Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
TaraskanaiTaraskanų žvejai Packuaro ežereGyventojų skaičius 203 000Populiacija šalyse Meksika Mičoakanas aplinkinės srit
Taraskanai
| Taraskanai | |
|---|---|
Taraskanų žvejai Packuaro ežere | |
| Gyventojų skaičius | ~203 000 |
| Populiacija šalyse | Meksika (Mičoakanas, aplinkinės sritys) |
| Kalba (-os) | , ispanų |
| Vėliava | |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Vikiteka: | Taraskanai |
Taraskanai (isp. tarascos) arba purepečai (P’urhépecha) – indėnų tauta, gyvenanti dabartinės Meksikos Mičoakano valstijoje (ypač apie Packuaro ežerą), taip pat Gerere, Gvanachuate, Chaliske. Populiacija: 203 000. Kalba (giminystė nenustatyta) ir ispaniškai. Tikintieji – katalikai.
| Mezoamerikos istorija |
| |
| : |
| Olmekai, |
| : |
| Teotihuakanas, Majai, Sapotekai, Mištekai, |
| : |
| Pipiliai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskai, Čičimekai |
| Meksikos užkariavimas |
| Meksika, Centrinė Amerika |
| Mezoamerikos regionai |
| Centroamerika, Maja, Įlanka, , , Centras, , |
Pavadinimas „taraskanai“ atėjo iš žodžio tarascuei, pagal jį ispanai pradėjo gentį vadinti tarasco. Actekų kalba taraskanai vadinami michoaque 'tie, kurie turi žuvies'.
Istorija
Taraskanai buvo sukūrę vieną iš ikikolumbinių Mezoamerikos civilizacijų su sostine . Jų architektūra išsiskiria T formos laiptuotomis piramidėmis – jakatomis.
Taraskanai buvo viena iš nedaugelio tautų, kurios actekams nepavyko nukariauti. Actekai puolė kelis kartus, tačiau visada nesėkmingai. Į Mičoakaną atvykus ispanų užkariautojui , taraskanų vadas Tangachuanas II pasidavė be kovos. 1530 m. šalį pradėjo siaubti , kuris nužudė ir Tangachuaną II. Po to, daugelis taraskanų pasitraukė į kalnus.
Buitis
Tradicinis verslas – rankinė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, batatai, kviečiai, daržovės, vaisiai). Laiko avis, kiaules, galvijus, vištas, kalakutus, verčiasi žvejyba, medžiokle, rankiojimu, bitininkyste (tame tarpe drevine). Išvystyti amatai: pynimas, audimas, siuvinėjimas, verpimas, vaškinių ir akmeninių skulptūrų, lakuotų gaminių gamyba. Atskiros gyvenvietės vysto atskirus amatus. Taraskanai – prekybininkai, nešiojantys krovinius kalnų keliais. Dabar daug taraskanų dirba samdomą darbą.
Taraskanai gyvena įvairių dydžių kaimuose, rančerijose. Būstas vienos arba dviejų patalpų, stačiakampio plano, belangis, sienos apteptos moliu, stogas dvišlaitis, šiaudinis. Dabar paplitęs meksikietiškas būstas.
Dabar taraskanai nešioja meksikiečiams (metisams) būdingus rūbus, o seniau moterys vilkėdavo laisvas palaidines, sijonus, skraistes iš vilnonių apklotų, vyrai – ilgus paltus (aijates), plačiabryles šiaudines arba lapines skrybėles. Tebenešioja metalinius, medinius puošmenis, išsiuvinėjimus.
Kultūra
Tradicinė šeima – mažoji. Santuoka patrilokalinė, vėliau neolokalinė. Giminė patrilinijinė, dabar – bilateralinė. Išlikusios tarybos, apeiginės giminių sueigos.
Taraskanai ženkliai paveikti meksikiečių, metisizavęsi. Išlikę liaudies šokiai, dainos, tautosaka, gerbiamos upių, žvaigždžių, mėnulio dievybės.
Nuorodos
- Comisión Nacional para el Desarrollo de los Pueblos Indígenas, Mexiko 2000 Archyvuota kopija 2016-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- Тараски,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Taraskanai, Kas yra Taraskanai? Ką reiškia Taraskanai?
TaraskanaiTaraskanu zvejai Packuaro ezereGyventoju skaicius 203 000Populiacija salyse Meksika Micoakanas aplinkines sritys Kalba os ispanuVeliavaReligijos krikscionybe katalikybe Vikiteka Taraskanai Taraskanai isp tarascos arba purepecai P urhepecha indenu tauta gyvenanti dabartines Meksikos Micoakano valstijoje ypac apie Packuaro ezera taip pat Gerere Gvanachuate Chaliske Populiacija 203 000 Kalba giminyste nenustatyta ir ispaniskai Tikintieji katalikai Mezoamerikos istorija Olmekai Teotihuakanas Majai Sapotekai Mistekai Pipiliai Majai Mistekai Uastekai Totonakai Toltekai Actekai Taraskai CicimekaiMeksikos uzkariavimasMeksika Centrine AmerikaMezoamerikos regionaiCentroamerika Maja Įlanka Centras Cincuncano piramide Pavadinimas taraskanai atejo is zodzio tarascuei pagal jį ispanai pradejo gentį vadinti tarasco Acteku kalba taraskanai vadinami michoaque tie kurie turi zuvies IstorijaTaraskanai buvo sukure viena is ikikolumbiniu Mezoamerikos civilizaciju su sostine Ju architektura issiskiria T formos laiptuotomis piramidemis jakatomis Taraskanai buvo viena is nedaugelio tautu kurios actekams nepavyko nukariauti Actekai puole kelis kartus taciau visada nesekmingai Į Micoakana atvykus ispanu uzkariautojui taraskanu vadas Tangachuanas II pasidave be kovos 1530 m salį pradejo siaubti kuris nuzude ir Tangachuana II Po to daugelis taraskanu pasitrauke į kalnus BuitisTradicinis verslas rankine zemdirbyste kukuruzai pupeles moliugai aitrieji pipirai batatai kvieciai darzoves vaisiai Laiko avis kiaules galvijus vistas kalakutus verciasi zvejyba medziokle rankiojimu bitininkyste tame tarpe drevine Isvystyti amatai pynimas audimas siuvinejimas verpimas vaskiniu ir akmeniniu skulpturu lakuotu gaminiu gamyba Atskiros gyvenvietes vysto atskirus amatus Taraskanai prekybininkai nesiojantys krovinius kalnu keliais Dabar daug taraskanu dirba samdoma darba Taraskanai gyvena įvairiu dydziu kaimuose rancerijose Bustas vienos arba dvieju patalpu staciakampio plano belangis sienos apteptos moliu stogas dvislaitis siaudinis Dabar paplites meksikietiskas bustas Dabar taraskanai nesioja meksikieciams metisams budingus rubus o seniau moterys vilkedavo laisvas palaidines sijonus skraistes is vilnoniu apklotu vyrai ilgus paltus aijates placiabryles siaudines arba lapines skrybeles Tebenesioja metalinius medinius puosmenis issiuvinejimus KulturaTradicine seima mazoji Santuoka patrilokaline veliau neolokaline Gimine patrilinijine dabar bilateraline Islikusios tarybos apeigines giminiu sueigos Taraskanai zenkliai paveikti meksikieciu metisizavesi Islike liaudies sokiai dainos tautosaka gerbiamos upiu zvaigzdziu menulio dievybes NuorodosComision Nacional para el Desarrollo de los Pueblos Indigenas Mexiko 2000 Archyvuota kopija 2016 03 22 is Wayback Machine projekto Taraski Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999