Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 46 š pl 23 53 10 r ilg 54 8960 š pl 23 8861 r ilg 54 8960 23 8861 Kauno šv Pranciškaus Ksavero bažnyčiaVyskupija K
Kauno Jėzuitų bažnyčia
54°53′46″š. pl. 23°53′10″r. ilg. / 54.8960°š. pl. 23.8861°r. ilg.
| Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno I |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Rotušės a. 9 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1720 m. |
| Stilius | vėlyvasis barokas |
Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia (arba Kauno jėzuitų bažnyčia) – bažnyčia Lietuvoje, Kauno senamiestyje, prie Rotušės aikštės. Vėlyvojo baroko stiliaus. Šalia yra ir .
Istorija
Broliai Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas apie 1642 m. jėzuitams dovanojo mūrinių namų Kaune. 1643 m. įsteigta jėzuitų rezidencija, netrukus pastatyta šv. Stanislovo Kostkos koplyčia. Ji ir rezidencija 1655 m. sunaikintos.
1660 m. pradėta statyti medinė koplyčia ir rezidencija. Nuo 1646 m. veikė jėzuitų įkurta keturklasė mokykla. 1664 m. atkurta. 1666 m. mokykloje pradėta dėstyti poetika, 1678 m. – retorika, 1725 m. – filosofija. Mokykla turėjo savo teatrą, orkestrą. 1702 m. mokykla pavadinta kolegija, tačiau faktiškai ja tapo 1761 m. Ji 1773 m. atiteko pranciškonams, 1806 m. tapo Kauno apskrities mokykla. 1819–1823 m. joje mokytojavo poetas Adomas Mickevičius (dabar yra jam skirta ekspozicija).
1666 m. jėzuitai pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. 1668 m. sudegė pastoliai. Kunigo Pranciškaus Milvydo rūpesčiu bažnyčia pastatyta 1720 m., bokštai – 1725 m. 1732 m. gaisras nusiaubė kolegiją, vienuolyną, bažnyčią. Sugriuvo bažnyčios stogas, skliautai, bokštas. 1746–1751 m. atstatytas bokštas, 1752 m. suskliaustas laidojimo rūsys, išmūryti didžiojo altoriaus pamatai. 1753–1754 m. pastatyti 3 nauji mūriniai altoriai. Didįjį altorių 1753 m. marmuro imitacija papuošė meistras Jonas Kerneris.
1757–1763 m. skulptorius Antonis Dacratas (Datzrath) sukūrė lipdinių ir skulptūrų. XVIII a. antrojoje pusėje buvo 12 dirbtiniu marmuru papuoštų altorių (išliko 2). 1761–1768 m. pastatyti kolegijos rūmai. Bažnyčia 1787 m. perduota pranciškonams. Bažnyčia ypač nukentėjo dėl Napoleono armijos plėšimų 1812 m., todėl kurį laiką stovėjo apleista. 1821 m. nuspręsta bažnyčią atiduoti stačiatikiams. Imperatorius Aleksandras I išleido įsaką šią šventovę 1824 m. paversti cerkve, o 1843 m. jai suteiktas Aleksandro Neviškio soboras. Interjere pastatas ikonostasas, kurio centre, pagal K. Gukovskio sprendimą, įstatytas 1661 m. Florencijoje nutapytas paveikslas vaizduojantis Dievo Motinos mirtį. Šis paveikslas anksčiau kabojo Pažaislio vienuolyne. Matininkas G. Velikorodovas parengė jos plano ir fasado brėžinius. Bažnyčia 1824 m. suremontuota: pakeista dalis medinių konstrukcijų, perdengtas stogas, sutaisyti skliautai, sakykla. 1857 m. remontuoti bokštai. 1915 m. apgadinti bokštai, sienos, vidaus įrengimai.
Bažnyčia 1923 m. grąžinta jėzuitams. 1924 m. pradėtos laikyti pamaldos, įsteigta gimnazija. Pagal architekto E. Pejerio 1925 m. projektą virš dviaukščio vienuolyno rytinio korpuso 1928 m. pastatyti dar 2 aukštai. Prie bažnyčios 1930 m. įkurtas Lietuvos jėzuitų viceprovincijos centras. 1932 m. pailgintas ir paaukštintas vakarinis korpusas, 1931 m. pastatytos kino ir gimnastikos salės (projektus rengė ir darbus prižiūrėjo tech. Vsevolodas Kopylovas).
Po II pasaulinio karo vienuolynas ir bažnyčia uždaryti, pastatai paskirti bendrojo lavinimo ir technikos mokykloms, jėzuitų bažnyčia atiteko A. Mickevičiaus vidurinei mokyklai, kitoje dalyje įsikūrė Kauno miesto 4-oji vidurinė profesinė technikos mokykla.1957 m. perdengtas bažnyčios stogas, pertinkuotos sienos. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, dvibokštė, su pusapskrite apside. Vidus 3 navų.
Į Rotušės aikštę atgręžtas bažnyčios fasadas profiliuotais karnizais ir laiptuotomis frizų juostomis skaidomas į tris tarpsnius. Vertikalumą ir vidaus erdvės organizavimą atspindi fasadą dalinantys dvibriauniai piliastrai. Centrinę pastato ašį ženklina dvibriauniais piliastrais ir pertrauktu pusapkritiminiu sandriku aprėmintos durys, virš jų, antrame tarpsnyje įkomponuotas aukštas segmentinis langas, puoštas polichromine tapyba ir įrėmintas siaurais dvibriauniais piliastrais. Trečiame tarpsnyje centrinę vertikalę vainikuoja pusapskritiminė niša, apvesta archivoltu su dekoratyviniu raktu. Ant piliastrų kompoziciniais kapiteliais iškeltas trikampis frontonas, kurio timpaną puošia keturlapio formos niša. Galutinai centrinę bažnyčios ašį užbaigia ažūrinis kaltinis kryžius.
Kampiniais piliastrais atskirti bokštai nuo fasado plokštumos atsiplėšia trečiajame tarpsnyje. Visi bokštų tarpsniai puošti skirtingų formų nišomis: pirmasis – tiesiais sandrikais dengtomis stačiakampėmis durimis ir kvadratine lango niša virš jų; antrasis – pusapskritimine niša; trečiasis – puspakritimine niša per pusę tarpsnio aukščio ir apskritimo formos aklina niša virš jos; siauras ketvirtasis – puspakritiminės ir apskritos formos nišomis, dengtomis grotelėmis; penktasis tarpsnis skaidytas aklinomis puspakritiminėmis nišomis ir vainikuotas barokiniais, išraiškingo silueto šalmais su skirtingais kaltiniais kryžiais.
Įdomu, kad siaurėjantys viršutinieji bokšto tarpsniai paremti kampiniais, 45 laipsniais pasuktais piliastrais, kurie iškelti ant suplotų voliutų. Monumentalią bažnyčios išvaizdą paįvairina šviesos – šešėlių žaismas, atsirandantis dėl kiliabriaunių piliastrų, nišų ir kitų plokštumą skaidančių elementų audinio.
Bokštai neįprasti savo planu – priekyje jie siauresni ir sukuria išlakumo, lengvumo įspūdį. Tuo tarpu šoninės bokštų kraštinės yra daug platesnės ir masyvesnės.
Iš šonų bažnyčią rėmina vienuolyno ir gimnazijos pastatai. Seniau statytus, pirmuosius pastatų tarpsnius vertikaliai skaido nuosaikūs piliastrai ir tarp jų išdėstyti aukšti stačiakampiai langai. Antruosius tarpsnius skaido beveik identiški piliastrai ir suporintų, mažesnių nei pirmuosiuose aukštuose, langų eilės.
Nuorodos
- Kaunas. Turistui apie miestą. - Aut. J. Daunienė, A. Gulbinskienė, V. Kugevičius, A. Semaška. – Vilnius, „Mintis“, 1977. // psl. 18
- Apie bažnyčią ir vienuolyną Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno Jėzuitų bažnyčia, Kas yra Kauno Jėzuitų bažnyčia? Ką reiškia Kauno Jėzuitų bažnyčia?
54 53 46 s pl 23 53 10 r ilg 54 8960 s pl 23 8861 r ilg 54 8960 23 8861 Kauno sv Pranciskaus Ksavero baznyciaVyskupija KaunoDekanatas Kauno ISavivaldybe Kauno miestasGyvenviete KaunasAdresas Rotuses a 9Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1720 m Stilius velyvasis barokas Kauno sv Pranciskaus Ksavero baznycia arba Kauno jezuitu baznycia baznycia Lietuvoje Kauno senamiestyje prie Rotuses aikstes Velyvojo baroko stiliaus Salia yra ir IstorijaPagrindine nava Broliai Albertas Kojalavicius Vijukas Kazimieras Kojelavicius Vijukas ir Petras Kojelavicius Vijukas apie 1642 m jezuitams dovanojo muriniu namu Kaune 1643 m įsteigta jezuitu rezidencija netrukus pastatyta sv Stanislovo Kostkos koplycia Ji ir rezidencija 1655 m sunaikintos 1660 m pradeta statyti medine koplycia ir rezidencija Nuo 1646 m veike jezuitu įkurta keturklase mokykla 1664 m atkurta 1666 m mokykloje pradeta destyti poetika 1678 m retorika 1725 m filosofija Mokykla turejo savo teatra orkestra 1702 m mokykla pavadinta kolegija taciau faktiskai ja tapo 1761 m Ji 1773 m atiteko pranciskonams 1806 m tapo Kauno apskrities mokykla 1819 1823 m joje mokytojavo poetas Adomas Mickevicius dabar yra jam skirta ekspozicija 1666 m jezuitai pradejo statyti murine baznycia 1668 m sudege pastoliai Kunigo Pranciskaus Milvydo rupesciu baznycia pastatyta 1720 m bokstai 1725 m 1732 m gaisras nusiaube kolegija vienuolyna baznycia Sugriuvo baznycios stogas skliautai bokstas 1746 1751 m atstatytas bokstas 1752 m suskliaustas laidojimo rusys ismuryti didziojo altoriaus pamatai 1753 1754 m pastatyti 3 nauji muriniai altoriai Didįjį altoriu 1753 m marmuro imitacija papuose meistras Jonas Kerneris 1757 1763 m skulptorius Antonis Dacratas Datzrath sukure lipdiniu ir skulpturu XVIII a antrojoje puseje buvo 12 dirbtiniu marmuru papuostu altoriu isliko 2 1761 1768 m pastatyti kolegijos rumai Baznycia 1787 m perduota pranciskonams Baznycia ypac nukentejo del Napoleono armijos plesimu 1812 m todel kurį laika stovejo apleista 1821 m nuspresta baznycia atiduoti staciatikiams Imperatorius Aleksandras I isleido įsaka sia sventove 1824 m paversti cerkve o 1843 m jai suteiktas Aleksandro Neviskio soboras Interjere pastatas ikonostasas kurio centre pagal K Gukovskio sprendima įstatytas 1661 m Florencijoje nutapytas paveikslas vaizduojantis Dievo Motinos mirtį Sis paveikslas anksciau kabojo Pazaislio vienuolyne Matininkas G Velikorodovas parenge jos plano ir fasado brezinius Baznycia 1824 m suremontuota pakeista dalis mediniu konstrukciju perdengtas stogas sutaisyti skliautai sakykla 1857 m remontuoti bokstai 1915 m apgadinti bokstai sienos vidaus įrengimai Baznycia 2017 m Baznycia 1923 m grazinta jezuitams 1924 m pradetos laikyti pamaldos įsteigta gimnazija Pagal architekto E Pejerio 1925 m projekta virs dviaukscio vienuolyno rytinio korpuso 1928 m pastatyti dar 2 aukstai Prie baznycios 1930 m įkurtas Lietuvos jezuitu viceprovincijos centras 1932 m pailgintas ir paaukstintas vakarinis korpusas 1931 m pastatytos kino ir gimnastikos sales projektus renge ir darbus priziurejo tech Vsevolodas Kopylovas Po II pasaulinio karo vienuolynas ir baznycia uzdaryti pastatai paskirti bendrojo lavinimo ir technikos mokykloms jezuitu baznycia atiteko A Mickeviciaus vidurinei mokyklai kitoje dalyje įsikure Kauno miesto 4 oji vidurine profesine technikos mokykla 1957 m perdengtas baznycios stogas pertinkuotos sienos 1990 m baznycia grazinta tikintiesiems ArchitekturaSvc Mergeles Marijos altorius kairiojoje navoje Baznycia velyvojo baroko stiliaus staciakampio plano dvibokste su pusapskrite apside Vidus 3 navu Į Rotuses aikste atgreztas baznycios fasadas profiliuotais karnizais ir laiptuotomis frizu juostomis skaidomas į tris tarpsnius Vertikaluma ir vidaus erdves organizavima atspindi fasada dalinantys dvibriauniai piliastrai Centrine pastato asį zenklina dvibriauniais piliastrais ir pertrauktu pusapkritiminiu sandriku apremintos durys virs ju antrame tarpsnyje įkomponuotas aukstas segmentinis langas puostas polichromine tapyba ir įremintas siaurais dvibriauniais piliastrais Treciame tarpsnyje centrine vertikale vainikuoja pusapskritimine nisa apvesta archivoltu su dekoratyviniu raktu Ant piliastru kompoziciniais kapiteliais iskeltas trikampis frontonas kurio timpana puosia keturlapio formos nisa Galutinai centrine baznycios asį uzbaigia azurinis kaltinis kryzius Kampiniais piliastrais atskirti bokstai nuo fasado plokstumos atsiplesia treciajame tarpsnyje Visi bokstu tarpsniai puosti skirtingu formu nisomis pirmasis tiesiais sandrikais dengtomis staciakampemis durimis ir kvadratine lango nisa virs ju antrasis pusapskritimine nisa treciasis puspakritimine nisa per puse tarpsnio aukscio ir apskritimo formos aklina nisa virs jos siauras ketvirtasis puspakritimines ir apskritos formos nisomis dengtomis grotelemis penktasis tarpsnis skaidytas aklinomis puspakritiminemis nisomis ir vainikuotas barokiniais israiskingo silueto salmais su skirtingais kaltiniais kryziais Įdomu kad siaurejantys virsutinieji boksto tarpsniai paremti kampiniais 45 laipsniais pasuktais piliastrais kurie iskelti ant suplotu voliutu Monumentalia baznycios isvaizda paįvairina sviesos seseliu zaismas atsirandantis del kiliabriauniu piliastru nisu ir kitu plokstuma skaidanciu elementu audinio Bokstai neįprasti savo planu priekyje jie siauresni ir sukuria islakumo lengvumo įspudį Tuo tarpu sonines bokstu krastines yra daug platesnes ir masyvesnes Is sonu baznycia remina vienuolyno ir gimnazijos pastatai Seniau statytus pirmuosius pastatu tarpsnius vertikaliai skaido nuosaikus piliastrai ir tarp ju isdestyti auksti staciakampiai langai Antruosius tarpsnius skaido beveik identiski piliastrai ir suporintu mazesniu nei pirmuosiuose aukstuose langu eiles NuorodosVikiteka Kauno sv Pranciskaus Ksavero baznycia vaizdine ir garsine medziagaKaunas Turistui apie miesta Aut J Dauniene A Gulbinskiene V Kugevicius A Semaska Vilnius Mintis 1977 psl 18 Apie baznycia ir vienuolyna Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto