Kelmės rajono savivaldybė administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje Žemaitijos etnografiniame regione Centra

Kelmės rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijos etnografiniame regione. Centras – Kelmė.

Kelmės rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Administracinis centras

Kelmė

Seniūnijų skaičius

11

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Ildefonsas Petkevičius

Gyventojų

26 026

Plotas

1 705 km²

Tankumas

15 žm./km²

Aukščiausia vieta

204 m

Tinklalapis

kelme.lt

Vikiteka

Kelmės rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

Kelmės rajono savivaldybės teritorijos plotas – 1705 km² (2,6% Lietuvos ploto), iš jų: 2000 ha užima miestai ir gyvenvietės, 1800 ha – pramonės įmonės ir keliai, 99 100 ha – žemdirbystės plotai, 44 400 ha – miškai, 4000 ha – vandenys, 17 000 ha – kitos paskirties plotai. Per Kelmės rajoną buvo tiesiamas istorinis „Via Hanza“ kelias Berlynas–Sankt Peterburgas, dabar eina magistralė A11 Šiauliai–Palanga , Radviliškio–Tilžės geležinkelis.

Savivaldybės vakarinė dalis yra Vidurio Žemaičių aukštumoje (aukščiausia vieta – 204 m aukščio Spąsties kalva – prie Šlapgirės, į šiaurės vakarus nuo Užvenčio), kita dalis Rytų Žemaičių plynaukštėje, joje yra žemiausia vieta, pietuose, prie Dubysos, altitudė 66 m. Sausio vidutinė temperatūra – 5,0 °C, liepos 16,9 °C. Kritulių iškrinta 636–704 mm per metus.

Savivaldybės teritorija teka Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante, Ventos aukštupys su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, pietvakariniu pakraščiu – Ančia (Šešuvies intakas). Telkšo 47 Kelmės rajono ežerai, 10 tvenkinių. Didžiausi miškai – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Šiaurinėje dalyje yra Kurtuvėnų regioninis parkas.

Yra 53 ežerai, didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų ežeras, 10 tvenkinių, didžiausi – Aunuvėnų, Pašiaušės, Kentrių. Pelkės užima 6000 ha, didžiausios – Tytuvėnų ir Šiluvos tyreliai.

Miškingumas 25,4 %, 61,2 % miškų ploto užima spygliuočiai, 38,8 % – lapuočiai. Didžiausi miškai: Vyčių-Patytlaukio, Užpelkių, Papušio, Kūprės-Lembartiškės, Plykšilio, Žukiškės. Vidurinėje dalyje ir pietuose vyrauja balkšvažemiai, šiaurėje ir pietryčiuose – smėlžemiai, rytuose ir vakaruose – išplautžemiai, pelkėse – durpžemiai.

Medžiokalnis
Kriaučiaus akmuo
Žiaunė
Jungirio ąžuolas

Saugomos teritorijos

Tytuvėnų regioninis parkas,
Dubysos regioninis parkas,
Kurtuvėnų regioninis parkas,
Varnių regioninis parkas,
Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis,
,
,
Kražantės hidrografinis draustinis,
Šatrijos kraštovaizdžio draustinis,
,
,
Pakėvės telmologinis draustinis,
Paginskių telmologinis draustinis.

Yra 4 gamtos paminklai: 3 geologiniai (Pašimšės (Ėrtelio), Oreliškės, Kriaučiaus akmenys) ir 1 hidrogeologinis (Svilės šaltiniai) bei 17 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų: 14 botaninių (Didysis Gorainių, Elbarų, Jungirio, Kiaunorių, Pakarčemio, Panūdžių, Reibių, Spunsčio, Šventragių ąžuolai, Martyno, Napoleono, Perkūnkalnio, Storoji Tytuvėnų šilo, Šaukėnų pušys), 2 geologiniai (Velniakelio ir Tučkinės akmenų ruožai) ir 1 geomorfologinis (Pustlaukio duobė).

Istorija

	Kelmės rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Kelmės apskrities 21 apylinkės. 1950–1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1954 m. pakeistos rajono ribos. 1959 m. prijungta panaikinto Tytuvėnų rajono teritorija, 6 apylinkės perduotos Raseinių rajonui, 1 apylinkė – Radviliškio rajonui. 1962 m. prijungta dalis panaikintų Užvenčio rajono ir Varnių rajono, Telšių rajono 2 apylinkės, Šiaulių rajono 1 apylinkė ir kitos apylinkės dalis, Tauragės rajono 1 apylinkė; 4 apylinkės perduotos Telšių rajonui, 1 apylinkė – Šiaulių rajonui. 1968 m. šiek tiek keitėsi ribos, 1969 m. panaikintos 3 apylinkės.

1995 m. įkurta Kelmės rajono savivaldybė, pavaldi Šiaulių apskričiai. 2009 m. sausio 1 d. (vadovaujantis 2008 m. lapkričio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimais T-379 iki T-389) įkurtos 46 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	600		21 apylinkė	1 miestas (Kelmė)
1954 m. (Išsamiau)			14 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	1271	54 300	28 apylinkės	2 miestai (Kelmė, Tytuvėnai)
1962 m.	963		21 apylinkė	2 miestai
1963 m. (Išsamiau)			18 apylinkių
1967 m.	1704	57 100
1970 m. (Išsamiau)	1700	53 501	15 apylinkių	3 miestai (Kelmė, Tytuvėnai, Užventis)
1972 m. (Išsamiau)	1680		15 apylinkių	3 miestai, 6 miesteliai (Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai, Žalpiai), 752 kaimai, 32 kaimų dalys, 99 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m. (Išsamiau)	1705	48 500	14 apylinkių	3 miestai, 6 miesteliai, 750 kaimų, 31 kaimų dalis, 100 viensėdžių, 2 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m. (Išsamiau)		46 609	12 apylinkių	3 miestai, 889 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	1697		12 apylinkių	3 miestai, 6 miesteliai, 721 kaimas, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 72 viensėdžiai
1989 m. (Išsamiau)	1705	43 336	9 apylinkės	3 miestai, 817 kaimo vietovių
2001 m. (Išsamiau)	1705	40 844	9 kaimo seniūnijos	3 miestai, 6 miesteliai, 721 kaimas, 73 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 19 kaimų dalių
2009 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų ir 46 seniūnaitijos	3 miestai, 6 miesteliai, 711 kaimų, 68 viensėdžiai
2011 m. (Išsamiau)		32 412	11 seniūnijų	3 miestai, 6 miesteliai, 714 kaimų, 73 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės
2016 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	3 miestai, 6 miesteliai, 721 kaimas, 72 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės
2020 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	788 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 7 miesteliai, 7 herbinės gyvenvietės
2021 m. (Išsamiau)		26 026	11 seniūnijų	3 miestai, 6 miesteliai, 526 kaimai, 19 viensėdžių

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2007 m.

54 300

53 501

46 609

43 336

40 844

39 707

38 608

2009 m.

2011 m.^sur.

2014 m.

2018 m.

2021 m.^sur.

-

37 500

32 412

30 303

26 790

26 026

-

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 32 412 žmonės:

Lietuviai – 97,79% (31697);
Rusai – 1,42% (460);
Ukrainiečiai – 0,05% (16);
Lenkai – 0,04% (13);
Vokiečiai – 0,04% (12);
Kiti – 0,66% (214).

2001 m. gyveno 40 844 žmonės:

Lietuviai – 97,97% (40015);
Rusai – 1,53% (623);
Lenkai – 0,05% (22);
Ukrainiečiai – 0,05% (21);
Čigonai – 0,05% (21);
Kiti – 0,35% (142).

2001 m. miesto gyventojų 35,8%. Gyventojų tankumas 23,3 žmonių/km². 91,5% gyventojų – katalikai, 0,7% – stačiatikiai, 0,4% – sentikiai, 0,2% – evangelikai liuteronai (2001 m.).

Gyvenvietės

Griniai

Karklėnai

KELMĖ

Kražiai

Kukečiai

Lioliai

Pašilė

Šaukėnai

TYTUVĖNAI

UŽVENTIS

Vaiguva

Žalpiai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

3 miestai – Kelmė, Tytuvėnai ir Užventis;
6 miesteliai – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai ir Žalpiai;
817 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Kelmė – 7688
Tytuvėnai – 1850
Užventis – 600
Kražiai – 553
Šaukėnai – 486
Lioliai – 396
Kukečiai – 365
Naudvaris – 334
Vaiguva – 318
Verpena – 300

Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Kelmės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kelmės rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Kelmės rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – centrai):

Kelmės apylinkių seniūnija (Kelmė),
Kelmės seniūnija (Kelmė),
Kražių seniūnija (Kražiai),
Kukečių seniūnija (Kukečiai),
Liolių seniūnija (Lioliai),
Pakražančio seniūnija (Griniai),
Šaukėnų seniūnija (Šaukėnai),
Tytuvėnų apylinkių seniūnija (Tytuvėnai),
Tytuvėnų seniūnija (Tytuvėnai),
Užvenčio seniūnija (Užventis),
Vaiguvos seniūnija (Vaiguva).

Merai

(1991–1994)
Zenonas Mačernius (1994–1995)
Stasys Lekšas (1995–1997)
Jurgis Staševičius (1997–2000)
Zenonas Mačernius (2000)
Kostas Arvasevičius (2000–2012)
Vaclovas Andrulis (2012–2021)
Ildefonsas Petkevičius (2021–)

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Kelmės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

, Vokietija
Hodmezėvašarhėjus, Vengrija
Bilgorajus, Lenkija
, Lenkija
, Švedija
, Vokietija
Uogrė, Latvija

Švietimas ir kultūra

2005 m. savivaldybėje buvo Tytuvėnų žemės ūkio mokykla, gimnazija, 7 vidurinės, 15 pagrindinių, 15 pradžios mokyklų, jaunimo, specialioji, vaikų ir jaunimo sporto, meno mokyklos, du darželiai-mokyklos, 3 lopšeliai-darželiai, suaugusiųjų mokymo ir profesinio rengimo centrai, 5 ligoninės, 8 ambulatorinės gydymo įstaigos, 25 medicinos punktai, 2 vaikų globos įstaigos, 23 kultūros centrai, 32 bibliotekos.

Muziejai

, jo padaliniai – Kražių, Užvenčio ir Šaukėnų kraštotyros muziejai,
,
Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos kraštotyros muziejus,
E. Digrevičienės kūrybos muziejus,
M. Savickienės gamtos išdaigų muziejus,
V. ir E. Venckų etnografinė sodyba.

Bendrojo lavinimo mokyklos

Elvyravos pagrindinė mokykla
Gailių pagrindinė mokykla
Karklėnų pagrindinė mokykla
Kelmės Aukuro pagrindinė mokykla
Kelmės Jono Graičiūno gimnazija
Kelmės Kražantės pagrindinė mokykla
Kelmės specialioji mokykla
Kolainių pagrindinė mokykla
Kražių gimnazija
Liolių pagrindinė mokykla
Lykšilio pagrindinė mokykla
Maironių pagrindinė mokykla
Mockaičių pagrindinė mokykla
Pakražančio gimnazija
Paprūdžių pagrindinė mokykla
Pašilės pagrindinė mokykla
Ramoniškio pagrindinė mokykla
Stulgių pagrindinė mokykla
Šaltenių pagrindinė mokykla
Šaukėnų Vlado Pūtvio Putvinskio vidurinė mokykla
Tytuvėnų gimnazija
Tytuvėnų jaunimo mokykla
Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija
Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinė mokykla
Vidsodžio pagrindinė mokykla
Pagryžuvio pradinė mokykla

Ekonomika

Visoje savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Yra medienos apdirbimo (bendrovės „Medžio konstrukcijos“, „Vėjovirpa“, „Smidrūnas“, „Anakletas“) ir baldų („Nuošalė“) pramonė, mėsos gaminių („Molavena“, „Lisela“), pieno produktų („Kelmės pieninė“), durpių gavyba („Tytuvėnų durpės“). Apdirbamosios pramonės įmonių daugiausia yra Kelmėje ir Tytuvėnuose.

Žemės ūkio naudmenos užima 58,2% ploto, iš jų 75,1% ariamoji žemė, 23,8% pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 12,8 ha, vyrauja mišrios paskirties, pusiau natūriniai ūkiai, tiekiantys produkciją savo reikmėms. 60,8% pasėlių užima javai (vasariniai miežiai, žieminiai kviečiai, avižos, kvietrugiai), 23,7% daugiametės žolės, 6,0% bulvės, 1,6% pašariniai šakniavaisiai, 0,9% linai. Savivaldybės teritorijoje išauginama 11,0% visų Lietuvos bulvių, 5,4% linų, 3,0% lauko daržovių, 2,3% javų (2004 m.). 2004 m. pagaminta 2,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7% pieno). Veisiama 7,9% visų Lietuvoje veisiamų avių ir ožkų, 3,6% galvijų (3,6% karvių), 3,2% arklių, 2,7% kiaulių (2005 m.).

Šaltiniai

Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
Kelmės rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).
Kelmės rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 715 psl.
Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today

Nuorodos

Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2012-04-15 iš Wayback Machine projekto.
Kelmės rajono laikraščio svetainė
Kelmės krašto kultūros objektai Archyvuota kopija 2020-01-29 iš Wayback Machine projekto.
Kelmės krašto informacinis portalas Archyvuota kopija 2008-12-18 iš Wayback Machine projekto.

[1] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[2] Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.

[3] Kelmės rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).

[4] Kelmės rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 715 psl.

[5] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[6] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).

[7] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)

[8] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).

[9] RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).

[10] Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.

[11] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[12] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[13] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today