Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Picus canus Apsauga 3 R Reta rūšisPilkoji meleta Picus canus Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslinė kl
Pilkoji meleta
| Picus canus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pilkoji meleta (Picus canus) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Picus canus , 1788 | ||||||||||||||||
Paplitimo arealas |
Pilkoji meleta (Picus canus) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Pilkoji meleta šiek tiek mažesnė už žaliąją meletą, kiek blankesnių spalvų.
Patino nugara gelsvai žalsva, antuodegis gelsvas. Viršugalvis pilkas ar žalsvai pilkas, kakta raudona. Nuo žiočių kampo eina siauras juodas dryželis. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rusvos, su skersiniu šviesiu raštu. Gerklė ir kūno apačia pilki, žalsvo atspalvio. Snapas rudai pilkas. Kojos pilkai žalsvos. Rainelė šviesiai raudona. Patelės kakta pilka. Jaunikliai ne tokių ryškių spalvų, išsirita pliki, rausvos spalvos.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Prancūzijos, centrinės ir šiaurės vakarinės Balkanų pusiasalio dalies iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, pietinę Suomiją, Pečioros aukštupį, Obės vidurupį, Jenisejaus, Senos aukštupį, šiaurinę Primorę. Pietuose arealas tęsiasi iki Indokinijos pusiasalio, Mianmaro, pietinio Himalajų šlaito, rytinės Kinijos, pietvakarinio Altajaus, šiaurinio Kazachstano, Volgos vidurupio, Dniestro deltos.
Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje labai reta, įrašyta į Raudonąją knygą. Gausesnė populiacija Čepkelių rezervate bei aplinkinėse teritorijose.
Biologija
Apsigyvena įvairiuose miškuose. Čepkeliuose ir jo apylinkėse peri kerpiniuose pušynuose su beržų priemaiša, tačiau tokiame biotope pastebimos tik pavienės poros. Būdingiausias pilkosios meletos perėjimo biotopas yra mišrus lapuočių medynas su eglių, pušų priemaiša. Mėgsta perėti pelkių pakraščiuose, salelėse, netoli kirtaviečių ar pievų.
Nebaikštus, ramus paukštis, gerai kopinėja medžiais, bet neblogai straksi ir žeme. Balsas tylus, kartais pilkosios meletos tarškina snapu panašiai kaip didysis genys.
Dauginimasis
Uoksus pradeda kalti vėlyvą pavasarį, paprastai kasmet kala po naują, tačiau tame pačiame biotope gali perėti kelerius metus iš eilės. Uoksus kala juodalksniuose, drebulėse, beržuose. Dėtyje būna maždaug 7 kiaušiniai. Juos peri abu porelės nariai apie 17 dienų. Geniukai išsirita birželio pradžioje, juos maitina patinas ir patelė. Patelei žuvus paukštelių globą perima patinas.
Uokse geniukai išbūna apie 24 dienas. Dar nemokėdami skraidyti, jau kopinėja medžio kamienu. Gresiant pavojui ar tėvams atnešus maisto, tuojau pat skuba į drevę. Birželio pabaigoje jaunikliai palieka uoksą, tačiau dar kurį laiką grįžta pernakvoti. Vasaros antroje pusėje pradeda savarankišką gyvenimą.
Mityba
Daugiausia minta skruzdėlėmis, įvairiais vabzdžiais kenkėjais ir jų lervomis.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
- „IUCN Red List - Coracias garrulus“. IUCN Red list.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilkoji meleta, Kas yra Pilkoji meleta? Ką reiškia Pilkoji meleta?
Picus canus Apsauga 3 R Reta rusisPilkoji meleta Picus canus Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Klase Pauksciai Aves Burys Geniniai pauksciai Piciformes Seima Geniniai Picidae Gentis Zaliosios meletos Picus Rusis Pilkoji meleta Picus canus BinomasPicus canus 1788Paplitimo arealas Pilkoji meleta Picus canus geniniu Picidae seimos paukstis IsvaizdaPilkoji meleta siek tiek mazesne uz zaliaja meleta kiek blankesniu spalvu Patino nugara gelsvai zalsva antuodegis gelsvas Virsugalvis pilkas ar zalsvai pilkas kakta raudona Nuo ziociu kampo eina siauras juodas dryzelis Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rusvos su skersiniu sviesiu rastu Gerkle ir kuno apacia pilki zalsvo atspalvio Snapas rudai pilkas Kojos pilkai zalsvos Rainele sviesiai raudona Pateles kakta pilka Jaunikliai ne tokiu ryskiu spalvu issirita pliki rausvos spalvos PaplitimasEurazijoje paplitusi nuo Prancuzijos centrines ir siaures vakarines Balkanu pusiasalio dalies iki Ramiojo vandenyno Siaureje arealas siekia pietine Skandinavija pietine Suomija Pecioros aukstupį Obes vidurupį Jenisejaus Senos aukstupį siaurine Primore Pietuose arealas tesiasi iki Indokinijos pusiasalio Mianmaro pietinio Himalaju slaito rytines Kinijos pietvakarinio Altajaus siaurinio Kazachstano Volgos vidurupio Dniestro deltos Ziemoja paplitimo areale Lietuvoje labai reta įrasyta į Raudonaja knyga Gausesne populiacija Cepkeliu rezervate bei aplinkinese teritorijose BiologijaPilkoji meleta source source Pilkosios meletos balsas Apsigyvena įvairiuose miskuose Cepkeliuose ir jo apylinkese peri kerpiniuose pusynuose su berzu priemaisa taciau tokiame biotope pastebimos tik pavienes poros Budingiausias pilkosios meletos perejimo biotopas yra misrus lapuociu medynas su egliu pusu priemaisa Megsta pereti pelkiu pakrasciuose salelese netoli kirtavieciu ar pievu Nebaikstus ramus paukstis gerai kopineja medziais bet neblogai straksi ir zeme Balsas tylus kartais pilkosios meletos tarskina snapu panasiai kaip didysis genys DauginimasisUoksus pradeda kalti velyva pavasarį paprastai kasmet kala po nauja taciau tame paciame biotope gali pereti kelerius metus is eiles Uoksus kala juodalksniuose drebulese berzuose Detyje buna mazdaug 7 kiausiniai Juos peri abu poreles nariai apie 17 dienu Geniukai issirita birzelio pradzioje juos maitina patinas ir patele Patelei zuvus pauksteliu globa perima patinas Uokse geniukai isbuna apie 24 dienas Dar nemokedami skraidyti jau kopineja medzio kamienu Gresiant pavojui ar tevams atnesus maisto tuojau pat skuba į dreve Birzelio pabaigoje jaunikliai palieka uoksa taciau dar kurį laika grįzta pernakvoti Vasaros antroje puseje pradeda savarankiska gyvenima MitybaDaugiausia minta skruzdelemis įvairiais vabzdziais kenkejais ir ju lervomis SaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logmanas Vilnius Mokslas 1991 IUCN Red List Coracias garrulus IUCN Red list Vikiteka Pilkoji meleta vaizdine ir garsine medziaga