Armija KrajovaNeoficiali Armijos Krajovos vėliavaVeikimo laikas 1942 m vasario 14 d 1945 m sausio 19 d Valstybė LenkijaL
Armija Krajova

Armija Krajova | |
---|---|
Neoficiali Armijos Krajovos vėliava | |
Veikimo laikas | 1942 m. vasario 14 d. – 1945 m. sausio 19 d. |
Valstybė | Lenkija |
Lojalumas | Lenkijos emigracinė vyriausybė |
Rūšis | Lenkijos emigracinės vyriausybės ginkluotosios pajėgos |
Dydis | ~400 000 (1944 m.) |
Mūšiai | Antrasis pasaulinis karas Varšuvos sukilimas |
Armija Krajova (lenk. Armia Krajowa, AK – Krašto armija) – Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi karinė organizacija Vokietijos okupuotoje Lenkijoje ir didžiausia karinė pasipriešinimo organizacija, veikusi Antrojo pasaulinio karo metu Europoje. Siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 1939 m. sienomis, formaliai priklausė antinacinei koalicijai. Armija Krajovai vadovavo Vyriausioji komendantūra.
Istorija
Įkurta 1939 m. lapkričio 13 d., performavus Tarnybą Lenkijos pergalei (Służba Zwycięstwu Polski, įkurta 1939 m. rugsėjo 27 d.) į Ginkluotos kovos sąjungą (Związek Walki Zbrojnej). 1942 m. vasario 14 d. Lenkijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu pavadinta Armia Krajowa.
1944 m. AK gretose kovojo apie 200 000 - 400 000 karių.
1944 m. rugpjūčio 1 d. Raudonajai armijai priartėjus prie Vyslos šalia Varšuvos, emigracinės vyriausybės nurodymu Armija Krajova organizavo Varšuvos sukilimą, siekdama perimti miestą dar prieš užimant jį sovietams. Sovietams atsisakius padėti sukilėliams po 63 d. sukilimą naciai numalšino, o miestas buvo praktiškai visiškai sugriautas. AK paleista 1945 m. sausio 19 d. vyriausiojo komendanto įsakymu, nors dalis karių liko kovoti ir su sovietine okupacija.
Lietuvoje
Dėl sovietų masinių areštų 1941 m. pavasarį lenkų pogrindis Vilniaus krašte buvo silpnas. Pirmieji Armijos Krajovos daliniai Lietuvoje susiformavo tik 1943 m. viduryje. 1943-1944 m. Armijos Krajovos daliniuose Vilnijoje buvo 17-18 tūkst. karių. Armijos Krajovos Vilniaus apygardos komendantu buvo A. Krzyżanowski (1941-1944).
Nors AK save laikė antihitlerinės koalicijos nare, tačiau Vilniaus krašte, skirtingai nei Lenkijoje, ji praktiškai su vokiečiais nekovojo ar net bendradarbiavo su vokiečių administracija. AK padėjo vokiečiams apsaugoti savo užnugarį, ypač geležinkelį, nuo raudonųjų partizanų. AK būrius bendradarbiauti skatino ginkluotės trūkumas, o vokiečius – intensyvėjančios raudonųjų partizanų diversijos, nuo kurių patys jau nepajėgė apsisaugoti. Lietuvoje Armija Krajova įvykdė ir karinių nusikaltimų, tarp kurių didžiausias - Dubingių žudynės.
1944 m. vasario 13 d. įkūrus Vietinę lietuvių rinktinę, 7 jos batalionai buvo permesti į Vilniaus kraštą kovoti su Armija Krajova ir sovietų partizanais. VLK daliniai 1944 m. gegužės mėn. pralaimėjo gerai ginkluotai Armijai Krajovai, o netrukus VLK buvo išformuota.
1944 m. liepos mėn. Armija Krajova suorganizavo operaciją „Ostra Brama“. Siekta dalyvauti užimant Vilnių ir taip sustiprinti Lenkijos pozicijas po karo išlaikyti rytines Lenkijos teritorijas. Priešiška AK tikslams sovietų vadovybė netrukus po to Armijos Krajovos dalinius nuginklavo ir internavo.
1993 m. Armijos Krajovos veiklą Lietuvoje tyrusi Vyriausybės patvirtinta istorikų ir teisininkų komisija nustatė, kad Armija Krajova Rytų Lietuvoje padarė nusikaltimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė civilius, daugiausia lietuvius.Lietuvos Generalinė prokuratūra tiria bylą dėl Armijos Krajovos vaidmens nužudant 273 civilius Pietryčių Lietuvos gyventojus.
Ginkluotė
Kadangi AK veikė priešo okupuotoje teritorijoje, už tūkstančių kilometrų nuo sąjungininkų kontroliuojamos teritorijos, apsirūpinimas ginklais ir amunicija buvo sudėtingas. Nepaisant to AK sugebėjo apginkluoti dešimtis tūkstančių karių. Pogrindinės veiklos sąlygos leido naudoti tik lengvąją pėstininkų ginkluotę, apie artileriją, šarvuočius ar aviaciją nebuvo kalbos (išskyrus kelis atvejus Varšuvos sukilimo metu).
Armija Krajova ginklus gaudavo keturiais pagrindiniais keliais: iš Lenkijos reguliariosios armijos 1939 m. karo prieš sovietus ir vokiečius metu paslėptų ginklų sandėlių; atimdama ar pirkdama iš vokiečių ir jų sąjungininkų; nelegaliai juos gamindama; iš sąjungininkų oro keliu.
Vadovai
Vyriausieji AK komendantai:
- div. gen. Mykolas Tokaževskis-Karačevičius (Torwid) (1939 m. lapkričio 13 d. – 1940 m. kovas)
- gen. ltn. Kazimieras Sosnovskis (Godziemba) (1940 m. kovas – 1940 m. birželio 18 d.)
- div. gen. Steponas Roveckis (Antgalis) (1940 m. birželio 18 d. – 1943 m. birželio 30 d.)
- div. gen. Tadas Komorovskis (Giria) (1943 m. birželio 30 d. – 1944 m. spalio 2 d.)
- brig. gen. Leopoldas Okulickis (Meška) (1944 m. spalio 2 d. – 1945 m. sausio 19 d.)
Taip pat
- Turgelių respublika
Literatūra
- Armija Krajova Lietuvoje. – Vilnius: „Vilnijos“ draugija; Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
- D. 1. – 1995. – 142 p.: iliustr. – ISBN 9986-577-02-0
- D. 2. / sud. Kazimieras Garšva. – 1999. – 302 p.: iliustr. – ISBN 9986-577-29-2
- Paduodami rankas suartiname tautas: Lietuvos vietinės rinktinės ir Vilniaus apygardos Armijos Krajovos susitaikymas / Algimantas Degutis, Jacek Jan Komar. – Vilnius: Valstybės žinios, 2006. – 114 p.: iliustr. – ISBN 9986-18-146-1
Šaltiniai
- „Poles under German Occupation“. Institut für Nationales Gedenken. Suarchyvuotas originalas 2014-05-19. Nuoroda tikrinta 2014-05-19.
- A.Bubnys. Armija Krajova. In: Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- Polish Government-in-Exile In: Walter Laqueur (ed.) The Holocaust Encyclopedia. New Haven: Yale University Press, 2001. P.482
- Poland, Role in the War In: Dr. Spencer C. Tucker (ed.) WORLD WAR II. A Student Encyclopedia. Vol.1. Santa Barbara: Abc Clio, 2005. P.1025
- Č.Iškauskas. Lenkai ir lietuviai nesutarė net karo metais... 2012 m. rugsėjo 2 d. delfi.lt
- Arūnas Bubnys. NKGB–NKVD prieš lenkų pogrindį Lietuvoje 1944 m. antroje pusėje–1945 m. pirmoje pusėje
- A.Bubnys. Armija Krajova. In: Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- Mindaugas Jackevičius Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga nutarė minėti Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių 2011 m. liepos 13 d. delfi.lt
- „Apie knygą Armija krajova Lietuvoje“. xxiamzius.lt. 2004-07-08. Suarchyvuotas originalas 2024-02-15. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
- Arūnas Bubnys. NKGB–NKVD prieš lenkų pogrindį Lietuvoje 1944 m. antroje pusėje–1945 m. pirmoje pusėje
- BNS.Lenkai vėl gina Armiją krajova ir kaltina lietuvius Archyvuota kopija 2018-11-04 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Dokumentinis filmas „Armija Krajova Lietuvoje. Istorijos akligatvis” (video)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Armija Krajova, Kas yra Armija Krajova? Ką reiškia Armija Krajova?
Armija KrajovaNeoficiali Armijos Krajovos veliavaVeikimo laikas 1942 m vasario 14 d 1945 m sausio 19 d Valstybe LenkijaLojalumas Lenkijos emigracine vyriausybeRusis Lenkijos emigracines vyriausybes ginkluotosios pajegosDydis 400 000 1944 m Musiai Antrasis pasaulinis karas Varsuvos sukilimas Armija Krajova lenk Armia Krajowa AK Krasto armija Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi karine organizacija Vokietijos okupuotoje Lenkijoje ir didziausia karine pasipriesinimo organizacija veikusi Antrojo pasaulinio karo metu Europoje Sieke atkurti nepriklausoma Lenkijos valstybe 1939 m sienomis formaliai priklause antinacinei koalicijai Armija Krajovai vadovavo Vyriausioji komendantura Armija Krajova Turgeliuose 1944 m balandisArmija Krajova ir sovietu kariai Vilniuje 1944 m liepaIstorijaĮkurta 1939 m lapkricio 13 d performavus Tarnyba Lenkijos pergalei Sluzba Zwyciestwu Polski įkurta 1939 m rugsejo 27 d į Ginkluotos kovos sajunga Zwiazek Walki Zbrojnej 1942 m vasario 14 d Lenkijos vyriausiojo ginkluotuju pajegu vado įsakymu pavadinta Armia Krajowa 1944 m AK gretose kovojo apie 200 000 400 000 kariu 1944 m rugpjucio 1 d Raudonajai armijai priartejus prie Vyslos salia Varsuvos emigracines vyriausybes nurodymu Armija Krajova organizavo Varsuvos sukilima siekdama perimti miesta dar pries uzimant jį sovietams Sovietams atsisakius padeti sukileliams po 63 d sukilima naciai numalsino o miestas buvo praktiskai visiskai sugriautas AK paleista 1945 m sausio 19 d vyriausiojo komendanto įsakymu nors dalis kariu liko kovoti ir su sovietine okupacija Lietuvoje Del sovietu masiniu arestu 1941 m pavasarį lenku pogrindis Vilniaus kraste buvo silpnas Pirmieji Armijos Krajovos daliniai Lietuvoje susiformavo tik 1943 m viduryje 1943 1944 m Armijos Krajovos daliniuose Vilnijoje buvo 17 18 tukst kariu Armijos Krajovos Vilniaus apygardos komendantu buvo A Krzyzanowski 1941 1944 Nors AK save laike antihitlerines koalicijos nare taciau Vilniaus kraste skirtingai nei Lenkijoje ji praktiskai su vokieciais nekovojo ar net bendradarbiavo su vokieciu administracija AK padejo vokieciams apsaugoti savo uznugarį ypac gelezinkelį nuo raudonuju partizanu AK burius bendradarbiauti skatino ginkluotes trukumas o vokiecius intensyvejancios raudonuju partizanu diversijos nuo kuriu patys jau nepajege apsisaugoti Lietuvoje Armija Krajova įvykde ir kariniu nusikaltimu tarp kuriu didziausias Dubingiu zudynes 1944 m vasario 13 d įkurus Vietine lietuviu rinktine 7 jos batalionai buvo permesti į Vilniaus krasta kovoti su Armija Krajova ir sovietu partizanais VLK daliniai 1944 m geguzes men pralaimejo gerai ginkluotai Armijai Krajovai o netrukus VLK buvo isformuota 1944 m liepos men Armija Krajova suorganizavo operacija Ostra Brama Siekta dalyvauti uzimant Vilniu ir taip sustiprinti Lenkijos pozicijas po karo islaikyti rytines Lenkijos teritorijas Priesiska AK tikslams sovietu vadovybe netrukus po to Armijos Krajovos dalinius nuginklavo ir internavo 1993 m Armijos Krajovos veikla Lietuvoje tyrusi Vyriausybes patvirtinta istoriku ir teisininku komisija nustate kad Armija Krajova Rytu Lietuvoje padare nusikaltimu zmoniskumui terorizavo ir zude civilius daugiausia lietuvius Lietuvos Generaline prokuratura tiria byla del Armijos Krajovos vaidmens nuzudant 273 civilius Pietryciu Lietuvos gyventojus GinkluoteKadangi AK veike prieso okupuotoje teritorijoje uz tukstanciu kilometru nuo sajungininku kontroliuojamos teritorijos apsirupinimas ginklais ir amunicija buvo sudetingas Nepaisant to AK sugebejo apginkluoti desimtis tukstanciu kariu Pogrindines veiklos salygos leido naudoti tik lengvaja pestininku ginkluote apie artilerija sarvuocius ar aviacija nebuvo kalbos isskyrus kelis atvejus Varsuvos sukilimo metu Armija Krajova ginklus gaudavo keturiais pagrindiniais keliais is Lenkijos reguliariosios armijos 1939 m karo pries sovietus ir vokiecius metu pasleptu ginklu sandeliu atimdama ar pirkdama is vokieciu ir ju sajungininku nelegaliai juos gamindama is sajungininku oro keliu VadovaiArmijos Krajovos Vilniaus 5 osios brigados kariai Vyriausieji AK komendantai div gen Mykolas Tokazevskis Karacevicius Torwid 1939 m lapkricio 13 d 1940 m kovas gen ltn Kazimieras Sosnovskis Godziemba 1940 m kovas 1940 m birzelio 18 d div gen Steponas Roveckis Antgalis 1940 m birzelio 18 d 1943 m birzelio 30 d div gen Tadas Komorovskis Giria 1943 m birzelio 30 d 1944 m spalio 2 d brig gen Leopoldas Okulickis Meska 1944 m spalio 2 d 1945 m sausio 19 d Taip patTurgeliu respublikaLiteraturaArmija Krajova Lietuvoje Vilnius Vilnijos draugija Kaunas Lietuvos politiniu kaliniu ir tremtiniu sajunga D 1 1995 142 p iliustr ISBN 9986 577 02 0 D 2 sud Kazimieras Garsva 1999 302 p iliustr ISBN 9986 577 29 2 Paduodami rankas suartiname tautas Lietuvos vietines rinktines ir Vilniaus apygardos Armijos Krajovos susitaikymas Algimantas Degutis Jacek Jan Komar Vilnius Valstybes zinios 2006 114 p iliustr ISBN 9986 18 146 1Saltiniai Poles under German Occupation Institut fur Nationales Gedenken Suarchyvuotas originalas 2014 05 19 Nuoroda tikrinta 2014 05 19 A Bubnys Armija Krajova In Visuotine lietuviu enciklopedija Polish Government in Exile In Walter Laqueur ed The Holocaust Encyclopedia New Haven Yale University Press 2001 P 482 Poland Role in the War In Dr Spencer C Tucker ed WORLD WAR II A Student Encyclopedia Vol 1 Santa Barbara Abc Clio 2005 P 1025 C Iskauskas Lenkai ir lietuviai nesutare net karo metais 2012 m rugsejo 2 d delfi lt Arunas Bubnys NKGB NKVD pries lenku pogrindį Lietuvoje 1944 m antroje puseje 1945 m pirmoje puseje A Bubnys Armija Krajova In Visuotine lietuviu enciklopedija Mindaugas Jackevicius Vilniaus r savivaldybe ir Lenku sajunga nutare mineti Armijos Krajovos bandyma paimti Vilniu 2011 m liepos 13 d delfi lt Apie knyga Armija krajova Lietuvoje xxiamzius lt 2004 07 08 Suarchyvuotas originalas 2024 02 15 Nuoroda tikrinta 2024 02 15 Arunas Bubnys NKGB NKVD pries lenku pogrindį Lietuvoje 1944 m antroje puseje 1945 m pirmoje puseje BNS Lenkai vel gina Armija krajova ir kaltina lietuvius Archyvuota kopija 2018 11 04 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Armija Krajova vaizdine ir garsine medziagaDokumentinis filmas Armija Krajova Lietuvoje Istorijos akligatvis video Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį