Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Indokinijos pusiasalis Pietryčių Azijos pusiasalis kuriame yra Vietnamas Laosas Kambodža ir rytinė Tailando dalis Plačia
Indokinijos pusiasalis
Indokinijos pusiasalis – Pietryčių Azijos pusiasalis, kuriame yra Vietnamas, Laosas, Kambodža ir rytinė Tailando dalis. Plačiausia prasme pusiasaliui taip pat priskiriamas Mianmaras ir Malakos pusiasalis (su Singapūru). Pusiasalis yra tiek Indijos, tiek ir Kinijos kultūrinės įtakos sferoje, todėl pavadintas tokiu vardu.
Indokinijos sąvoką pirmas pavartojo danų-prancūzų geografas savo 1810 m. veikale Précis de la Géographie Universelle.
Geografinė padėtis
Pusiasalis įsiterpęs tarp Bengalijos įlankos, Andamanų jūros ir Pietų Kinijos jūros (Siamo ir Bakbo įlankų). Šiaurine Indokinijos pusiasalio riba laikoma linija, jungianti Gangos–Brahmaputros ir Hongho deltas. Pietuose Indokinijos pusiasalis per Kra sąsmauka jungiasi su Malakos pusiasaliu. Plotas – 2,2 mln. km², ilgis apie 2400 km, plotis 40–1200 kilometrų.
Krantai
Prie Indokinijos pusiasalio vakarinių krantų daug mažų salų – Mjeiko salynas, ir kt. Kranto linija vingiuota (ypač vakaruose), gausu įlankų, krantai deltiniai, riasiniai, mangroviniai, yra klifų.
Paviršius
Paviršius daugiausia kalnuotas, vyrauja beveik dienovidinių krypties kalnagūbriai ir masyvai, yra plynaukščių ir žemumų. Šiaurės vakaruose yra Arakano kalnai (juose yra aukščiausia pusiasalio vieta – Viktorijos kalnas, 3053 m), centrinėje dalyje – Šano kalnynas, , , nusitęsiantis į Malakos pusiasalį, rytuose iškilę – Anamo kalnai, Kardamono kalnai. Masyvus skiria aliuvinės Iravadžio, Menamo, Kambodžos lygumos, Korato plynaukštė. Šano kalnyne, Anamo kalnuose, Malakos pusiasalyje daug karstinių reljefo formų, urvų. Beveik visas Indokinijos pusiasalis priklauso mezozojinės kalnodaros sričiai, tik siauru vakariniu pakraščiu ištįsę kalnai yra susidarę neogene per kainozojinę kalnodarą.
Yra alavo ir volframo (didžiausi pasaulyje telkiniai), švino, cinko, vario, nikelio, geležies rūdų, boksito, brangakmenių.
Klimatas
Indokinijos pusiasaliui būdingas subekvatorinis musoninis, o Malakos pusiasalyje – pusiaujinis jūrinis klimatas. Lygumose vidutinė metinė oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C, o vasarą pakyla iki 27–30 °C. Kalnuose oras atvėsta iki 15 °C, o aukštikalnėse dar labiau. Pavėjiniuose kalnų šlaituose iškrenta 2500–5000 mm kritulių (daugiausia vasarą), vidiniuose kraštuose – vietomis mažiau 700–1000 mm, rytinėje pakrantėje – apie 2000 mm (daugiausia žiemą).
Hidrografija
Upės vandeningos ištisus metus, naudojamos drėkinimui; didžiausios – Mekongas, Iravadis, Salvinas, Menam Čao Praja, Hongha. Didžiausias ežeras – Tonlesapas.
Gyvoji gamta
Auga visžaliai drėgnieji musoniniai miškai, vidiniuose kalnuose – lapus metantieji musoniniai miškai, aukštuose kalnuose – mišrieji miškai, lygumose – savana. Auginami ryžiai, cukranendrės, medvilnė, arbata, kava, bananai.
Būdingi gyvūnai – orangutanai, makakos, drambliai, raganosiai, tigrai, lokiai, įvairūs elniai, iš paukščių – fazanai, povai, papūgos, iš roplių – krokodilai.
Gyventojai
Indokinijos pusiasalis tankiai gyvenamas, ypač pakrančių srityse. Pagrindinės tautos – tajai, vietnamiečiai, khmerai, laosiečiai, malajai, mjanmai, kalnų khmerai, Vietamo thajai ir kt. Pagrindinė religija – budizmas.
Didžiausi miestai: Bankokas, Hanojus, Hošiminas, Rangūnas, Kuala Lumpūras, Pnompenis, Vientianas, Mandalajus.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 167–168
- Rimantas Krupickas. Indokinijos pusiasalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Indokinijos pusiasalis, Kas yra Indokinijos pusiasalis? Ką reiškia Indokinijos pusiasalis?
Indokinijos pusiasalis Pietryciu Azijos pusiasalis kuriame yra Vietnamas Laosas Kambodza ir rytine Tailando dalis Placiausia prasme pusiasaliui taip pat priskiriamas Mianmaras ir Malakos pusiasalis su Singapuru Pusiasalis yra tiek Indijos tiek ir Kinijos kulturines įtakos sferoje todel pavadintas tokiu vardu Indokinija 1886 Indokinijos savoka pirmas pavartojo danu prancuzu geografas savo 1810 m veikale Precis de la Geographie Universelle Geografine padetisPusiasalis įsiterpes tarp Bengalijos įlankos Andamanu juros ir Pietu Kinijos juros Siamo ir Bakbo įlanku Siaurine Indokinijos pusiasalio riba laikoma linija jungianti Gangos Brahmaputros ir Hongho deltas Pietuose Indokinijos pusiasalis per Kra sasmauka jungiasi su Malakos pusiasaliu Plotas 2 2 mln km ilgis apie 2400 km plotis 40 1200 kilometru KrantaiPrie Indokinijos pusiasalio vakariniu krantu daug mazu salu Mjeiko salynas ir kt Kranto linija vingiuota ypac vakaruose gausu įlanku krantai deltiniai riasiniai mangroviniai yra klifu PavirsiusPavirsius daugiausia kalnuotas vyrauja beveik dienovidiniu krypties kalnagubriai ir masyvai yra plynauksciu ir zemumu Siaures vakaruose yra Arakano kalnai juose yra auksciausia pusiasalio vieta Viktorijos kalnas 3053 m centrineje dalyje Sano kalnynas nusitesiantis į Malakos pusiasalį rytuose iskile Anamo kalnai Kardamono kalnai Masyvus skiria aliuvines Iravadzio Menamo Kambodzos lygumos Korato plynaukste Sano kalnyne Anamo kalnuose Malakos pusiasalyje daug karstiniu reljefo formu urvu Beveik visas Indokinijos pusiasalis priklauso mezozojines kalnodaros sriciai tik siauru vakariniu pakrasciu istįse kalnai yra susidare neogene per kainozojine kalnodara Yra alavo ir volframo didziausi pasaulyje telkiniai svino cinko vario nikelio gelezies rudu boksito brangakmeniu KlimatasIndokinijos pusiasaliui budingas subekvatorinis musoninis o Malakos pusiasalyje pusiaujinis jurinis klimatas Lygumose vidutine metine oro temperatura nenukrenta zemiau 20 C o vasara pakyla iki 27 30 C Kalnuose oras atvesta iki 15 C o aukstikalnese dar labiau Pavejiniuose kalnu slaituose iskrenta 2500 5000 mm krituliu daugiausia vasara vidiniuose krastuose vietomis maziau 700 1000 mm rytineje pakranteje apie 2000 mm daugiausia ziema HidrografijaUpes vandeningos istisus metus naudojamos drekinimui didziausios Mekongas Iravadis Salvinas Menam Cao Praja Hongha Didziausias ezeras Tonlesapas Gyvoji gamtaAuga viszaliai dregnieji musoniniai miskai vidiniuose kalnuose lapus metantieji musoniniai miskai aukstuose kalnuose misrieji miskai lygumose savana Auginami ryziai cukranendres medvilne arbata kava bananai Budingi gyvunai orangutanai makakos drambliai raganosiai tigrai lokiai įvairus elniai is pauksciu fazanai povai papugos is ropliu krokodilai GyventojaiIndokinijos pusiasalis tankiai gyvenamas ypac pakranciu srityse Pagrindines tautos tajai vietnamieciai khmerai laosieciai malajai mjanmai kalnu khmerai Vietamo thajai ir kt Pagrindine religija budizmas Didziausi miestai Bankokas Hanojus Hosiminas Rangunas Kuala Lumpuras Pnompenis Vientianas Mandalajus SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 167 168 Rimantas Krupickas Indokinijos pusiasalis Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005