Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Intelektas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Intelektas (lot. intelligentia - „įžvalga, gebėjimas pažinti“; intellegere - „suprasti“) arba protas – ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras. Tai visuma gebėjimų mokytis, įsiminti, susivokti naujose situacijose bei disciplinose, pastebėti sąsajas, rasti problemų sprendimus, kurti, reikšti mintis, valdyti emocijas, numatyti galimas priežastis, pasekmes, galimybes. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis sąveikaujant su aplinka. Svarbu pabrėžti tai, kad verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis, abstraktusis mąstymas, matematiniai bei loginiai gebėjimai laikomi atskiromis savarankiškomis proto funkcijomis, tad jas galima vertinti bei lavinti atskirai vieną nuo kitos. Intelekto lygis (intelekto koeficientas) nustatomas intelekto testais (IQ testas).
Žmogaus intelektas
Žmogaus intelekto teorijos
Plačiai paplitusią intelekto teoriją sudaro psichometrinių testavimų pagrindas, pavyzdžiui, intelekto koeficiento (IQ) testai; tačiau kai kurie moksliniai-tyrinėtojai yra nepatenkinti tradiciniais IQ testais, todėl jie pasiūlė savo išplėtotas alternatyvias intelekto teorijas. Radikaliai nusiteikę mokslininkai mano, jog intelektas kyla iš nepriklausomų žmogaus sugebėjimų, kurie unikaliai atskleidžia žmogaus intelektualumą.
Thorndike teorija
Remiantis E. L. Thorndike teorija, intelektas - atskirų gabumų, kurių kiekvienas gali egzistuoti be kitų, visuma. Ja remdamasis, L. L. Thurstone (1937, 1947) išskyrė septynis pirminius intelekto sugebėjimus:
- P (perceptual) - sugebėjimą suvokti erdvę su visomis jos figūromis ir santykiais;
- S (spatial) - sugebėjimą orientuotis erdvėje, perdirbti jau susidarytus vaizdus;
- V (verbal) - sugebėjimą išreikšti žodžiais savo psichikos turinį;
- M (memore) - sugebėjimą įsiminti, išlaikyti ir atgaminti patyrimą (informaciją);
- N (numerical) - sugebėjimą nustatyti kiekio santykius ir jais operuoti;
- R (reasoning) - sugebėjimą nustatyti dėsningumus, juos apibendrinti ir daryti loginius sprendimus;
- W (words fluence) - sugebėjimą vaizdingai, lakoniškai kalbėti.
Daugybinio intelekto teorija
Daugybinio intelekto teorija buvo pasiūlyta Howard Gardner 1983 m., kuris norėjo geriau išnagrinėti ir apibūdinti intelekto sąvoką. H. Gardnerio 1989 m. atlikti tyrinėjimai patvirtina nuomonę, kad intelektą sudaro ne vienas, o daug lygiaverčių sugebėjimų, kurių kiekvienas turi savo simbolių sistemą – savitą informacijos perdirbimo vienetą.
Įvairios intelekto rūšys
- Kalbinis intelektas – sugebėjimas suvokti žodžių reikšmes, pavartoti žodžius, suprasti ir įsiminti kalbinę informaciją bei metaforas;
- Erdvinis intelektas – sugebėjimas suvokti erdvės figūras ir santykius, susidaryti suvokiamos erdvės visumos vaizdą, vaizduotės turtingumas, sugebėjimas techniškai konstruoti;
- Loginis matematinis intelektas – lankstus mąstymas, sugebėjimas grupuoti mintyse, pamatyti dėsningumus, juos apibendrinti;
- Muzikinis intelektas – užkoduota ritminė informacija – ritmo proporcijų jutimas, ryškūs girdėjimo vaizdiniai;
- Kūniškasis sinestezinis intelektas – labai tikslus savo kūno suvokimas ir valdymas;
- Vidinis asmeniškasis intelektas – nepertraukiamas žinių kaupimas apie save, sugebėjimas įsisąmoninti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius, visą savo individualų patyrimą, valdyti kūno funkcijas ir elgesį;
- Tarpasmeninis (socialinis) intelektas – sugebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų.
Emocinis intelektas
Emocinis intelektas - sugebėjimas susitvardyti, įkvėpti žmones (motyvacija), įsijausti į kito žmogaus jausmus (empatija), įsisąmoninti savo jausmus bei rasti savo gilumines emocijų priežastis, iššaukti teigiamas emocines būsenas kituose. Jausmų pažabojimo bei atsispindėjimo - sugebėjimas atkartoti greta esančio žmogaus laikyseną, balso skambesį, veido išraišką, nuotaiką, mąstyseną - išlavintas įgūdis.
Intelekto išsivystymo lygmenys pagal Maslou teoriją
1) Fiziologinis. Palaikomos gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, mityba, tuštinimasis, miegas.
2) Saugumo, savisaugos. Palaikomas fizinis ir emocinis saugumas: fizinio kūno, šeimos, teritorijos bei turto ir moralės apsauga, resursų kaupimas.
3) Socialinis. Palaikomi santykiai: socializacija, draugystė, šeima, meilė, intymumas.
4) Savivertės ir pripažinimo. Vertinami savo ir aplinkinių veiksmai bei pasiekimai, atsiranda pagarbos ir pasitikėjimo poreikis sau ir kitiems, noras tobulėti.
5) Savirealizacijos ir problemų sprendimo. Poreikis panaudoti ir perduoti turimas žinias bei patirtį, siekti aukštesnių tikslų: atmetami išankstiniai nusistatymai, emocijos ir asmeniškumai bei priimami faktai, atsiranda noras kurti, tobulinti, įgyvendinti sumanymus, veikti dėl bendros gerovės, analitiškai ir konstruktyviai spręsti problemas.
Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas – bet koks dirbtinai sukurtas intelektas.
Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.
Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijos, matematikos ir logikos, , filosofijos ir lingvistikos mokslų duomenimis. Dirbtinio intelekto tyrimuose dažnai pagal gyvų organizmų nervų sistemą kuriami supaprastinti teoriniai modeliai. Jie vadinami neuroniniais tinklais, kurie vėliau panaudojami sprendžiant įvairių sričių problemoms spręsti – balso ar vaizdo atpažinimui, ligų diagnozei ir panašioms problemoms, kurios tiksliais algoritmais sunkiai sprendžiamos dėl ribotų techninių galimybių.
Nuorodos
- Dirbtinis intelektas
- Gabumai
- Intelekto koeficientas
- Kompetencija
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Intelektas, Kas yra Intelektas? Ką reiškia Intelektas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Intelektas lot intelligentia įzvalga gebejimas pazinti intellegere suprasti arba protas ypatinga subjekto ir objektu saveikos forma specifine veikla kilusi is isoriniu veiksmu pasireiskianciu kaip visuma interiorizuotu operaciju kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįztamasias pastovias ir paslankias psichikos strukturas Tai visuma gebejimu mokytis įsiminti susivokti naujose situacijose bei disciplinose pastebeti sasajas rasti problemu sprendimus kurti reiksti mintis valdyti emocijas numatyti galimas priezastis pasekmes galimybes Intelektas pasireiskia kaip individo gebejimas spresti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis ziniomis įgytomis saveikaujant su aplinka Svarbu pabrezti tai kad verbalinis suvokimas erdvinis mastymas atmintis abstraktusis mastymas matematiniai bei loginiai gebejimai laikomi atskiromis savarankiskomis proto funkcijomis tad jas galima vertinti bei lavinti atskirai viena nuo kitos Intelekto lygis intelekto koeficientas nustatomas intelekto testais IQ testas Zmogaus intelektasZmogaus intelekto teorijos Placiai paplitusia intelekto teorija sudaro psichometriniu testavimu pagrindas pavyzdziui intelekto koeficiento IQ testai taciau kai kurie moksliniai tyrinetojai yra nepatenkinti tradiciniais IQ testais todel jie pasiule savo ispletotas alternatyvias intelekto teorijas Radikaliai nusiteike mokslininkai mano jog intelektas kyla is nepriklausomu zmogaus sugebejimu kurie unikaliai atskleidzia zmogaus intelektualuma Thorndike teorija Remiantis E L Thorndike teorija intelektas atskiru gabumu kuriu kiekvienas gali egzistuoti be kitu visuma Ja remdamasis L L Thurstone 1937 1947 isskyre septynis pirminius intelekto sugebejimus P perceptual sugebejima suvokti erdve su visomis jos figuromis ir santykiais S spatial sugebejima orientuotis erdveje perdirbti jau susidarytus vaizdus V verbal sugebejima isreiksti zodziais savo psichikos turinį M memore sugebejima įsiminti islaikyti ir atgaminti patyrima informacija N numerical sugebejima nustatyti kiekio santykius ir jais operuoti R reasoning sugebejima nustatyti desningumus juos apibendrinti ir daryti loginius sprendimus W words fluence sugebejima vaizdingai lakoniskai kalbeti Daugybinio intelekto teorija Daugybinio intelekto teorija buvo pasiulyta Howard Gardner 1983 m kuris norejo geriau isnagrineti ir apibudinti intelekto savoka H Gardnerio 1989 m atlikti tyrinejimai patvirtina nuomone kad intelekta sudaro ne vienas o daug lygiaverciu sugebejimu kuriu kiekvienas turi savo simboliu sistema savita informacijos perdirbimo vieneta Įvairios intelekto rusys Kalbinis intelektas sugebejimas suvokti zodziu reiksmes pavartoti zodzius suprasti ir įsiminti kalbine informacija bei metaforas Erdvinis intelektas sugebejimas suvokti erdves figuras ir santykius susidaryti suvokiamos erdves visumos vaizda vaizduotes turtingumas sugebejimas techniskai konstruoti Loginis matematinis intelektas lankstus mastymas sugebejimas grupuoti mintyse pamatyti desningumus juos apibendrinti Muzikinis intelektas uzkoduota ritmine informacija ritmo proporciju jutimas ryskus girdejimo vaizdiniai Kuniskasis sinestezinis intelektas labai tikslus savo kuno suvokimas ir valdymas Vidinis asmeniskasis intelektas nepertraukiamas ziniu kaupimas apie save sugebejimas įsisamoninti savo mintis jausmus kuno pojucius visa savo individualu patyrima valdyti kuno funkcijas ir elgesį Tarpasmeninis socialinis intelektas sugebejimas bendrauti ir suprasti kita zmogu Emocinis intelektas Emocinis intelektas sugebejimas susitvardyti įkvepti zmones motyvacija įsijausti į kito zmogaus jausmus empatija įsisamoninti savo jausmus bei rasti savo gilumines emociju priezastis issaukti teigiamas emocines busenas kituose Jausmu pazabojimo bei atsispindejimo sugebejimas atkartoti greta esancio zmogaus laikysena balso skambesį veido israiska nuotaika mastysena islavintas įgudis Intelekto issivystymo lygmenys pagal Maslou teorija1 Fiziologinis Palaikomos gyvybines funkcijos kvepavimas mityba tustinimasis miegas 2 Saugumo savisaugos Palaikomas fizinis ir emocinis saugumas fizinio kuno seimos teritorijos bei turto ir morales apsauga resursu kaupimas 3 Socialinis Palaikomi santykiai socializacija draugyste seima meile intymumas 4 Savivertes ir pripazinimo Vertinami savo ir aplinkiniu veiksmai bei pasiekimai atsiranda pagarbos ir pasitikejimo poreikis sau ir kitiems noras tobuleti 5 Savirealizacijos ir problemu sprendimo Poreikis panaudoti ir perduoti turimas zinias bei patirtį siekti aukstesniu tikslu atmetami isankstiniai nusistatymai emocijos ir asmeniskumai bei priimami faktai atsiranda noras kurti tobulinti įgyvendinti sumanymus veikti del bendros geroves analitiskai ir konstruktyviai spresti problemas Dirbtinis intelektasDirbtinis intelektas bet koks dirbtinai sukurtas intelektas Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastu kompiuteriniu algoritmu tuo kad gali apsimokyti tai atlikdamas ta patį veiksma gali elgtis kitaip priklausomai nuo pries tai atliktu veiksmu Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijos matematikos ir logikos filosofijos ir lingvistikos mokslu duomenimis Dirbtinio intelekto tyrimuose daznai pagal gyvu organizmu nervu sistema kuriami supaprastinti teoriniai modeliai Jie vadinami neuroniniais tinklais kurie veliau panaudojami sprendziant įvairiu sriciu problemoms spresti balso ar vaizdo atpazinimui ligu diagnozei ir panasioms problemoms kurios tiksliais algoritmais sunkiai sprendziamos del ribotu techniniu galimybiu NuorodosDirbtinis intelektas Gabumai Intelekto koeficientas Kompetencija Vikizodynas VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Intelektas