Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Akmens amžius ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis trukęs 2 5 mln 3 4 mln metų ir pasibaigęs su metalurgijos atsira
Akmens amžius
Akmens amžius – ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis, trukęs 2,5 mln.-3,4 mln. metų ir pasibaigęs su metalurgijos atsiradimu. Akmens amžiaus pabaiga laikomas vario lydymo technologijos atradimas, kuris Vakarų Azijoje įvyko apie 3000 m. pr. m. e., kai paplito bronza. Periodas po akmens amžiaus vadinamas bronzos amžiumi.
Svarbiausia akmens amžiaus žaliava įrankiams, ginklams ar papuošalams gaminti buvo akmuo, tiksliau, titnagas. Taip pat naudotos organinės medžiagos: kaulas, ragas ir medis. Neolite pradėti daryti įvairūs papuošalai iš aukso, sidabro.
Chronologiniai rėmai ir skirstymas
| Priešistorės amžiai | ||||
| Holocenas | Geležies amžius | Protoistorija | ||
| Senasis bronzos amžius | ||||
| Žalvario amžius | ||||
| Eneolitas | ||||
| Neolitas | Priešistorė | |||
| Mezolitas / Epipal. | ||||
| Pleistocenas | ||||
| Paleolitas | ||||
| Akmens amžius | ||||
Akmens amžius paprastai skirstomas į:
- paleolitą (senasis akmens amžius, maždaug nuo 2,5 mln. m. pr. m. e.);
- mezolitą arba epipaleolitą (vidurinis akmens amžius, nuo 11 tūkst. m. pr. m. e.)
- neolitą (naujasis akmens amžius, nuo 10 tūkst. m. pr. m. e.).
Priešistorinių laikų periodizavimas paprastai yra daugiau hipotetinio pobūdžio ir sulig naujais archeologiniais radiniais nuolatos kinta. Paprastai istoriniai akmens amžiaus periodai siejami daugiau ne su chronologiniais rėmais, o technologinėmis naujovėmis. Dėl naujovių plitimo netolygumo ir atskirų regionų specifikos sunku nustatyti bendrą chronologiją. Todėl šiame straipsnyje paliekama tik pirmoji data, žyminti ankstyviausią technologijos ar reiškinio 'pasirodymą'.
Paleolitas
Paleolitas, kaip ir akmens amžius, skirstomas į tris laikotarpius: ankstyvąjį, vidurinį ir vėlyvąjį.
Ankstyvasis paleolitas: žmonijos pradžia
Tašką, kada žmogaus rūšies vystymasis tampa nebe tik biologijos, bet ir istorijos objektu, įprasta sieti su pirmaisiais pasigamintais įrankiais. Taigi tenka grįžti apie 3–2,5 mln. metų į Afriką, kada australopitekas jau naudojosi iš akmens pasigamintais įrankiais, taip tapdamas Homo habilis, „sumaniuoju žmogumi“. Seniausias žinomas artefaktas (Pietų Afrika), kurį linkstama laikyti meno užuomazgų įrodymu, taip pat kildinamas iš tų pačių laikų.
Maždaug tarp 2–1 mln. metų pr. m. e. išsivystė homo erectus, „stačiasis žmogus“, iš savo pirmtakų išsiskyręs ne tik tiesia laikysena, bet ir didesniu kaukolės tūriu. Tai pirmasis hominidas, iškėlęs koją iš Afrikos. Prieš maždaug 1,6 mln. metų jis pasiekė Europą, išplito po visą Euraziją. Lumbako saloje (netoli Balio salos) rasti mažiausiai 800 tūkst. metų senumo akmeniniai įrankiai liudija ne tik gana ankstyvą homo erectus pasirodymą Indonezijoje, bet ir pirmąsias keliones jūra. Prieš 1,2 mln. metų išmokta gamintis dviašmenius kirvius. Apie 400 tūkst. m. pr. m. e. įvaldyta ugnis, o dar 100 tūkst. metų vėlesniais laikais randami ankstyviausi medžioklės pėdsakai.
Vidurinis paleolitas: neandartaliečiai ir homo sapiens
Prieš maždaug 200 tūkst. metų išsivystė neandertaliečiai. Ši protinga ir, priešingai nei anksčiau manyta, humaniška hominidų rūšis ilgai dominavo Europoje ir Vakarų Azijoje (iki dabartinės Uzbekijos). Jie stipriai ištobulino savo pirmtakų, homo erectus, titnago skaldymo techniką ir jau mokėjo gamintis įrankius, kombinuodami medį ir akmenį. Archeologiniai radiniai liudija ir apie turėtą nemažą praktinių medicinos žinių bagažą. Mirusius ar žuvusius laidodavo ir su įkapėmis, galvodami apie pomirtinį gyvenimą.
100 tūkst. m. pr. m. e. išsivystė homo sapiens, mūsų tiesioginiai protėviai. Iš to laiko kildinamos ir ankstyviausios žinomos laidojimo vietos (Izraelis), kas savaime liudija apie atsirandantį sugebėjimą suvokti mirtį ir pomirtinį gyvenimą.
Vėstant orams neandartaliečiai patraukė labiau į pietus (Viduriniai ir Artimieji Rytai), kur sutiko iš Afrikos išėjusius žmones. Bent porą dešimčių tūkstančių metų abi rūšys gyveno greta, iki išnyko paskutiniai neandartaliečiai (31-29 tūkst. m. pr. m. e.). Išnykimo priežastys iki šiol lieka diskusijų objektu.
Vėlyvasis paleolitas: ledynmetis
Vėlyvasis paleolitas yra „moderniausias“ ir trumpiausias akmens amžiaus laikotarpis, trukęs nuo 40 (ar 35) tūkst. iki 10 tūkst. m. pr. m. e. Jame archeologai išskiria tokią archeologinių kultūrų kaitą: Mousterian – Perigordian – Orinjako (Aurignacian) – Solutrean – Magdalenian. Tai paskutiniojo ledynmečio Žemėje laikas. Atvėsus klimatui, Šiaurei būdinga gyvūnija atsitraukė iki maždaug Pietų Europos. To meto klajokliai žmonės, vertęsi medžiokle ir rinkimu, paliko savo kultūrų, kartais vadinamų „šiaurės elnių civilizacija“, pėdsakus. Pietų Prancūzijoje ir Ispanijoje rasti urvų ir uolų piešiniai stebina aukštu technikos lygiu. Gyvūnų ir žmonių figūros bei abstraktaus meno pavyzdžiai iki šiol kelia diskusijas dėl savo paskirties. Populiarus buvo ir dekoratyvinis menas. Naujas žmonijos išradimas – svaidoma ietis, skirta medžioklei, būdavo puošiama gyvūnų figūrų drožiniais. Kiti vėlyvojo paleolito radiniai, būdingi Europai, Sibirui ir Vidurinei Azijai, yra vadinamosios – moters figūros skulptūrėlės. Jos greičiausiai susijusios su religiniu paleolito žmonių gyvenimu ir, kaip manoma, yra vėlyvesnio, neolitinio Deivės Motinos kulto užuomazga.
Vėlyvojo paleolito žmonės gyveno gana laisvą gyvenimą. Nustatyta, kad gyvybiniams poreikiams patenkinti jie vidutiniškai sugaišdavo po keturias valandas per dieną. Maitinosi daugiausiai moterų surinktais augalais – mėsa tesudarė 20 proc. raciono. Taigi visuomenės santvarka buvo matriarchalinė. Atlikti tyrimai parodė, kad, priešingai nei manyta anksčiau, žmonių sveikata, gyvenimo įvairovė ir kokybė tais laikais apskritai buvo didesnė nei įsisavinus žemdirbystę ir gyvulininkystę.
Paleolito pabaiga siejama su ledynmečio pabaiga apie (10 tūkst. m. pr. m. e.), kai klimato pokyčiai privertė žmones keisti gyvenimo būdą.
Mezolitas, arba Epipaleolitas
Mezolitas
Mezolitas yra tarpinis periodas nuo ledynmečio pabaigos prieš 10 tūkst. metų iki žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimo, kuris datuojamas priklausomai nuo regiono. Šis periodas siejamas su jūros lygio kilimu bei ryškiais klimato pokyčiais šiauriniuose kraštuose (Europa, Sibiras). Ėmus sparčiai augti miškams bei upių ir ežerų tinklui, šiaurės elniai – tradicinis paleolitinio žmogaus maistas – turėjo pasitraukti į Šiaurę. Reikėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pradėta žvejoti, buvo išrastas lankas ir strėlė. Europoje šiuo laikotarpiu ėmė rastis Artimųjų Rytų kilmės įrankių, vadinamųjų mikrolitų.
Epipaleolitas
Epipaleolitas – tai gana naujas ir Lietuvos istoriografijoje nepaplitęs terminas. Jis vartojamas kaip alternatyva mezolitui Artimųjų Rytų, kurių stipriai neįtakojo klimato pokyčiai baigiantis ledynmečiui, ikineolitinėms kultūroms apibūdinti. Tai tradicinės klajojančių medžiotojų rinkėjų kultūros su gana ištobulintais įrankiais iš akmens ir obsidiano – mikrolitais.
Neolitas
Neolito epocha pažymėta didžiuliu lūžiu žmonijos istorijoje, paprastai vadinamu neolito revoliucija. Maždaug 10 tūkstantmetyje pr. m. e. Artimuosiuose Rytuose pradėta kultivuoti augalus ir jaukinti gyvulius. Klajokliai medžiotojai-rinkėjai pamažu ėmė virsti sėsliais žemdirbiais. Iš Artimųjų Rytų ir kito svarbaus „revoliucijos židinio“ – Geltonosios upės slėnio Kinijoje naujas gyvenimo būdas išplito po visą Euraziją.
Kitas reikšmingas neolito epochos bruožas – keramikos atsiradimas. Nors keramikos pavyzdžių randama dar iš vėlyvojo paleolito, tačiau tik neolito epochoje ji tapo plačiai naudojama. Ankstyviausi žinomi keraminiai indai, datuojami 11 tūkst. m. pr. m. e., priklauso Jomono kultūrai (Japonija), Artimuosiuose Rytuose ši technologija ėmė plisti nuo 8 tūkstantmečio pradžios.
Seniausios žinomos neolito gyvenvietės aptinkamos Anatolijoje (Centrinė Turkija, Levante, Zagroso kalnuose (Irakas), ir Beludžistane (Pakistanas). Tačiau nepaisant gana nemažo gyventojų skaičiaus ir aukšto architektūros lygio, jos greičiausiai neturėjo hierarchinės socialinės struktūros.
Šaltiniai
- Rimutė Rimantienė. Akmens amžius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 235 psl.
- "Oldest tool use and meat-eating revealed | Natural History Museum". 2010-08-18. Surachyvuota versija iš originalo, 2010-08-18.
- Goody, Jack (2012). Metals, Culture, and Capitalism.
- Stone age. History.com (tikrinta 2022-11-27).
Nuorodos
- Neandertaliečiai ir pirmieji homo sapiens Europoje prieš 40-35 tūkst. m.
- Apie akmens amžiaus kultūras ir jų datavimą Archyvuota kopija 2006-05-07 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos archeologų draugijos puslapis apie Akmens amžių Lietuvoje Archyvuota kopija 2005-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos nacionalinio muziejaus puslapis apie Akmens amžių Lietuvoje Archyvuota kopija 2006-02-16 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akmens amžius, Kas yra Akmens amžius? Ką reiškia Akmens amžius?
Akmens amzius ilgas zmonijos priesistorinis laikotarpis trukes 2 5 mln 3 4 mln metu ir pasibaiges su metalurgijos atsiradimu Akmens amziaus pabaiga laikomas vario lydymo technologijos atradimas kuris Vakaru Azijoje įvyko apie 3000 m pr m e kai paplito bronza Periodas po akmens amziaus vadinamas bronzos amziumi Svarbiausia akmens amziaus zaliava įrankiams ginklams ar papuosalams gaminti buvo akmuo tiksliau titnagas Taip pat naudotos organines medziagos kaulas ragas ir medis Neolite pradeti daryti įvairus papuosalai is aukso sidabro Chronologiniai remai ir skirstymasPriesistores amziaiHolocenas Gelezies amzius Protoistorija Senasis bronzos amziusZalvario amzius Eneolitas Neolitas PriesistoreMezolitas Epipal Pleistocenas PaleolitasAkmens amzius Akmens amzius paprastai skirstomas į paleolita senasis akmens amzius mazdaug nuo 2 5 mln m pr m e mezolita arba epipaleolita vidurinis akmens amzius nuo 11 tukst m pr m e neolita naujasis akmens amzius nuo 10 tukst m pr m e Priesistoriniu laiku periodizavimas paprastai yra daugiau hipotetinio pobudzio ir sulig naujais archeologiniais radiniais nuolatos kinta Paprastai istoriniai akmens amziaus periodai siejami daugiau ne su chronologiniais remais o technologinemis naujovemis Del naujoviu plitimo netolygumo ir atskiru regionu specifikos sunku nustatyti bendra chronologija Todel siame straipsnyje paliekama tik pirmoji data zyminti ankstyviausia technologijos ar reiskinio pasirodyma PaleolitasPaleolitas kaip ir akmens amzius skirstomas į tris laikotarpius ankstyvajį vidurinį ir velyvajį Ankstyvasis paleolitas zmonijos pradzia Dabartine Avaso upe Etiopija cia buvo rastas nuosedu saltinis kuriame yra seniausi akmens amziaus įrankiai Taska kada zmogaus rusies vystymasis tampa nebe tik biologijos bet ir istorijos objektu įprasta sieti su pirmaisiais pasigamintais įrankiais Taigi tenka grįzti apie 3 2 5 mln metu į Afrika kada australopitekas jau naudojosi is akmens pasigamintais įrankiais taip tapdamas Homo habilis sumaniuoju zmogumi Seniausias zinomas artefaktas Pietu Afrika kurį linkstama laikyti meno uzuomazgu įrodymu taip pat kildinamas is tu paciu laiku Mazdaug tarp 2 1 mln metu pr m e issivyste homo erectus staciasis zmogus is savo pirmtaku issiskyres ne tik tiesia laikysena bet ir didesniu kaukoles turiu Tai pirmasis hominidas iskeles koja is Afrikos Pries mazdaug 1 6 mln metu jis pasieke Europa isplito po visa Eurazija Lumbako saloje netoli Balio salos rasti maziausiai 800 tukst metu senumo akmeniniai įrankiai liudija ne tik gana ankstyva homo erectus pasirodyma Indonezijoje bet ir pirmasias keliones jura Pries 1 2 mln metu ismokta gamintis dviasmenius kirvius Apie 400 tukst m pr m e įvaldyta ugnis o dar 100 tukst metu velesniais laikais randami ankstyviausi medziokles pedsakai Vidurinis paleolitas neandartalieciai ir homo sapiens Neandertalietis rekonstrukcija Pries mazdaug 200 tukst metu issivyste neandertalieciai Si protinga ir priesingai nei anksciau manyta humaniska hominidu rusis ilgai dominavo Europoje ir Vakaru Azijoje iki dabartines Uzbekijos Jie stipriai istobulino savo pirmtaku homo erectus titnago skaldymo technika ir jau mokejo gamintis įrankius kombinuodami medį ir akmenį Archeologiniai radiniai liudija ir apie tureta nemaza praktiniu medicinos ziniu bagaza Mirusius ar zuvusius laidodavo ir su įkapemis galvodami apie pomirtinį gyvenima 100 tukst m pr m e issivyste homo sapiens musu tiesioginiai proteviai Is to laiko kildinamos ir ankstyviausios zinomos laidojimo vietos Izraelis kas savaime liudija apie atsirandantį sugebejima suvokti mirtį ir pomirtinį gyvenima Vestant orams neandartalieciai patrauke labiau į pietus Viduriniai ir Artimieji Rytai kur sutiko is Afrikos isejusius zmones Bent pora desimciu tukstanciu metu abi rusys gyveno greta iki isnyko paskutiniai neandartalieciai 31 29 tukst m pr m e Isnykimo priezastys iki siol lieka diskusiju objektu Velyvasis paleolitas ledynmetis Velyvasis paleolitas yra moderniausias ir trumpiausias akmens amziaus laikotarpis trukes nuo 40 ar 35 tukst iki 10 tukst m pr m e Jame archeologai isskiria tokia archeologiniu kulturu kaita Mousterian Perigordian Orinjako Aurignacian Solutrean Magdalenian Tai paskutiniojo ledynmecio Zemeje laikas Atvesus klimatui Siaurei budinga gyvunija atsitrauke iki mazdaug Pietu Europos To meto klajokliai zmones vertesi medziokle ir rinkimu paliko savo kulturu kartais vadinamu siaures elniu civilizacija pedsakus Pietu Prancuzijoje ir Ispanijoje rasti urvu ir uolu piesiniai stebina aukstu technikos lygiu Gyvunu ir zmoniu figuros bei abstraktaus meno pavyzdziai iki siol kelia diskusijas del savo paskirties Populiarus buvo ir dekoratyvinis menas Naujas zmonijos isradimas svaidoma ietis skirta medzioklei budavo puosiama gyvunu figuru droziniais Kiti velyvojo paleolito radiniai budingi Europai Sibirui ir Vidurinei Azijai yra vadinamosios moters figuros skulptureles Jos greiciausiai susijusios su religiniu paleolito zmoniu gyvenimu ir kaip manoma yra velyvesnio neolitinio Deives Motinos kulto uzuomazga Velyvojo paleolito zmones gyveno gana laisva gyvenima Nustatyta kad gyvybiniams poreikiams patenkinti jie vidutiniskai sugaisdavo po keturias valandas per diena Maitinosi daugiausiai moteru surinktais augalais mesa tesudare 20 proc raciono Taigi visuomenes santvarka buvo matriarchaline Atlikti tyrimai parode kad priesingai nei manyta anksciau zmoniu sveikata gyvenimo įvairove ir kokybe tais laikais apskritai buvo didesne nei įsisavinus zemdirbyste ir gyvulininkyste Paleolito pabaiga siejama su ledynmecio pabaiga apie 10 tukst m pr m e kai klimato pokyciai priverte zmones keisti gyvenimo buda Mezolitas arba EpipaleolitasMezolitas Mezolitas yra tarpinis periodas nuo ledynmecio pabaigos pries 10 tukst metu iki zemdirbystes ir gyvulininkystes atsiradimo kuris datuojamas priklausomai nuo regiono Sis periodas siejamas su juros lygio kilimu bei ryskiais klimato pokyciais siauriniuose krastuose Europa Sibiras Ėmus sparciai augti miskams bei upiu ir ezeru tinklui siaures elniai tradicinis paleolitinio zmogaus maistas turejo pasitraukti į Siaure Reikejo prisitaikyti prie nauju gyvenimo salygu Pradeta zvejoti buvo israstas lankas ir strele Europoje siuo laikotarpiu eme rastis Artimuju Rytu kilmes įrankiu vadinamuju mikrolitu Epipaleolitas Epipaleolitas tai gana naujas ir Lietuvos istoriografijoje nepaplites terminas Jis vartojamas kaip alternatyva mezolitui Artimuju Rytu kuriu stipriai neįtakojo klimato pokyciai baigiantis ledynmeciui ikineolitinems kulturoms apibudinti Tai tradicines klajojanciu medziotoju rinkeju kulturos su gana istobulintais įrankiais is akmens ir obsidiano mikrolitais NeolitasNeolito epocha pazymeta didziuliu luziu zmonijos istorijoje paprastai vadinamu neolito revoliucija Mazdaug 10 tukstantmetyje pr m e Artimuosiuose Rytuose pradeta kultivuoti augalus ir jaukinti gyvulius Klajokliai medziotojai rinkejai pamazu eme virsti sesliais zemdirbiais Is Artimuju Rytu ir kito svarbaus revoliucijos zidinio Geltonosios upes slenio Kinijoje naujas gyvenimo budas isplito po visa Eurazija Kitas reiksmingas neolito epochos bruozas keramikos atsiradimas Nors keramikos pavyzdziu randama dar is velyvojo paleolito taciau tik neolito epochoje ji tapo placiai naudojama Ankstyviausi zinomi keraminiai indai datuojami 11 tukst m pr m e priklauso Jomono kulturai Japonija Artimuosiuose Rytuose si technologija eme plisti nuo 8 tukstantmecio pradzios Seniausios zinomos neolito gyvenvietes aptinkamos Anatolijoje Centrine Turkija Levante Zagroso kalnuose Irakas ir Beludzistane Pakistanas Taciau nepaisant gana nemazo gyventoju skaiciaus ir auksto architekturos lygio jos greiciausiai neturejo hierarchines socialines strukturos SaltiniaiRimute Rimantiene Akmens amzius Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 235 psl Oldest tool use and meat eating revealed Natural History Museum 2010 08 18 Surachyvuota versija is originalo 2010 08 18 Goody Jack 2012 Metals Culture and Capitalism Stone age History com tikrinta 2022 11 27 NuorodosVikiteka Akmens amzius vaizdine ir garsine medziagaNeandertalieciai ir pirmieji homo sapiens Europoje pries 40 35 tukst m Apie akmens amziaus kulturas ir ju datavima Archyvuota kopija 2006 05 07 is Wayback Machine projekto Lietuvos archeologu draugijos puslapis apie Akmens amziu Lietuvoje Archyvuota kopija 2005 05 24 is Wayback Machine projekto Lietuvos nacionalinio muziejaus puslapis apie Akmens amziu Lietuvoje Archyvuota kopija 2006 02 16 is Wayback Machine projekto