Drėgmės jūra lot Mare Humorum 24 p pl 39 v ilg 24 š pl 39 r ilg 24 39 Mėnulio matomosios pusės pietų pusrutulio jūra Drė
Mare Humorum

Drėgmės jūra (lot. Mare Humorum, 24° p. pl. 39° v. ilg. / 24°š. pl. 39°r. ilg.) – Mėnulio matomosios pusės pietų pusrutulio jūra.
Drėgmės jūra yra į pietus nuo Audrų vandenyno ir į vakarus nuo Debesų jūros. Susidarė lavai užliejus didelį, 3,8 mlrd. metų senumo, Nektaro periodo susidūrimo baseiną Mėnulio paviršiuje. Tai sąlyginai maža, beveik apvali, 389−410 km skersmens jūra. Plotas apie 118 000 km². Jūra turi gana aiškius pakraščius, išskyrus šiaurės rytinį, kur jos lava persiliejo į Audrų vandenyną. Baseinas, kuriame susidarė jūra, anksčiau buvo kur kas didesnis, tačiau jo požymiai buvo suardyti lavos išsiveržimų ir meteoritų smūgių. Galima įžvelgti 800 km skersmens kalnų žiedo požymius į šiaurės vakarų pusę nuo jūros, prie Bijo kraterio. Lavos laukymė, kuri prasideda į šiaurę nuo Palmjerio kraterio, kažkada buvo vieno iš baseino žiedų dalyje.
Struktūros
Jūros baseinas išmuštas smulkių kraterių, paviršiaus spalva gana vientisa palyginus su kitomis Mėnulio jūromis. Rytinėje jūros dalyje eina keli gūbriai. Susijusios struktūros (žr. schemą):
- Šiaurinėje jūros dalyje dominuoja krateris (Gassendi, 110 km skersmens);
- Jūros vakaruose − (Mersenius, 84 km skersmens);
- Pietuose pusiau paskendęs Dopelmajeris (Doppelmayer, 64 km skersmens);
- Į rytus nuo Dopelmajerio yra paskendęs Piuizė krateris (Puiseaux, 25 km skersmens);
- Piečiau Dopelmajerio − Ly krateris (Lee, 41 km skersmens);
- Kitas pietinės pusės krateris − Vitelas (Vitello, 42 km skersmens);
- Jūros pietryčiuose palei kalnų grandinę praeina 190 km ilgio Kelvino skardis (Rupes Kelvin);
- Šiauriau Kelvino skardžio yra 35 km skersmens Kelvino kalno masyvas (Promontorium Kelvin);
- Jūros rytuose yra lava užlietas Hipalo krateris (Hippalus, 58 km skersmens);
- Pro Hipalo kraterį ir piečiau jo eina trys arkinės idubos Rimae Hippalus, kurių ilgiausia siekia 300 km. Manoma, kad jos susidarė dėl jūros lavos svorio deformuojantis Mėnulio paviršiui.
- Jūros šiaurės rytuose krateris Agatarchidas (Agatharchides, 56 km skersmens);
- Palmjerio krateris (Palmieri, 41 km skersmens).
Šaltiniai
- Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48
- The Cambridge Photographic Moon Atlas. Cambridge University Press, 2012, p. 177
- Peter, Grego. The Moon and How to Observe It. Springer Science & Business Media, 2010, p. 191−195
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mare Humorum, Kas yra Mare Humorum? Ką reiškia Mare Humorum?
Dregmes jura lot Mare Humorum 24 p pl 39 v ilg 24 s pl 39 r ilg 24 39 Menulio matomosios puses pietu pusrutulio jura Dregmes juros padetis MenulyjeDregmes jura kompozicine nuotrauka Dregmes jura yra į pietus nuo Audru vandenyno ir į vakarus nuo Debesu juros Susidare lavai uzliejus didelį 3 8 mlrd metu senumo Nektaro periodo susidurimo baseina Menulio pavirsiuje Tai salyginai maza beveik apvali 389 410 km skersmens jura Plotas apie 118 000 km Jura turi gana aiskius pakrascius isskyrus siaures rytinį kur jos lava persiliejo į Audru vandenyna Baseinas kuriame susidare jura anksciau buvo kur kas didesnis taciau jo pozymiai buvo suardyti lavos issiverzimu ir meteoritu smugiu Galima įzvelgti 800 km skersmens kalnu ziedo pozymius į siaures vakaru puse nuo juros prie Bijo kraterio Lavos laukyme kuri prasideda į siaure nuo Palmjerio kraterio kazkada buvo vieno is baseino ziedu dalyje StrukturosJuros baseinas ismustas smulkiu krateriu pavirsiaus spalva gana vientisa palyginus su kitomis Menulio juromis Rytineje juros dalyje eina keli gubriai Susijusios strukturos zr schema Siaurineje juros dalyje dominuoja krateris Gassendi 110 km skersmens Juros vakaruose Mersenius 84 km skersmens Pietuose pusiau paskendes Dopelmajeris Doppelmayer 64 km skersmens Į rytus nuo Dopelmajerio yra paskendes Piuize krateris Puiseaux 25 km skersmens Pieciau Dopelmajerio Ly krateris Lee 41 km skersmens Kitas pietines puses krateris Vitelas Vitello 42 km skersmens Juros pietryciuose palei kalnu grandine praeina 190 km ilgio Kelvino skardis Rupes Kelvin Siauriau Kelvino skardzio yra 35 km skersmens Kelvino kalno masyvas Promontorium Kelvin Juros rytuose yra lava uzlietas Hipalo krateris Hippalus 58 km skersmens Pro Hipalo kraterį ir pieciau jo eina trys arkines idubos Rimae Hippalus kuriu ilgiausia siekia 300 km Manoma kad jos susidare del juros lavos svorio deformuojantis Menulio pavirsiui Juros siaures rytuose krateris Agatarchidas Agatharchides 56 km skersmens Palmjerio krateris Palmieri 41 km skersmens SaltiniaiMoore Patrick Rees Robin Patrick Moore s Data Book of Astronomy Cambridge University Press 2014 p 48 The Cambridge Photographic Moon Atlas Cambridge University Press 2012 p 177 Peter Grego The Moon and How to Observe It Springer Science amp Business Media 2010 p 191 195