Šangų dinastija kin 商朝 pinyin shāng cháo liet Šang čao pirmoji istorinė Kinijos dinastija Tradiciškai manoma kad ji vald
Šangų dinastija

Šangų dinastija (kin. 商朝, pinyin: shāng cháo, liet. Šang čao) – pirmoji istorinė Kinijos dinastija. Tradiciškai manoma, kad ji valdė apie 1600–1046 m. pr. m. e. Šangų dinastija į valdžią atėjo po legendinės Sia dinastijos, po jos ėmė valdyti Džou dinastija. Vėlyvasis Šangų laikotarpis vadinamas Inas (kin. 殷代, pinyin: yīn dài, liet. In dai). Tuo metu dinastijos sostinė buvo netoli dabartinio Anjango.
Kinijos istorija |
Legendiniai valdovai |
Sia dinastija |
Šangų dinastija |
Džou dinastija |
Činų dinastija |
Hanų dinastija |
Šešių dinastijų laikotarpis |
Trys valstybės |
Vakarų Dzin |
Pietų ir šiaurės dinastijos |
Sui dinastija |
Tangų dinastija |
5 dinastijos ir 10 karalysčių |
Songų dinastija |
Juan dinastija |
Mingų dinastija |
Čingų dinastija |
Kinijos Respublika |
Kinijos Liaudies Respublika |
Kultūra
Apie Šangą daugiausiai sužinome iš radinių: bronzos dirbinių bei būrimo kaulų. Iš Ino laikotarpio išliko rašytinių šaltinių, kuriuose randama žinių apie to meto politiką, ekonomiką, kultūrą, religiją, geografiją, astronomiją, meną, mediciną.
Aristokratija gyvendavo aptvertuose miestuose, turėjo kovos vežimus. Ją išlaikė valstietija – tai rodo, kad visuomenė buvo jau gana stratifikuota.
Šangų astronomai atrado Marsą, įvairių kometų. Sukurta daug muzikos instrumentų.
Svarbi Šangų laikotarpio naujovė – bronza ir gaminiai iš jos. Bronziniai indai naudoti aukojimuose. Ritualiniai indai dažnai būdavo puošti kaukėmis. Vėlyvajam Šangų būdingas dekoravimas simetriškomis gyvūnų figūromis.
Šangų religija buvo šamanistinio pobūdžio. Stiprus protėvių kultas. Svarbiausi aukojimai būdavo susiję su mirusiais valdovais. Hierarchijos viršūnėje buvo – „aukščiausiasis protėvis“, su kuriuo bendrauti teisę turėjo tik valdovas. Ritualai neapsieidavo ir be kruvinų aukų. Kartu su valdovu būdavo palaidojami ir šimtai jo valdinių (galbūt vergų).
Vienas iš svarbiausių šaltinių, suteikiančių žinių apie šį periodą, yra būrimo kaulai, pirmąkart iškasti 1899 m. Toks būrimas vadinamas skapulomantija. Gyvūno kaulas, dažniausiai jaučio ar beždžionės (bet niekada katės ir šuns) mentė, pakaitintas įskildavo. Šventikas įskilimus interpretuodavo kaip atsakymą į klausimą, kuris būdavo prieš tai užrašomas ant to paties kaulo. Atsakymas taip pat būdavo užrašomas. Tai – seniausi turimi kinų rašto pavyzdžiai. Iki būrimo kaulus atrandant mokslininkams, jie buvo pardavinėjami kaip drakonų kaulai ir naudojami vaistams.
Valdovai
Šangų dinastiją įkūrė maištininkas, nuvertęs paskutinį Sia valdovą. Pasak , Šangų sostinių buvo septynios. „In“ vadinamas paskutiniosios sostinės laikotarpis (sostinė perkelta valdant ). Jis laikomas išskirtinio klestėjimo metu. Šangų dinastija valdė didelę šiaurinės Kinijos teritoriją, nuolat vykdavo karai su kaimyninėmis gyvenvietėmis bei klajokliais iš Vidurinės Azijos stepių. Paskutinis In valdovas nusižudė, kai jo armiją nugalėjo Džou kariuomenė. Pasak legendų, prie Džou prisijungė išdavikai iš Šangų armijos. Žlugus Inui, likę klano nariai pasikeitė pavardę iš buvusios Dzi į tą, kuria vadinosi jų žlugusi dinastija – Inas. Klanas išliko ir net tarnavo naujajai Džou dinastijai.
Pomirtiniai vardai (kin. 諡號, pinyin: shì hào, liet. Ši hao)1 | |||||
---|---|---|---|---|---|
Eilės numeris | Valdymo trukmė² | Kiniškai | Pinyin | Lietuviškai | Valdymo metai |
湯 | Tāng | 1783-1761 m. pr. m. e. | |||
外丙 | Wài Bǐng | 1760-1758 m. pr. m. e. | |||
仲壬 | Zhòng Rén | 1757-1754 m. pr. m. e. | |||
太甲 | Tài Jiǎ | 1753-1721 m. pr. m. e. | |||
沃丁 | Wò Dǐng | 1720-1692 m. pr. m. e. | |||
太庚 | Tài Gēng | 1691-1667 m. pr. m. e. | |||
小甲 | Xiǎo Jiǎ | 1666-1650 m. pr. m. e. | |||
雍己 | Yōng Jǐ | 1649-1638 m. pr. m. e. | |||
太戊 | Tài Wù | 1637-1563 m. pr. m. e. | |||
仲丁 | Zhòng Dīng | 1562-1550 m. pr. m. e. | |||
外壬 | Wài Rén | 1549-1535 m. pr. m. e. | |||
河亶甲 | Hé Dǎn Jiǎ | 1534-1526 m. pr. m. e. | |||
祖乙 | Zǔ Yǐ | 1525-1507 m. pr. m. e. | |||
祖辛 | Zǔ Xīn | 1506-1491 m. pr. m. e. | |||
沃甲 | Wò Jiǎ | 1490-1466 m. pr. m. e. | |||
祖丁 | Zǔ Dīng | 1465-1434 m. pr. m. e. | |||
南庚 | Nán Gēng | 1433-1409 m. pr. m. e. | |||
陽甲 | Yáng Jiǎ | 1408-1402 m. pr. m. e. | |||
盤庚 | Pán Gēng | 1401-1374 m. pr. m. e. | |||
小辛 | Xiǎo Xīn | 1373-1353 m. pr. m. e. | |||
小乙 | Xiǎo Yǐ | 1352-1325 m. pr. m. e. | |||
武丁 | Wǔ Dīng | 1324-1266 m. pr. m. e. | |||
祖庚 | Zǔ Gēng | 1265-1259 m. pr. m. e. | |||
祖甲 | Zǔ Jiǎ | 1258-1226 m. pr. m. e. | |||
廩辛 | Lǐn Xīn | 1225-1220 m. pr. m. e. | |||
庚丁 (康丁) | Gēng Dīng (Kāng Dīng) | (Kangdingas) | 1219-1199 m. pr. m. e. | ||
武乙 | Wǔ Yǐ | 1198-1195 m. pr. m. e. | |||
太丁 (文丁) | Tài Dīng (Wén Dīng) | (Vendingas) | 1194-1192 m. pr. m. e. | ||
帝乙 | Dì Yǐ | 1191-1155 m. pr. m. e. | |||
帝辛 (紂; 紂辛; 紂王) | Dì Xīn (Zhòu; Zhòu Xīn; Zhòu Wáng) | (Džou; Džousinas; Džouvangas) | 1153-1123 m. pr. m. e. | ||
1 Kartais prieš vardą sakomas titulas „valdovas“. Daugelio valdovų asmeniniai vardai nežinomi, šie tikriausiai yra pomirtiniai. | |||||
2 Numanoma valdymo trukmė metais. | |||||
Prieš bet kurį jo vardą gali būti pridedamas (kin. 商, pinyin: Shāng, liet. Šang) |
Nuorodos
- Shang Dynasty 商朝(1,783 - 1,134 B.C.)
Išnašos
- Pagal viet. Trình Doãn Thắng, Ngô Trâu Cương, Thái Thành, sách đã dẫn, tr 17-18
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šangų dinastija, Kas yra Šangų dinastija? Ką reiškia Šangų dinastija?
Sangu dinastija kin 商朝 pinyin shang chao liet Sang cao pirmoji istorine Kinijos dinastija Tradiciskai manoma kad ji valde apie 1600 1046 m pr m e Sangu dinastija į valdzia atejo po legendines Sia dinastijos po jos eme valdyti Dzou dinastija Velyvasis Sangu laikotarpis vadinamas Inas kin 殷代 pinyin yin dai liet In dai Tuo metu dinastijos sostine buvo netoli dabartinio Anjango History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies RespublikaKulturaSang teritorija Apie Sanga daugiausiai suzinome is radiniu bronzos dirbiniu bei burimo kaulu Is Ino laikotarpio isliko rasytiniu saltiniu kuriuose randama ziniu apie to meto politika ekonomika kultura religija geografija astronomija mena medicina Aristokratija gyvendavo aptvertuose miestuose turejo kovos vezimus Ja islaike valstietija tai rodo kad visuomene buvo jau gana stratifikuota Sangu astronomai atrado Marsa įvairiu kometu Sukurta daug muzikos instrumentu Svarbi Sangu laikotarpio naujove bronza ir gaminiai is jos Bronziniai indai naudoti aukojimuose Ritualiniai indai daznai budavo puosti kaukemis Velyvajam Sangu budingas dekoravimas simetriskomis gyvunu figuromis Sangu religija buvo samanistinio pobudzio Stiprus proteviu kultas Svarbiausi aukojimai budavo susije su mirusiais valdovais Hierarchijos virsuneje buvo auksciausiasis protevis su kuriuo bendrauti teise turejo tik valdovas Ritualai neapsieidavo ir be kruvinu auku Kartu su valdovu budavo palaidojami ir simtai jo valdiniu galbut vergu Vienas is svarbiausiu saltiniu suteikianciu ziniu apie sį perioda yra burimo kaulai pirmakart iskasti 1899 m Toks burimas vadinamas skapulomantija Gyvuno kaulas dazniausiai jaucio ar bezdziones bet niekada kates ir suns mente pakaitintas įskildavo Sventikas įskilimus interpretuodavo kaip atsakyma į klausima kuris budavo pries tai uzrasomas ant to paties kaulo Atsakymas taip pat budavo uzrasomas Tai seniausi turimi kinu rasto pavyzdziai Iki burimo kaulus atrandant mokslininkams jie buvo pardavinejami kaip drakonu kaulai ir naudojami vaistams ValdovaiSangu dinastija įkure maistininkas nuvertes paskutinį Sia valdova Pasak Sangu sostiniu buvo septynios In vadinamas paskutiniosios sostines laikotarpis sostine perkelta valdant Jis laikomas isskirtinio klestejimo metu Sangu dinastija valde didele siaurines Kinijos teritorija nuolat vykdavo karai su kaimyninemis gyvenvietemis bei klajokliais is Vidurines Azijos stepiu Paskutinis In valdovas nusizude kai jo armija nugalejo Dzou kariuomene Pasak legendu prie Dzou prisijunge isdavikai is Sangu armijos Zlugus Inui like klano nariai pasikeite pavarde is buvusios Dzi į ta kuria vadinosi ju zlugusi dinastija Inas Klanas isliko ir net tarnavo naujajai Dzou dinastijai Sang laikotarpio ritualinis bronzinis indas XIII a pr m e Pomirtiniai vardai kin 諡號 pinyin shi hao liet Si hao 1Eiles numeris Valdymo trukme Kiniskai Pinyin Lietuviskai Valdymo metai1 29 湯 Tang 1783 1761 m pr m e 2 2 外丙 Wai Bǐng 1760 1758 m pr m e 3 4 仲壬 Zhong Ren 1757 1754 m pr m e 4 33 太甲 Tai Jiǎ 1753 1721 m pr m e 5 29 沃丁 Wo Dǐng 1720 1692 m pr m e 6 25 太庚 Tai Geng 1691 1667 m pr m e 7 36 小甲 Xiǎo Jiǎ 1666 1650 m pr m e 8 12 雍己 Yōng Jǐ 1649 1638 m pr m e 9 75 太戊 Tai Wu 1637 1563 m pr m e 10 11 仲丁 Zhong Ding 1562 1550 m pr m e 11 15 外壬 Wai Ren 1549 1535 m pr m e 12 9 河亶甲 He Dǎn Jiǎ 1534 1526 m pr m e 13 19 祖乙 Zǔ Yǐ 1525 1507 m pr m e 14 16 祖辛 Zǔ Xin 1506 1491 m pr m e 15 25 沃甲 Wo Jiǎ 1490 1466 m pr m e 16 32 祖丁 Zǔ Ding 1465 1434 m pr m e 17 25 南庚 Nan Geng 1433 1409 m pr m e 18 7 陽甲 Yang Jiǎ 1408 1402 m pr m e 19 28 盤庚 Pan Geng 1401 1374 m pr m e 20 21 小辛 Xiǎo Xin 1373 1353 m pr m e 21 28 小乙 Xiǎo Yǐ 1352 1325 m pr m e 22 59 武丁 Wǔ Ding 1324 1266 m pr m e 23 7 祖庚 Zǔ Geng 1265 1259 m pr m e 24 33 祖甲 Zǔ Jiǎ 1258 1226 m pr m e 25 6 廩辛 Lǐn Xin 1225 1220 m pr m e 26 6 庚丁 康丁 Geng Ding Kang Ding Kangdingas 1219 1199 m pr m e 27 4 武乙 Wǔ Yǐ 1198 1195 m pr m e 28 3 太丁 文丁 Tai Ding Wen Ding Vendingas 1194 1192 m pr m e 29 37 帝乙 Di Yǐ 1191 1155 m pr m e 30 33 帝辛 紂 紂辛 紂王 Di Xin Zhou Zhou Xin Zhou Wang Dzou Dzousinas Dzouvangas 1153 1123 m pr m e 1 Kartais pries varda sakomas titulas valdovas Daugelio valdovu asmeniniai vardai nezinomi sie tikriausiai yra pomirtiniai 2 Numanoma valdymo trukme metais Pries bet kurį jo varda gali buti pridedamas kin 商 pinyin Shang liet Sang NuorodosShang Dynasty 商朝 1 783 1 134 B C IsnasosPagal viet Trinh Doan Thắng Ngo Trau Cương Thai Thanh sach đa dẫn tr 17 18