu Gamtos apsaugai salyje įsteigta 10 rezervatu seniausias Aksu Zabagli rezervatas įsteigtas 1926 m didziausias 2230 km 14 nacionaliniu parku seniausias įsteigtas 1985 m didziausias 6435 km Taip pat yra 10 Ramsaro konvencijos vietoviu Saryarka 2008 m ir Vakaru Tiansanis 2016 m įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Gamtai pavoju kelia tarsa pesticidais bei pramonine tarsa radioaktyvioji tarsa Semipalatinsko branduolinio poligono rajone ir Baikonuro kosmodrome Del Syrdarjos baseino vandens istekliu pernaudojimo nuseko ir smarkiai sumazejo Aralo jura SaltiniaiKazakhstan The World Factbook CIA Kazachija Gamta Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 183 184 Rashit Ilyasov 8 pogodnyh rekordov Kazahstana za poslednie 200 let tengrinews kz 2021 11 15 Flora Kazahstana Vikiteka Kazachstano geografija vaizdine ir garsine medziagaSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu