Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vokietijos imperija vok Deutsches Kaiserreich oficialiai Deutsches Reich taip pat žinoma kaip Antrasis reichas vok Zweit
Vokietijos imperija
Vokietijos imperija (vok. Deutsches Kaiserreich, oficialiai Deutsches Reich), taip pat žinoma kaip Antrasis reichas (vok. Zweites Reich) – valstybė Europoje, gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II. Vokietijos imperija buvo konstitucinė monarchija ir federacija, kurią sudarė monarchijos ir laisvieji miestai.
| Vokietijos imperija vok. Deutsches Reich | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Himnas Vokietijos himnas | |||||||||||||||||||||
| Vokietijos imperija 1914 m. | |||||||||||||||||||||
| Sostinė | Berlynas | ||||||||||||||||||||
| Kalbos | vokiečių | ||||||||||||||||||||
| Valdymo forma | Konstitucinė monarchija | ||||||||||||||||||||
| Imperatorius | |||||||||||||||||||||
| 1871–1888 | Vilhelmas I | ||||||||||||||||||||
| 1888 | Frydrichas III | ||||||||||||||||||||
| 1888–1918 | Vilhelmas II | ||||||||||||||||||||
| Kancleris | |||||||||||||||||||||
| 1871–1890 (pirmas) | Otas fon Bismarkas | ||||||||||||||||||||
| 1918 (paskutinis) | |||||||||||||||||||||
| Era | Pirmasis pasaulinis karas | ||||||||||||||||||||
| - Vokietijos suvienijimas | 1871 m. sausio 18 d. | ||||||||||||||||||||
| - I pasaulinio karo pradžia | 1914 m. liepos 28 d. | ||||||||||||||||||||
| - Vilhelmo II abdikacija | 1918 m. lapkričio 9 d. | ||||||||||||||||||||
| - Kompjeno paliaubos | 1918 m. lapkričio 11 d. | ||||||||||||||||||||
| Plotas | 540 766 km² | ||||||||||||||||||||
| Gyventojai | |||||||||||||||||||||
| - 1910 | 64 925 993 | ||||||||||||||||||||
| Valiuta | Markė | ||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
Raida
Vokietijos vienijimasis
| Vokietijos istorija |
| Germanija |
| Frankų imperija, Vakarų slavai |
| Rytų Frankų karalystė |
| Šventoji Romos imperija () |
| Reino konfederacija |
| Vokiečių konfederacija |
| Šiaurės Vokietijos sąjunga |
| Vokietijos imperija |
| Veimaro respublika |
| Trečiasis Reichas |
| VDR, VFR |
| Suvienytoji Vokietija |
| Vokietijos istoriniai regionai: |
| Austrija, Bavarija, Švabija, , Frankonija, Reino Frankonija, , Žemutinės Provincijos, , Žemutinė Saksonija, , Prūsija |
Vokietijos imperija suvienijo didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių. Dalis jų priklausė Šiaurės Vokietijos sąjungai, dalis Austrijai, dalis Danijai. Tokia teritorinė tvarka buvo įvesta 1815 m. Vienos kongrese, ir bet koks bandymas sujungti vokiečių žemes į vieną valstybę baigdavosi nesėkme, kaip kad 1830 m. bandymas. XIX a. antrojoje pusėje, stiprėjant nacionalizmui ir imperializmui, susidarė palankios sąlygos suvienyti susiskaldžiusias žemes. Šiam vienijimo procesui ėmė vadovauti Prūsija, buvusi galingiausia ir didžiausia iš visų vokiškų valstybių, tiksliau jos kancleris Otas fon Bismarkas. Vokietijos suvienijimas Prūsijai būtų išėjęs į naudą, nes mažos valstybėlės buvo suskaldžiusios jos teritoriją, kas trukdė prekybai, be to Rūro srityje, vakaruose, buvo daug akmens anglių išteklių, kurių reikėjo Prūsijos pramonei.
Tačiau susivienijimo idėja buvo nepriimtina Prancūzijai ir Austrijai, kurios tame įžvelgė grėsmę savo interesams. Prancūzija nenorėjo stiprios kaimynės rytuose, o Austrija, jau seniai varžiusis su Prūsija dėl įtakos vokiečių valstybėlėse – nenorėjo prarasti įtakos ir nusileisti Prūsijai.
Bismarkas pasiekė, kad Prūsija pradėtų su Austrija ir Prancūzija karą. Kiek vėliau prie austrų ir prancūzų prisidėjo Danija, kuriai priklausė Šlėzvigas-Holšteinas, o Vokietijos suvienijimo idėja grasino šių teritorijų vientisumui. Bismarkas karą prieš Daniją laimėjo sudaręs slaptą sutartį su austrais, o vėliau nugalėjo ir juos, išprovokavęs karą dėl „neteisingų karo grobio dalybų“.
Su Prancūzija Bismarkas karą išprovokavo „įžeidęs jos orumą“, atplėšė Elzaso ir Lotaringijos sritis ir primetė Prancūzijai mokėti reparacijas.
Sutriuškinęs priešininkus, Bismarkas lengvai į Prūsijos sudėtį įtraukė kitas vokiškas žemes, o joms būsimoje valstybėje pažadėjo autonomiją.
1871 m. sausio 18 d. suvienyta valstybė paskelbta Vokietijos imperija, kurios imperatoriumi tapo Prūsijos karalius Vilhelmas I, o reichskancleriu – Otas fon Bismarkas. 1871 m. balandžio 16 d. Reichstage buvo priimta Konstitucija, galutinai įtvirtinusi Prūsijos viešpatavimą Vokietijos imperijoje.
Laikotarpis iki Pirmojo pasaulinio karo
Nuo pat susivienijimo 1871 m. Vokietija kūrė savo karo pramonę ir armiją, kurios turėjo užtikrinti jai lengvas pergales puolant ar ginantis. Tačiau jai reikėjo ir sąjungininkų.
1882 m. , jau susitaikiusi su Austrija, Vokietija kartu su Italija susijungė į Trilypę sąjungą. Ši sąjunga suartino Vokietijos Hohencolernus ir Austrijos Habsburgus, be to garantavo šalims tarpusavio pagalbą karo atveju.
Šalyje, kaip ir visoje XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Europoje, vis labiau kilo nacionalizmas ir . Vokiečiai, turėdami mažiau kolonijų nei prancūzai ar britai, jautėsi esą apgauti ir negalintys vadintis didžiąja tauta. Todėl militaristinės – grobikiškos idėjos tapo ganėtinai populiarios, ypač dėl to, kad jas skatino vadovybė, norėdama atitraukti žmonių dėmesį nuo kitų problemų.
1907 m. susikūrus Antantei, Vokietijoje kilo dar didesnė militarizmo banga, karas laikytas būtinu dalyku išlyginti jėgas Europoje ir pasaulyje. Tikėtasi trumpo, bet pergalingo karo.
1914 m. prasidėjęs karas užtruko net 4 metus ir baigėsi Vokietijos pralaimėjimu.
Pirmasis pasaulinis karas
Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 m. Jo dingstimi tapo serbo Gavrilo Principo įvykdyta Austrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando žmogžudystė. Austrija užpuolė Serbiją, o Antantės šalys stojo ją ginti.
Vokietija kariavo Austrijos pusėje. Karo pradžioje jai sekėsi – užėmė didžiąją dalį Prancūzijos, pasistūmėjo į rytus kariaudama prieš Rusiją.
Tačiau karą vokiečiai pralaimėjo ir 1918 m. turėjo prašyti taikos.
Versalio taika ir Veimaro Respublika
Pirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918 m. lapkritį. Pralaimėjusi Vokietija turėjo laukti sąjungininkų sprendimo dėl tolesnės savo ateities.
Kaizeris (imperatorius) Vilhelmas II pabėgo iš šalies į Nyderlandus, nes jau lapkritį kilo revoliucija, reikalavusi paliaubų. Todėl monarchija buvo panaikinta ir kilo respublikos idėjos. Besikuriantis Nacionalinis susirinkimas ir vyriausybė posėdžiavo Veimare, nes Berlyne revoliucija buvo daug radikalesnė, veikiama komunistinių jėgų. Veimare buvo priimta naujoji Konstitucija. Dėl šios priežasties 1918–1933 m. Vokietija dažnai vadinama Veimaro respublika. Veimaro vyriausybė nutarė priimti bet kokias taikos sąlygas.
Vokiečiai tikėjosi, kad sąjungininkai Vokietijos per daug griežtai nenubaus, tačiau išėjo kitaip.
Prancūzai, jausdami kerštą dėl Elzaso ir Lotaringijos praradimo 1871 m., siekė Vokietiją sužlugdyti taip, kad ji nebeatsigautų.
Britai ir amerikiečiai numatė švelnesnes taikos sąlygas. Galop susitarta, kad Vokietija turės mokėti sąjungininkams karo reparacijas, negalės turėti didelės armijos ir praras visas kolonijas. Veimaro Respublikos vyriausybė sutiko su šiomis sąlygomis. Reparacijos baigtos mokėti 2010 m. spalio 4 d.
Ekonominė ir politinė raida
Ekonomika
Susivienijusioje Vokietijoje bene didžiausią ekonominį potencialą turėjo Prūsija. Bismarkas ir kiti Vokietijos vadai suprato, kad reikia kelti šalies pramonės lygį, kad ji galėtų konkuruoti su kitomis Europos valstybėmis, pirmiausiai su Prancūzija, Didžiąją Britanija ir Rusija, taip pat su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Vokietija jau XIX a. 9-ajame dešimtmetyje rimtai konkuravo su Anglija metalurgijos ir karybos pramonėje. Pasaulyje vokiška technika laikyta labai patikima. Auganti karybos pramonė kūrė daugiau darbo vietų, tačiau kartu buvo ir viena iš karą skatinusių priežasčių.
Pramonės darbininkai, skirtingai nei daugelyje kitų to meto valstybių, turėjo teisę gauti pašalpas ligos ar nelaimės darbe atveju. Vokietijoje sukurti ir jų teises saugoję socialinės saugos įstatymai, o tai didino gamybos našumą, nes patenkinti darbininkai retai keldavo streikus.
Taigi, ekonomikos lygis augo, didėjo konkurencija. Vokietija tapo viena iš ekonomiškai galingiausių to meto Europos valstybių. XIX a. pabaigoje ji nukariavo ir kolonijų kitose pasaulio dalyse, naudojosi tų kraštų gyventojų pigia darbo jėga bei gamtiniais ištekliais. Išaugusi ekonominė galia skatino vokiečių militarizmą, siekį turėti dar daugiau.
Politika
Kaip ir buvo žadėjęs anksčiau, Bismarkas suteikė į Vokietijos imperijos sudėtį įėjusioms valstybėms autonomiją. 39 šalys galėjo turėti savo vidaus įstatymus ir valdžią, visgi jos kartu turėjo būti pavaldžios Berlyno vyriausybei. Tokiu principu valdomos ir šiuolaikinės Vokietijos žemės.
Formaliai Vokietiją valdė imperatorius, tačiau absoliučios valdžios jis neturėjo. Šalia veikė Reichstagas, kurį rinko piliečiai. Reichstagas kurdavo įstatymų projektus ir siūlydavo juos vyriausybei. Imperatorius galėdavo vetuoti jam neįtikusį įstatymą.
Kolonijų politika
Kaip jau minėta, auganti Vokietijos pramonė reikalavo resursų. Gausu jų buvo ir pačioje Vokietijoje, tačiau politikai siūlė užgrobti svetimų žemių užjūryje.
XIX a. pabaigoje Vokietija nukariavo žemių Afrikoje ir Okeanijoje (Vokietijos Naujoji Gvinėja). Tačiau, palyginus su kitomis didžiosiomis to meto valstybėmis, kolonijų ji turėjo žymiai mažiau.
Vokietijos imperatoriai
- Vilhelmas I Hohencolernas, Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius (1871-1888 m.)
- Frydrichas III Hohencolernas, Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius (1888 m.)
- Vilhelmas II Hohencolernas, Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius (1888-1918 m.)
Sandara
Pagal 1871 m. Vokietijos imperijos konstituciją imperiją sudarė 25 valstybės (Staaten). Šios valstybės buvo karalystės, didžiosios kunigaikštystės, hercogystės, kunigaikštystės, laisvieji Hanzos miestai. Laisvųjų miestų valdymas turėjo respublikos formą, nors pati imperija ir daugumos jos valstybių buvo monarchijomis. Didžiausia į imperiją įėjusia valstybe buvo Prūsija, kurios teritorija sudarė dvi trečiąsias imperijos teritorijos.
Dalis imperiją sudariusių valstybių suverenumą įgavo panaikinus Šventąją Romos imperiją, nors de facto buvo suvereniomis nuo XVII a. vidurio. Kitos suvereniomis valstybėmis tapo po Vienos Kongreso 1815 m. Šių valstybių teritorijos dažnai nebuvo vientisos, jas galėjo sudaryti keletas dalių, pvz., dėl kažkada įvykusių žemių įsigijimų ar valdančiosioms šeimoms pasidalinus žemes tarpusavyje. Kai kurios buvusios valstybės, pvz., Hanoveris, buvo panaikintos ir aneksuotos Prūsijos po 1866 m. karo.
Visos imperiją sudariusios valstybės galėjo savarankiškai tvarkyti vidaus politiką. Reicho parlamentas buvo vienerių rūmų, tačiau dar buvo sąjunginė taryba - Bundesratas. Reichstago sprendimai veikė tik juos patvirtinus Bundesratui. Visos Vokietijos imperijos narės siuntė atstovus į Bundesratą ir per rinkimus vienmandatėse apygardose į imperijos parlamentą Reichstagą.
Imperijos valstybės buvo:
- Karalystės:
- Bavarijos karalystė
- Prūsijos karalystė (dalinama į provincijas)
- Didžiosios kunigaikštystės:
- Badeno didžioji kunigaikštystė
- Hercogystės (Herzogtum):
- Kunigaikštystės (Fürstentum):
- Laisvieji miestai:
- Brėmenas
- Hamburgas
- Liubekas
Dar buvo imperatoriškoji teritorija Elzasas-Lotaringija
Pirmojo pasaulinio karo metais imperijos satelitinėmis valstybėmis buvo:
- Oberostas
Išnašos
- „German constitution of 1871“ (vokiečių). Wikisource vokiečių kalba. 2011-03-16. Nuoroda tikrinta 2011-04-02.
Nuorodos
- Imperijos žemėlapis Archyvuota kopija 2008-09-09 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos imperija, Kas yra Vokietijos imperija? Ką reiškia Vokietijos imperija?
Vokietijos imperija vok Deutsches Kaiserreich oficialiai Deutsches Reich taip pat zinoma kaip Antrasis reichas vok Zweites Reich valstybe Europoje gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m iki 1918 m kai sosto atsisake imperatorius Vilhelmas II Vokietijos imperija buvo konstitucine monarchija ir federacija kuria sudare monarchijos ir laisvieji miestai Vokietijos imperija vok Deutsches Reich 1871 1918 Veliava HerbasHimnas Vokietijos himnasLocation ofVokietijos imperija 1914 m Sostine BerlynasKalbos vokieciuValdymo forma Konstitucine monarchijaImperatorius 1871 1888 Vilhelmas I 1888 Frydrichas III 1888 1918 Vilhelmas IIKancleris 1871 1890 pirmas Otas fon Bismarkas 1918 paskutinis Era Pirmasis pasaulinis karas Vokietijos suvienijimas 1871 m sausio 18 d I pasaulinio karo pradzia 1914 m liepos 28 d Vilhelmo II abdikacija 1918 m lapkricio 9 d Kompjeno paliaubos 1918 m lapkricio 11 d Plotas 540 766 km Gyventojai 1910 64 925 993 Valiuta MarkePries PoSiaures Vokietijos sajungaBadeno didzioji kunigaikstysteBavarijos karalyste Veimaro RespublikaAntroji Lenkijos RespublikaKlaipedos krastasRaidaVokietijos vienijimasis Vokietijos istorijaGermanijaFranku imperija Vakaru slavaiRytu Franku karalysteSventoji Romos imperija Reino konfederacijaVokieciu konfederacijaSiaures Vokietijos sajungaVokietijos imperijaVeimaro respublikaTreciasis ReichasVDR VFRSuvienytoji VokietijaVokietijos istoriniai regionai Austrija Bavarija Svabija Frankonija Reino Frankonija Zemutines Provincijos Zemutine Saksonija PrusijaVilhelmo I karunacija Versalyje 1871 m Centre balta uniforma Otas fon Bismarkas Vokietijos imperija suvienijo didziuma Europoje buvusiu vokisku zemiu Dalis ju priklause Siaures Vokietijos sajungai dalis Austrijai dalis Danijai Tokia teritorine tvarka buvo įvesta 1815 m Vienos kongrese ir bet koks bandymas sujungti vokieciu zemes į viena valstybe baigdavosi nesekme kaip kad 1830 m bandymas XIX a antrojoje puseje stiprejant nacionalizmui ir imperializmui susidare palankios salygos suvienyti susiskaldziusias zemes Siam vienijimo procesui eme vadovauti Prusija buvusi galingiausia ir didziausia is visu vokisku valstybiu tiksliau jos kancleris Otas fon Bismarkas Vokietijos suvienijimas Prusijai butu isejes į nauda nes mazos valstybeles buvo suskaldziusios jos teritorija kas trukde prekybai be to Ruro srityje vakaruose buvo daug akmens angliu istekliu kuriu reikejo Prusijos pramonei Taciau susivienijimo ideja buvo nepriimtina Prancuzijai ir Austrijai kurios tame įzvelge gresme savo interesams Prancuzija nenorejo stiprios kaimynes rytuose o Austrija jau seniai varziusis su Prusija del įtakos vokieciu valstybelese nenorejo prarasti įtakos ir nusileisti Prusijai Bismarkas pasieke kad Prusija pradetu su Austrija ir Prancuzija kara Kiek veliau prie austru ir prancuzu prisidejo Danija kuriai priklause Slezvigas Holsteinas o Vokietijos suvienijimo ideja grasino siu teritoriju vientisumui Bismarkas kara pries Danija laimejo sudares slapta sutartį su austrais o veliau nugalejo ir juos isprovokaves kara del neteisingu karo grobio dalybu Su Prancuzija Bismarkas kara isprovokavo įzeides jos oruma atplese Elzaso ir Lotaringijos sritis ir primete Prancuzijai moketi reparacijas Sutriuskines priesininkus Bismarkas lengvai į Prusijos sudetį įtrauke kitas vokiskas zemes o joms busimoje valstybeje pazadejo autonomija 1871 m sausio 18 d suvienyta valstybe paskelbta Vokietijos imperija kurios imperatoriumi tapo Prusijos karalius Vilhelmas I o reichskancleriu Otas fon Bismarkas 1871 m balandzio 16 d Reichstage buvo priimta Konstitucija galutinai įtvirtinusi Prusijos viespatavima Vokietijos imperijoje Laikotarpis iki Pirmojo pasaulinio karo Nuo pat susivienijimo 1871 m Vokietija kure savo karo pramone ir armija kurios turejo uztikrinti jai lengvas pergales puolant ar ginantis Taciau jai reikejo ir sajungininku 1882 m jau susitaikiusi su Austrija Vokietija kartu su Italija susijunge į Trilype sajunga Si sajunga suartino Vokietijos Hohencolernus ir Austrijos Habsburgus be to garantavo salims tarpusavio pagalba karo atveju Salyje kaip ir visoje XIX a pabaigos XX a pradzios Europoje vis labiau kilo nacionalizmas ir Vokieciai turedami maziau koloniju nei prancuzai ar britai jautesi esa apgauti ir negalintys vadintis didziaja tauta Todel militaristines grobikiskos idejos tapo ganetinai populiarios ypac del to kad jas skatino vadovybe noredama atitraukti zmoniu demesį nuo kitu problemu 1907 m susikurus Antantei Vokietijoje kilo dar didesne militarizmo banga karas laikytas butinu dalyku islyginti jegas Europoje ir pasaulyje Tiketasi trumpo bet pergalingo karo 1914 m prasidejes karas uztruko net 4 metus ir baigesi Vokietijos pralaimejimu Pirmasis pasaulinis karas Pagrindinis straipsnis Pirmasis pasaulinis karas Pirmasis pasaulinis karas prasidejo 1914 m Jo dingstimi tapo serbo Gavrilo Principo įvykdyta Austrijos sosto įpedinio Pranciskaus Ferdinando zmogzudyste Austrija uzpuole Serbija o Antantes salys stojo ja ginti Vokietija kariavo Austrijos puseje Karo pradzioje jai sekesi uzeme didziaja dalį Prancuzijos pasistumejo į rytus kariaudama pries Rusija Taciau kara vokieciai pralaimejo ir 1918 m turejo prasyti taikos Versalio taika ir Veimaro Respublika Pirmasis pasaulinis karas baigesi 1918 m lapkritį Pralaimejusi Vokietija turejo laukti sajungininku sprendimo del tolesnes savo ateities Kaizeris imperatorius Vilhelmas II pabego is salies į Nyderlandus nes jau lapkritį kilo revoliucija reikalavusi paliaubu Todel monarchija buvo panaikinta ir kilo respublikos idejos Besikuriantis Nacionalinis susirinkimas ir vyriausybe posedziavo Veimare nes Berlyne revoliucija buvo daug radikalesne veikiama komunistiniu jegu Veimare buvo priimta naujoji Konstitucija Del sios priezasties 1918 1933 m Vokietija daznai vadinama Veimaro respublika Veimaro vyriausybe nutare priimti bet kokias taikos salygas Vokieciai tikejosi kad sajungininkai Vokietijos per daug grieztai nenubaus taciau isejo kitaip Prancuzai jausdami kersta del Elzaso ir Lotaringijos praradimo 1871 m sieke Vokietija suzlugdyti taip kad ji nebeatsigautu Britai ir amerikieciai numate svelnesnes taikos salygas Galop susitarta kad Vokietija tures moketi sajungininkams karo reparacijas negales tureti dideles armijos ir praras visas kolonijas Veimaro Respublikos vyriausybe sutiko su siomis salygomis Reparacijos baigtos moketi 2010 m spalio 4 d Ekonomine ir politine raidaEkonomika Susivienijusioje Vokietijoje bene didziausia ekonominį potenciala turejo Prusija Bismarkas ir kiti Vokietijos vadai suprato kad reikia kelti salies pramones lygį kad ji galetu konkuruoti su kitomis Europos valstybemis pirmiausiai su Prancuzija Didziaja Britanija ir Rusija taip pat su Jungtinemis Amerikos Valstijomis Vokietija jau XIX a 9 ajame desimtmetyje rimtai konkuravo su Anglija metalurgijos ir karybos pramoneje Pasaulyje vokiska technika laikyta labai patikima Auganti karybos pramone kure daugiau darbo vietu taciau kartu buvo ir viena is kara skatinusiu priezasciu Pramones darbininkai skirtingai nei daugelyje kitu to meto valstybiu turejo teise gauti pasalpas ligos ar nelaimes darbe atveju Vokietijoje sukurti ir ju teises saugoje socialines saugos įstatymai o tai didino gamybos nasuma nes patenkinti darbininkai retai keldavo streikus Taigi ekonomikos lygis augo didejo konkurencija Vokietija tapo viena is ekonomiskai galingiausiu to meto Europos valstybiu XIX a pabaigoje ji nukariavo ir koloniju kitose pasaulio dalyse naudojosi tu krastu gyventoju pigia darbo jega bei gamtiniais istekliais Isaugusi ekonomine galia skatino vokieciu militarizma siekį tureti dar daugiau Politika Vokietijos kolonijos Geltona spalva pazymeta Mazoji Venecija kolonija kuria veliau ateme ispanai Raudona iki suvienijimo Prusijos turetos kolonijos Afrikoje Melyna po suvienijimo uzkariautos kolonijos Kaip ir buvo zadejes anksciau Bismarkas suteike į Vokietijos imperijos sudetį įejusioms valstybems autonomija 39 salys galejo tureti savo vidaus įstatymus ir valdzia visgi jos kartu turejo buti pavaldzios Berlyno vyriausybei Tokiu principu valdomos ir siuolaikines Vokietijos zemes Formaliai Vokietija valde imperatorius taciau absoliucios valdzios jis neturejo Salia veike Reichstagas kurį rinko pilieciai Reichstagas kurdavo įstatymu projektus ir siulydavo juos vyriausybei Imperatorius galedavo vetuoti jam neįtikusį įstatyma Koloniju politika Pagrindinis straipsnis Vokietijos kolonijine imperija Kaip jau mineta auganti Vokietijos pramone reikalavo resursu Gausu ju buvo ir pacioje Vokietijoje taciau politikai siule uzgrobti svetimu zemiu uzjuryje XIX a pabaigoje Vokietija nukariavo zemiu Afrikoje ir Okeanijoje Vokietijos Naujoji Gvineja Taciau palyginus su kitomis didziosiomis to meto valstybemis koloniju ji turejo zymiai maziau Vokietijos imperatoriaiVilhelmas I Hohencolernas Prusijos karalius ir Vokietijos imperatorius 1871 1888 m Frydrichas III Hohencolernas Prusijos karalius ir Vokietijos imperatorius 1888 m Vilhelmas II Hohencolernas Prusijos karalius ir Vokietijos imperatorius 1888 1918 m SandaraVokietijos imperija sudariusios valstybes Pagal 1871 m Vokietijos imperijos konstitucija imperija sudare 25 valstybes Staaten Sios valstybes buvo karalystes didziosios kunigaikstystes hercogystes kunigaikstystes laisvieji Hanzos miestai Laisvuju miestu valdymas turejo respublikos forma nors pati imperija ir daugumos jos valstybiu buvo monarchijomis Didziausia į imperija įejusia valstybe buvo Prusija kurios teritorija sudare dvi treciasias imperijos teritorijos Dalis imperija sudariusiu valstybiu suverenuma įgavo panaikinus Sventaja Romos imperija nors de facto buvo suvereniomis nuo XVII a vidurio Kitos suvereniomis valstybemis tapo po Vienos Kongreso 1815 m Siu valstybiu teritorijos daznai nebuvo vientisos jas galejo sudaryti keletas daliu pvz del kazkada įvykusiu zemiu įsigijimu ar valdanciosioms seimoms pasidalinus zemes tarpusavyje Kai kurios buvusios valstybes pvz Hanoveris buvo panaikintos ir aneksuotos Prusijos po 1866 m karo Visos imperija sudariusios valstybes galejo savarankiskai tvarkyti vidaus politika Reicho parlamentas buvo vieneriu rumu taciau dar buvo sajungine taryba Bundesratas Reichstago sprendimai veike tik juos patvirtinus Bundesratui Visos Vokietijos imperijos nares siunte atstovus į Bundesrata ir per rinkimus vienmandatese apygardose į imperijos parlamenta Reichstaga Imperijos valstybes buvo Karalystes Bavarijos karalyste Prusijos karalyste dalinama į provincijas Didziosios kunigaikstystes Badeno didzioji kunigaikstyste Hercogystes Herzogtum Kunigaikstystes Furstentum Laisvieji miestai Bremenas Hamburgas Liubekas Dar buvo imperatoriskoji teritorija Elzasas Lotaringija Pirmojo pasaulinio karo metais imperijos satelitinemis valstybemis buvo OberostasIsnasos German constitution of 1871 vokieciu Wikisource vokieciu kalba 2011 03 16 Nuoroda tikrinta 2011 04 02 NuorodosImperijos zemelapis Archyvuota kopija 2008 09 09 is Wayback Machine projekto