Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Picus viridis Apsauga 3 R Reta rūšisŽalioji meleta Picus viridis Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslin
Žalioji meleta
| Picus viridis Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Žalioji meleta (Picus viridis) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Picus viridis Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
Žaliosios meletos paplitimas |
Žalioji meleta (Picus viridis) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Maždaug kėkšto dydžio. Nuo pilkosios meletos skiriasi raudonu viršugalviu.
Patino kūno viršutinė pusė gelsvai žalsva, antuodegis geltonas. Viršugalvis raudonas, kakta juoda. Nuo žiočių kampo tęsiasi juodas dryžis, jo vidurinė dalis raudona. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rusvos, su skersiniu šviesiu raštu. Pilvinė pusė balsvai žalsva, krūtinė ir pilvas neryškiai dėmėti, kūno šonų ir pauodegio raštas skersinis. Snapas pilkas. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė balsva. Patelės juodas dryžis be raudonų dėmelių, jaunikliai blankesnių spalvų. Išsirita pliki.
Paplitimas
Paplitusi vakarinėje Eurazijoje nuo Atlanto pakrančių iki Volgos slėnio, vakarinės Kaspijos pakrantės, Kopetdago, šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Kamos žiotis; pietuose Mažąją Aziją, Viduržemio jūros pakrantes.
Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje negausi, įrašyta į Raudonąją knygą. Pietų Lietuvoje gausi tarp miškų įsikūrusiuose kaimuose, pavyzdžiui, Marcinkonyse. Pasaulyje šių paukščių populiacija stabili.
Biologija
Gyvena nedideliuose palei upę augančiuose miškeliuose. Kartais perėti traukia į atokiau nuo vandens telkinių esančius miškus.
Rečiau aptinkama mišriuose miškuose, kartais eglynuose. Nevengia senų sodų bei parkų, ypač, jei ten auga tuopa. Paprastai tylus paukštis, tačiau pavasarėjant pradeda šūkauti ir tarškinti snapu į šaką, sausą medžio viršūnę.
Dauginimasis
Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Kovo pabaigoje intensyviai apžiūrinėja senus uoksus. Paprastai kala ir naujus uoksus, kelis iškart, patinas vieną, o patelė kitą. Patinas baigia pirmasis, taigi kiaušiniai paprastai sudedami į jo iškaltą uoksą. Uokso kalimas trunka apie 20 dienų. Žaliosios meletos snapas silpnas, todėl uoksui dažnai išsirenka patręšusį gluosnį, kartais lizdas aptinkamas pušyje.
Dėtyje būna apie 6 kiaušinius, peri abu porelės nariai, maždaug 16 dienų. Naktį peri patinas, o patelė nakvoja sename uokse, ryte apsikeičiama vietomis. Dieną paukščiai keičiasi kas 2 valandas. Jauniklius maitina abu, susitikę prie lizdo vienas kito atžvilgiu gali būti net agresyvūs. Paprastai patelė palaukia, kol patinas baigs maitinti geniukus.
Paukšteliai lizdą palieka 24 dienų amžiaus, visa šeimyna laikosi netoli uokso. Paukščiai šūkauja ir nenutolsta vieni nuo kitų toliau kaip per 200 metrų. Jaunikliai miega įsikibę į medžio kamieną.
Mityba
Minta beveik vien rudosiomis skruzdėmis.
Šaltiniai
- * Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
- „IUCN Red List - Alcedo atthis“. IUCN Red list.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žalioji meleta, Kas yra Žalioji meleta? Ką reiškia Žalioji meleta?
Picus viridis Apsauga 3 R Reta rusisZalioji meleta Picus viridis Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Klase Pauksciai Aves Burys Geniniai pauksciai Piciformes Seima Geniniai Picidae Gentis Zaliosios meletos Picus Rusis Zalioji meleta Picus viridis BinomasPicus viridis Linnaeus 1758Zaliosios meletos paplitimas Zalioji meleta Picus viridis geniniu Picidae seimos paukstis IsvaizdaMazdaug keksto dydzio Nuo pilkosios meletos skiriasi raudonu virsugalviu Patino kuno virsutine puse gelsvai zalsva antuodegis geltonas Virsugalvis raudonas kakta juoda Nuo ziociu kampo tesiasi juodas dryzis jo vidurine dalis raudona Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rusvos su skersiniu sviesiu rastu Pilvine puse balsvai zalsva krutine ir pilvas neryskiai demeti kuno sonu ir pauodegio rastas skersinis Snapas pilkas Kojos tamsiai pilkos Rainele balsva Pateles juodas dryzis be raudonu demeliu jaunikliai blankesniu spalvu Issirita pliki PaplitimasPaplitusi vakarineje Eurazijoje nuo Atlanto pakranciu iki Volgos slenio vakarines Kaspijos pakrantes Kopetdago siaureje arealas siekia pietine Skandinavija Kamos ziotis pietuose Mazaja Azija Vidurzemio juros pakrantes Ziemoja paplitimo areale Lietuvoje negausi įrasyta į Raudonaja knyga Pietu Lietuvoje gausi tarp misku įsikurusiuose kaimuose pavyzdziui Marcinkonyse Pasaulyje siu pauksciu populiacija stabili BiologijaZaliosios meletos jauniklis source source Zaliosios meletos kleketavimas Gyvena nedideliuose palei upe auganciuose miskeliuose Kartais pereti traukia į atokiau nuo vandens telkiniu esancius miskus Reciau aptinkama misriuose miskuose kartais eglynuose Nevengia senu sodu bei parku ypac jei ten auga tuopa Paprastai tylus paukstis taciau pavasarejant pradeda sukauti ir tarskinti snapu į saka sausa medzio virsune DauginimasisLytiskai subresta pirmaisiais gyvenimo metais Kovo pabaigoje intensyviai apziurineja senus uoksus Paprastai kala ir naujus uoksus kelis iskart patinas viena o patele kita Patinas baigia pirmasis taigi kiausiniai paprastai sudedami į jo iskalta uoksa Uokso kalimas trunka apie 20 dienu Zaliosios meletos snapas silpnas todel uoksui daznai issirenka patresusį gluosnį kartais lizdas aptinkamas pusyje Detyje buna apie 6 kiausinius peri abu poreles nariai mazdaug 16 dienu Naktį peri patinas o patele nakvoja sename uokse ryte apsikeiciama vietomis Diena pauksciai keiciasi kas 2 valandas Jauniklius maitina abu susitike prie lizdo vienas kito atzvilgiu gali buti net agresyvus Paprastai patele palaukia kol patinas baigs maitinti geniukus Pauksteliai lizda palieka 24 dienu amziaus visa seimyna laikosi netoli uokso Pauksciai sukauja ir nenutolsta vieni nuo kitu toliau kaip per 200 metru Jaunikliai miega įsikibe į medzio kamiena MitybaMinta beveik vien rudosiomis skruzdemis Saltiniai Lietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logmanas Vilnius Mokslas 1991 IUCN Red List Alcedo atthis IUCN Red list