Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Juozas Gruodis
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Juozas Gruodis | |
|---|---|
| Gimė | 1884 m. gruodžio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius |
| Mirė | 1948 m. balandžio 16 d. (63 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Veikla | Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius |
| Vikiteka | Juozas Gruodis |
Juozas Gruodis (1884 m. gruodžio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 1948 m. balandžio 16 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius.
Biografija
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo – dailidės ir muzikos instrumentų dirbėjo. Mokėsi Antazavės pradžios mokykloje, Obeliuose pas Miką Petrauską ir vargonininką P. Lotočką. Baigęs Rokiškio muzikos mokyklą, 1901–1902 m. vargonininkavo Raguvėlėje, 1903–1905 m. – Utenoje. Čia suorganizavo mėgėjų chorą ir orkestrą, rengė vakarus-koncertus, kuriuose pats smuikuodavo ir dainuodavo.
1905–1908 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Mintaujoje bei Utenoje. 1909–1914 m. su savo mokiniu Juozu Karosu vargonininkavo ir vadovavo chorams Leliūnuose, Kuktiškėse, Alantoje.
1914 m. išvyko į Maskvą, kur vienerius metus privačiai mokėsi harmonijos pas N. Laduchiną, kontrapunkto – pas A. Iljinskį. 1915–1916 m. Maskvos konservatorijoje studijavo muzikos teoriją pas A. Iljinskį ir A. Gedikę, vadovavo Lietuvių studentų draugijos chorui.
1916 m. dėl ligos buvo priverstas studijas nutraukti ir išvykti gydytis į Jaltą. Mobilizuotas į carinę armiją, apie metus dirbo kariuomenės orkestro kapelmeisteriu, vėliau, iki 1920 m., gydėsi ir gyveno Jaltoje, privačiai mokėsi kompozicijos pas kompozitorių V. Rebikovą, dėstė Jaltos liaudies konservatorijoje, vadovavo lietuvių išeivių chorui, rengė Antano Grudzinsko vakarus-koncertus.
1920 m. grįžo į Lietuvą, Kaune surengė savo kūrinių koncertą. Gavo Švietimo ministerijos stipendiją ir išvyko studijuoti į Leipcigo konservatoriją. Iki 1924 m. Leipcigo konservatorijoje studijavo kompoziciją pas S. Krėlį, P. Grenerį ir Z. Kargą-Elertą, o dirigavimą – pas profesorių H. Sittą ir M. Hochkoflerį.
1924–1927 m. buvo Valstybės teatro antrasis dirigentas. Dirigavo šias premjeras: Džakomo Pučini „Toską“ (1924 m. spalio 28 d.), Piotro Čaikovskio „Pikų damą“ (1925 m. gegužės 22 d.), Richardo Wagnerio „Lohengriną“ (1926 m. kovo 3 d.), Džiuzepės Verdi „Kaukių balių“ (1926 m. spalio 30 d.) ir F. Halėvy „Žydę“ (1927 m. kovo 6 d.). Dirigavo operos kolektyvo gastrolėse Klaipėdoje 1925 m.
Nuo 1926 m. dėstė muzikos teorijos disciplinas Kauno muzikos mokykloje, 1927–1937 m. ir 1940 m. buvo muzikos mokyklos ir konservatorijos direktorius, teorijos-kompozicijos klasės vedėjas.
J. Gruodis dalyvavo Lietuvos filharmonijos, Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugijų veikloje. Buvo 1928 ir 1930 m. visos Lietuvos dainų švenčių Kaune jungtinio choro dirigentas, 1931 m. Visuotinė latvių Dainų ir Šokių šventės lietuvių choro dirigentas, 1940–1941 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas, rinktas Kauno miesto liaudies deputatų tarybos deputatu.
Nuopelnai ir atminimo įamžinimas
1929 m. J. Gruodis išrinktas Latvijos, 1932 m. – Helsinkio konservatorijų garbės nariu. 1929 m. įteiktas „Italijos karūnos“ ordinas. 1936 m. pirmam iš lietuvių muzikų suteiktas kompozicijos profesoriaus vardas. 1944 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas.
1960 m. Petrašiūnų kapinėse pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. , arch. ). 1984 m. kompozitoriaus 100-ųjų gimimo metinių proga, Kauno valstybinio sodelyje pastatytas paminklinis biustas iš granito (skulpt. Konstantinas Bogdanas, arch. Jonas Jucaitis). 1945 m. skulptorius Petras Rimša sukūrė J. Gruodžiui skirtą medalioną.
1974 m. Žaliakalnyje, name, kuriame gyveno kompozitorius, įsteigtas J. Gruodžio memorialinis muziejus (Kauno miesto muziejaus padalinys). 1984 m. gruodžio 20 d. atidaryta pirmoji ekspozicija, 1994 m. atnaujinta, papildyta iki tol neskelbta archyvine medžiaga.
1948 m. balandžio 17 d. Kauno muzikos mokyklai suteiktas J. Gruodžio vardas. Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. mokykla vadinama Juozo Gruodžio konservatorija. Čia veikia muziejus, kurio ekspozicijoje nušviečiama profesoriaus veikla. Kas dveji metai organizuojami Kauno ir kitų šalies miestų muzikos ir meno mokyklų Juozo Gruodžio vardo jaunųjų dirigentų konkursai.
J. Gruodžio gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimo baruose daug nusipelnė muzikologas Algirdas Ambrazas. Jis parašė tris knygas: „Kompozitorius Juozas Gruodis“ (1960 m.), „Juozas Gruodis“ (1965 m.), „Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba“ (1981 m.), sudarė ir išleido kompozitoriaus vokalinius kūrinius „Kūriniai chorams“ (1984 m.).
Kiti leidiniai: D. Kazlauskienė „Juozas Gruodis: Bibliografinė rodyklė“ (1984 m.), žmona Stasė Gruodienė „Iš mūsų gyvenimo knygos“ (1984 m.), O. Narbutienė „Juozas Gruodis“ (1984 m.), K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė „Juozas Gruodis, 1884-1948“ (2004 m.).
Kūryba
J. Gruodžio kūryba pasižymi aukštu profesionaliu lygiu, intelektualumu, temperamentingumu, momentalumu, ryškiais nacionaliniais bruožais. Sukūrė daug originalių kūrinių chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. J. Gruodis buvo pirmasis lietuvių kompozitorius, savo kūryboje plačiai panaudojęs sutartines.
Kompozitorius vienas pirmųjų Lietuvoje ėmėsi kurti stambiuosius muzikos žanrų kūrinius: baletą „Jūratė ir Kastytis“ (1933 m.), simfonines poemas „Gyvenimo šokis“ (1928 m.), „Iš Lietuvos praeities“ (1939 m.), „Variacijas liaudies dainų temomis“ (1945 m.), dvi siuitas simfoniniam orkestrui, smuikui (1936 m.), siuitą „Šarūnas“ chorui ir simfoniniam orkestrui (1930 m.), instrumentines pjeses, solo ir choro dainas, lietuvių liaudies dainų harmonizacijas, dramos spektaklių muziką.
Parašė dainas „Lietuva – šalis gražioji“, „Užtrauksim dainužę“. Originalios chorinės dainos: „Žvejai”, „Žiema”, „Op, op”, „Ei jaunieji”, „Audžia, audžia”, išvystytos liaudies dainos „Mergužėle, mano miela”, „Skamba, skamba kankliai”, „Oi, ant kalno, ant aukštojo” ir daugelis kitų. Savo kūriniuose J. Gruodis siejo lietuvių liaudies melodijas su naujomis muzikinės raiškos priemonėmis. Kompozitoriaus kūryba – didelis indėlis į lietuvių muzikinę kultūrą.
J. Gruodis išugdė daug žymių lietuvių kompozitorių: A. Budriūną, A. Račiūną, J. Juzeliūną, J. Nabažą ir kt.
Literatūra
- Juozas Gruodis epochų sankirtose: straipsniai, atsiminimai, dokumentai (sud. Algirdas Jonas Ambrazas). – Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. – 530 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-503-88-0
Šaltiniai
- „Objekto Nr. 36542 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos
- J. Gruodžio memorialinis muziejus
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Gruodis, Kas yra Juozas Gruodis? Ką reiškia Juozas Gruodis?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Juozas GruodisGime 1884 m gruodzio 20 d Rokenuose Dusetu valsciusMire 1948 m balandzio 16 d 63 metai KaunasPalaidotas a Petrasiunu kapineseVeikla Lietuvos kompozitorius dirigentas pedagogas profesoriusVikiteka Juozas Gruodis Juozas Gruodis 1884 m gruodzio 20 d Rokenuose Dusetu valscius 1948 m balandzio 16 d Kaune Lietuvos kompozitorius dirigentas pedagogas profesorius BiografijaPirmasias muzikos zinias gavo is tevo dailides ir muzikos instrumentu dirbejo Mokesi Antazaves pradzios mokykloje Obeliuose pas Mika Petrauska ir vargonininka P Lotocka Baiges Rokiskio muzikos mokykla 1901 1902 m vargonininkavo Raguveleje 1903 1905 m Utenoje Cia suorganizavo megeju chora ir orkestra renge vakarus koncertus kuriuose pats smuikuodavo ir dainuodavo 1905 1908 m vargonininkavo ir vadovavo chorams Mintaujoje bei Utenoje 1909 1914 m su savo mokiniu Juozu Karosu vargonininkavo ir vadovavo chorams Leliunuose Kuktiskese Alantoje 1914 m isvyko į Maskva kur vienerius metus privaciai mokesi harmonijos pas N Laduchina kontrapunkto pas A Iljinskį 1915 1916 m Maskvos konservatorijoje studijavo muzikos teorija pas A Iljinskį ir A Gedike vadovavo Lietuviu studentu draugijos chorui 1916 m del ligos buvo priverstas studijas nutraukti ir isvykti gydytis į Jalta Mobilizuotas į carine armija apie metus dirbo kariuomenes orkestro kapelmeisteriu veliau iki 1920 m gydesi ir gyveno Jaltoje privaciai mokesi kompozicijos pas kompozitoriu V Rebikova deste Jaltos liaudies konservatorijoje vadovavo lietuviu iseiviu chorui renge Antano Grudzinsko vakarus koncertus 1920 m grįzo į Lietuva Kaune surenge savo kuriniu koncerta Gavo Svietimo ministerijos stipendija ir isvyko studijuoti į Leipcigo konservatorija Iki 1924 m Leipcigo konservatorijoje studijavo kompozicija pas S Krelį P Grenerį ir Z Karga Elerta o dirigavima pas profesoriu H Sitta ir M Hochkoflerį 1924 1927 m buvo Valstybes teatro antrasis dirigentas Dirigavo sias premjeras Dzakomo Pucini Toska 1924 m spalio 28 d Piotro Caikovskio Piku dama 1925 m geguzes 22 d Richardo Wagnerio Lohengrina 1926 m kovo 3 d Dziuzepes Verdi Kaukiu baliu 1926 m spalio 30 d ir F Halevy Zyde 1927 m kovo 6 d Dirigavo operos kolektyvo gastrolese Klaipedoje 1925 m Nuo 1926 m deste muzikos teorijos disciplinas Kauno muzikos mokykloje 1927 1937 m ir 1940 m buvo muzikos mokyklos ir konservatorijos direktorius teorijos kompozicijos klases vedejas J Gruodis dalyvavo Lietuvos filharmonijos Lietuvos muziku ir chorvedziu draugiju veikloje Buvo 1928 ir 1930 m visos Lietuvos dainu svenciu Kaune jungtinio choro dirigentas 1931 m Visuotine latviu Dainu ir Sokiu sventes lietuviu choro dirigentas 1940 1941 m Lietuvos kompozitoriu sajungos organizacinio komiteto pirmininkas rinktas Kauno miesto liaudies deputatu tarybos deputatu Antkapinis paminklasNuopelnai ir atminimo įamzinimasJuozo Gruodzio memorialinis muziejus Kaune 1929 m J Gruodis isrinktas Latvijos 1932 m Helsinkio konservatoriju garbes nariu 1929 m įteiktas Italijos karunos ordinas 1936 m pirmam is lietuviu muziku suteiktas kompozicijos profesoriaus vardas 1944 m suteiktas nusipelniusio meno veikejo vardas 1960 m Petrasiunu kapinese pastatytas antkapinis paminklas skulpt arch 1984 m kompozitoriaus 100 uju gimimo metiniu proga Kauno valstybinio sodelyje pastatytas paminklinis biustas is granito skulpt Konstantinas Bogdanas arch Jonas Jucaitis 1945 m skulptorius Petras Rimsa sukure J Gruodziui skirta medaliona 1974 m Zaliakalnyje name kuriame gyveno kompozitorius įsteigtas J Gruodzio memorialinis muziejus Kauno miesto muziejaus padalinys 1984 m gruodzio 20 d atidaryta pirmoji ekspozicija 1994 m atnaujinta papildyta iki tol neskelbta archyvine medziaga 1948 m balandzio 17 d Kauno muzikos mokyklai suteiktas J Gruodzio vardas Nuo 1993 m rugsejo 1 d mokykla vadinama Juozo Gruodzio konservatorija Cia veikia muziejus kurio ekspozicijoje nusvieciama profesoriaus veikla Kas dveji metai organizuojami Kauno ir kitu salies miestu muzikos ir meno mokyklu Juozo Gruodzio vardo jaunuju dirigentu konkursai J Gruodzio gyvenimo ir kurybos tyrinejimo baruose daug nusipelne muzikologas Algirdas Ambrazas Jis parase tris knygas Kompozitorius Juozas Gruodis 1960 m Juozas Gruodis 1965 m Juozo Gruodzio gyvenimas ir kuryba 1981 m sudare ir isleido kompozitoriaus vokalinius kurinius Kuriniai chorams 1984 m Kiti leidiniai D Kazlauskiene Juozas Gruodis Bibliografine rodykle 1984 m zmona Stase Gruodiene Is musu gyvenimo knygos 1984 m O Narbutiene Juozas Gruodis 1984 m K Mikuliciute Vaitkuniene Juozas Gruodis 1884 1948 2004 m KurybaJ Gruodzio kuryba pasizymi aukstu profesionaliu lygiu intelektualumu temperamentingumu momentalumu ryskiais nacionaliniais bruozais Sukure daug originaliu kuriniu chorams harmonizavo lietuviu liaudies dainu parase stambiu vokaliniu ir instrumentiniu kuriniu J Gruodis buvo pirmasis lietuviu kompozitorius savo kuryboje placiai panaudojes sutartines Kompozitorius vienas pirmuju Lietuvoje emesi kurti stambiuosius muzikos zanru kurinius baleta Jurate ir Kastytis 1933 m simfonines poemas Gyvenimo sokis 1928 m Is Lietuvos praeities 1939 m Variacijas liaudies dainu temomis 1945 m dvi siuitas simfoniniam orkestrui smuikui 1936 m siuita Sarunas chorui ir simfoniniam orkestrui 1930 m instrumentines pjeses solo ir choro dainas lietuviu liaudies dainu harmonizacijas dramos spektakliu muzika Parase dainas Lietuva salis grazioji Uztrauksim dainuze Originalios chorines dainos Zvejai Ziema Op op Ei jaunieji Audzia audzia isvystytos liaudies dainos Merguzele mano miela Skamba skamba kankliai Oi ant kalno ant aukstojo ir daugelis kitu Savo kuriniuose J Gruodis siejo lietuviu liaudies melodijas su naujomis muzikines raiskos priemonemis Kompozitoriaus kuryba didelis indelis į lietuviu muzikine kultura J Gruodis isugde daug zymiu lietuviu kompozitoriu A Budriuna A Raciuna J Juzeliuna J Nabaza ir kt LiteraturaJuozas Gruodis epochu sankirtose straipsniai atsiminimai dokumentai sud Algirdas Jonas Ambrazas Vilnius Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2009 530 p iliustr ISBN 978 9986 503 88 0Saltiniai Objekto Nr 36542 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras NuorodosJ Gruodzio memorialinis muziejus