Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis vok Deutsch polnischer Nichtangriffspakt lenk Polsko niemiecki pakt o nieagres

Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis

  • Pagrindinis puslapis
  • Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis
Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis (vok. Deutsch-polnischer Nichtangriffspakt; lenk. Polsko-niemiecki pakt o nieagresji) buvo tarptautinė sutartis, pasirašyta tarp Hitlerinės Vokietijos ir Antrosios Lenkijos respublikos, 1934 m. sausio 26 d. Abi šalys sutartimi siekė išspręsti tarpusavio nesutarimus ir užsitikrinti taiką dešimties metų laikotarpiui (nors ji baigėsi neprabėgus šešeriems metams).

Sutartis stebėtinai gerai pataisė Lenkijos ir Vokietijos santykius, kuriuos anksčiau ardė nesutarimai dėl teritorijų ir sienų, kilę dėl Versalio sutarties nutarimų. Remdamasi sutartimi, Vokietija pripažino Lenkijos sienas ir užbaigė dešimtmetį trukusį .

Priežastys

1933 m. Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią, J. Pilsudskis tariamai pasiūlė Prancūzijai paskelbti Vokietijai karą. Toks žingsnis būtų atvirai pažeidęs Versalio sutartį, todėl prancūzai nesutiko. Manoma, kad tai galėjo pastūmėti Lenkiją pradėti derybas su Vokietija. Vis dėlto šią versiją atmeta daugumą istorikų, nes nei Prancūzijos, nei Lenkijos archyvuose nėra jokių rašytinių duomenų, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas. Manoma, kad gandus paskleidė Lenkijos ambasada Paryžiuje, tačiau tuo metu Lenkija jau slapta derėjosi su Vokietija. J. Pilsudskis šiuos gandus tariamai paskleidė, norėdamas padaryti spaudimą Vokietijai, kuri reikalavo, kad Lenkija nutrauktų savo sąjungą su Prancūzija.

Pagal kitą versiją, J. Pilsudskis nerimavo dėl 1929 m. pradėtos statyti Mažino linijos. Iki 1929 m., karo su Vokietija atveju, prancūzai ketino pulti Vokietiją iš vakarų, tuo pat metu vykstant įsiveržimui iš Lenkijos ir Čekoslovakijos pusių, tačiau gynybinės linijos statyba reiškė, kad karo atveju prancūzų pajėgos laikytųsi gynybinės taktikos ir paliktų savo rytinius sąjungininkus likimo valiai (jei taip ir buvo, tai J. Pilsudskis labai tiksliai numatė ateitį). Nepuolimo sutartis Lenkijai buvo geriausia išeitis.

J. Pilsudskis pasinaudojo A. Hitlerio atėjimu į valdžią ir silpna Vokietijos užsienio reikalų padėtimi, siekdamas sumažinti galimybę, kad Lenkija taps pirmąja naujojo Vokietijos režimo auka. J. Pilsudskis manė, kad naujoji Vokietijos valdžia yra palankesnė Lenkijos atžvilgiu ir matė augančią Sovietų Sąjungos grėsmę. Jis nepalaikė Vakarų valstybių bandymo įtraukti Sovietų Sąjungą į bloką, nukreiptą prieš nacistinę Vokietiją.

Pasekmės

Lenkų iniciatyva sutartyje buvo nurodyta, kad jie nepanaikina sąjungos su Prancūzija, bet ši sutartis galiausiai sumenkino prancūzų padėtį tarptautiniuose santykiuose (ypač su Vokietija).

Tai pat Lenkija, nenorėdama gadinti santykių su savo vakarų sąjungininkais, 1934 m. gegužės 5 d. atnaujino , pasirašytą 1932 m. liepos 25 d.

Remiantis sutartimi, Lenkijai pavyko gerai sugyventi su Vokietija, išlaikant gerus santykius su D. Britanija ir Prancūzija. Tačiau ši sutartis taip pat galėjo sumenkinti valstybės dėmesį jau griūvančios Tautų Sąjungos sprendimams ir XX a. 4-ojo dešimtmečio pr. Prancūzijos pasiūlytoms kolektyvinės gynybos priemonėms.

Ši sutartis garantavo Vokietijai saugią rytinę sieną ir davė Hitleriui pakankamai laiko remilitarizuoti Vokietiją.

Greitai po šio susitarimo tarp Lenkijos ir Vokietijos buvo pasirašyta prekybos sutartis.

Politinė padėtis labai pasikeitė po to, kai 1938 m. Vokietija aneksavo Sudetų kraštą, o vėliau ir visą Čekoslovakiją. Lenkija tapo kitu Hitlerio taikiniu. 1938 m. spalį Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas įteikė Lenkijai pasiūlymą pratęsti nepuolimo sutartį su sąlyga, kad Vokietija aneksuos . Lenkai pasiūlymą atmetė, todėl 1939 m. balandžio 28 d. Hitleris nepuolimo sutartį paskelbė nebegaliojančia. Tai privedė prie Lenkijos užpuolimo 1939 m. rugsėjo 1 d., kas išprovokavo Antrąjį Pasaulinį karą.

Šaltiniai

  1. , Nelles Guide Poland, Hunter Publishing, Inc, 1999, ISBN 3-88618-088-3 Google Books, p.25
  2. , Nuclear Monopoly, Transaction Publishers, 2000, ISBN 0-7658-0022-5, Google Books, p.27.
  3. Urbanowski, op.cit., Pages 539-540
  4. Victor Rothwell, Origins of the Second World War, Manchester University Press, 2001, ISBN 0-7190-5958-5, Google Print, p.92
  5. . „Józef Piłsudski“. Encyclopædia Britannica.
  6. Hitler, 1936-1945: Nemesis. , 2001.
  7. The Unmaking of Adolf Hitler. Eugene Davidson, 2004.

Nuorodos

  • Text of the treaty Archyvuota kopija 2008-05-17 iš Wayback Machine projekto. (lenk.)
  • Text of the treaty (angl.)
  • text about Polish foreign policy (ček.)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 15:15

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis, Kas yra Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis? Ką reiškia Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis?

Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis vok Deutsch polnischer Nichtangriffspakt lenk Polsko niemiecki pakt o nieagresji buvo tarptautine sutartis pasirasyta tarp Hitlerines Vokietijos ir Antrosios Lenkijos respublikos 1934 m sausio 26 d Abi salys sutartimi sieke isspresti tarpusavio nesutarimus ir uzsitikrinti taika desimties metu laikotarpiui nors ji baigesi neprabegus seseriems metams Is kaires vokieciu ambasadorius Lenkijos lyderis Juozas Pilsudskis vokieciu propagandos ministras Paulas Jozefas Gebelsas ir Lenkijos uzsienio reikalu ministras penki menesiai po sutarties pasirasymo Sutartis stebetinai gerai pataise Lenkijos ir Vokietijos santykius kuriuos anksciau arde nesutarimai del teritoriju ir sienu kile del Versalio sutarties nutarimu Remdamasi sutartimi Vokietija pripazino Lenkijos sienas ir uzbaige desimtmetį trukusį Priezastys1933 m Adolfui Hitleriui atejus į valdzia J Pilsudskis tariamai pasiule Prancuzijai paskelbti Vokietijai kara Toks zingsnis butu atvirai pazeides Versalio sutartį todel prancuzai nesutiko Manoma kad tai galejo pastumeti Lenkija pradeti derybas su Vokietija Vis delto sia versija atmeta dauguma istoriku nes nei Prancuzijos nei Lenkijos archyvuose nera jokiu rasytiniu duomenu kad toks pasiulymas buvo pateiktas Manoma kad gandus paskleide Lenkijos ambasada Paryziuje taciau tuo metu Lenkija jau slapta derejosi su Vokietija J Pilsudskis siuos gandus tariamai paskleide noredamas padaryti spaudima Vokietijai kuri reikalavo kad Lenkija nutrauktu savo sajunga su Prancuzija Pagal kita versija J Pilsudskis nerimavo del 1929 m pradetos statyti Mazino linijos Iki 1929 m karo su Vokietija atveju prancuzai ketino pulti Vokietija is vakaru tuo pat metu vykstant įsiverzimui is Lenkijos ir Cekoslovakijos pusiu taciau gynybines linijos statyba reiske kad karo atveju prancuzu pajegos laikytusi gynybines taktikos ir paliktu savo rytinius sajungininkus likimo valiai jei taip ir buvo tai J Pilsudskis labai tiksliai numate ateitį Nepuolimo sutartis Lenkijai buvo geriausia iseitis J Pilsudskis pasinaudojo A Hitlerio atejimu į valdzia ir silpna Vokietijos uzsienio reikalu padetimi siekdamas sumazinti galimybe kad Lenkija taps pirmaja naujojo Vokietijos rezimo auka J Pilsudskis mane kad naujoji Vokietijos valdzia yra palankesne Lenkijos atzvilgiu ir mate augancia Sovietu Sajungos gresme Jis nepalaike Vakaru valstybiu bandymo įtraukti Sovietu Sajunga į bloka nukreipta pries nacistine Vokietija PasekmesLenku iniciatyva sutartyje buvo nurodyta kad jie nepanaikina sajungos su Prancuzija bet si sutartis galiausiai sumenkino prancuzu padetį tarptautiniuose santykiuose ypac su Vokietija Tai pat Lenkija nenoredama gadinti santykiu su savo vakaru sajungininkais 1934 m geguzes 5 d atnaujino pasirasyta 1932 m liepos 25 d Remiantis sutartimi Lenkijai pavyko gerai sugyventi su Vokietija islaikant gerus santykius su D Britanija ir Prancuzija Taciau si sutartis taip pat galejo sumenkinti valstybes demesį jau griuvancios Tautu Sajungos sprendimams ir XX a 4 ojo desimtmecio pr Prancuzijos pasiulytoms kolektyvines gynybos priemonems Si sutartis garantavo Vokietijai saugia rytine siena ir dave Hitleriui pakankamai laiko remilitarizuoti Vokietija Greitai po sio susitarimo tarp Lenkijos ir Vokietijos buvo pasirasyta prekybos sutartis Politine padetis labai pasikeite po to kai 1938 m Vokietija aneksavo Sudetu krasta o veliau ir visa Cekoslovakija Lenkija tapo kitu Hitlerio taikiniu 1938 m spalį Vokietijos uzsienio reikalu ministras Joachimas fon Ribentropas įteike Lenkijai pasiulyma pratesti nepuolimo sutartį su salyga kad Vokietija aneksuos Lenkai pasiulyma atmete todel 1939 m balandzio 28 d Hitleris nepuolimo sutartį paskelbe nebegaliojancia Tai privede prie Lenkijos uzpuolimo 1939 m rugsejo 1 d kas isprovokavo Antrajį Pasaulinį kara Saltiniai Nelles Guide Poland Hunter Publishing Inc 1999 ISBN 3 88618 088 3 Google Books p 25 Nuclear Monopoly Transaction Publishers 2000 ISBN 0 7658 0022 5 Google Books p 27 Urbanowski op cit Pages 539 540 Victor Rothwell Origins of the Second World War Manchester University Press 2001 ISBN 0 7190 5958 5 Google Print p 92 Jozef Pilsudski Encyclopaedia Britannica Hitler 1936 1945 Nemesis 2001 The Unmaking of Adolf Hitler Eugene Davidson 2004 NuorodosText of the treaty Archyvuota kopija 2008 05 17 is Wayback Machine projekto lenk Text of the treaty angl text about Polish foreign policy cek

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Setifo vilaja

  • Liepa 18, 2025

    Sarnakų valsčius

  • Liepa 18, 2025

    Sarajevo Bosna

  • Liepa 18, 2025

    Santakos geležinkelio tiltas

  • Liepa 18, 2025

    Santa Krus de la Siera

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje