Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Vytautas Straižys
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Vytautas Straižys | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. rugpjūčio 20 d. Utena |
| Mirė | 2021 m. gruodžio 19 d. (85 metai) Vilnius |
| Veikla | astronomas |
| Organizacijos | Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas |
| Pareigos | profesorius |
| Išsilavinimas | habilituotas fizinių mokslų daktaras |
| Alma mater | 1959 m. Vilniaus universitetas |
Vytautas Pranciškus Straižys (1936 m. rugpjūčio 20 d. Utenoje – 2021 m. gruodžio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos astronomas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2002 m. jo vardu pavadintas asteroidas 68730 Straizys.
Biografija
Dar studijuojant Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, 1957 m., pasirodė pirmieji jo moksliniai darbai apie ir sidabriškųjų debesų stebėjimus. 1959 metais V. Straižys įstojo į Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos aspirantūrą, vadovaujamą prof. P. Slavėno. 1963 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Daugiaspalvių fotometrinių sistemų tyrimas“. Joje pasiūlyti principai, kaip sukurti naują optimalią daugiaspalvę fotometrinę sistemą žvaigždžių temperatūroms, absoliutiniams ryškiams ir nustatyti.
1962–1965 metais kartu su jis sukūrė septyniaspalvę fotometrinę sistemą, kuri pasaulyje žinoma kaip Vilniaus fotometrinė sistema. 1971 m. Tartu universitete V. Straižys apgynė daktaro disertaciją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“. 1967 m. buvo priimtas į Tarptautinę astronomų sąjungą, tapo Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos skyriaus vadovu ir išbuvo šiose pareigose beveik 37 metus. Greta darbo Fizikos ir matematikos institute V. Straižys ilgus metus dirbo ir neetatiniu Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos vadovu, dėstė studentams įvairius astronomijos kursus. 1973 m. V. Straižiui paskirta Lietuvos mokslo premija, o 1976 m. suteiktas profesoriaus vardas už labai sėkmingą darbą rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. 1977 m. V. Straižys pradėjo leisti , o nuo 1992 metų – tarptautinį žurnalą .
Vilniaus fotometrinė sistema ypač išpopuliarėjo, kai V. Straižys 1977 metais išleido monografiją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“. Jis buvo kviečiamas į šios tematikos tarptautines mokslines konferencijas, buvo daugelio jų organizacinių komitetų narys. Vilniaus sistema stebėjimams imta naudoti įvairiose šalyse (JAV, Čilėje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Britanijoje). 1978–1979 m. Vilniaus sistema pradėta plačiai taikyti Galaktikos struktūrai, žvaigždžių spiečiams ir tirti įvairiose dangaus srityse, taip pat žvaigždžių metalingumui nustatyti. 1979–1985 m. Straižys buvo išrinktas Tarptautinės astronomų sąjungos Žvaigždžių klasifikacijos komisijos viceprezidentu ir prezidentu. 1982 m. išleista antroji jo monografija „Žvaigždės su metalų deficitu“. Joje parodyta, kad sistema tinka klasifikuoti ne tik normalios cheminės sudėties žvaigždėms, bet ir nemetalingoms, anglingosioms, emisinėms žvaigždėms, baltosioms nykštukėms, subnykštukėms, dvinarėms žvaigždėms. Vilniaus fotometrinė sistema iki šiol yra viena labiausiai pritaikytų klasifikuoti bet kurį Galaktikos lauko žvaigždžių rinkinį esant tarpžvaigždinei ekstinkcijai. Sistema taip pat leidžia klasifikuoti įvairių tipų pekuliariąsias žvaigždes. Didelė darbo patirtis lėmė tai, kad Lietuvos astronomai buvo pakviesti bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ruošiant į kosmosą GAIA observatoriją, o V. Straižys – vadovauti jos pekuliariųjų žvaigždžių klasifikacijos darbo grupei.
1981 m. pradėti darbai tiriant tarpžvaigždinius dulkių debesis Saulės aplinkoje. Su bendradarbiais tirti tarpžvaigždiniai debesys Tauro, Persėjo, Gulbės, Skorpiono, Gyvatės, Cefėjo žvaigždynuose. 1986 m. pradėti bendri darbai su Italijos, Vatikano ir Britanijos astronomais taikant krūvio sąsajos įtaisų (CCD) imtuvus Galaktikos struktūrai tirti pasirinktose dangaus srityse, daugiausia – kamuolinių spiečių kryptimi. Vėliau į šiuos darbus įsitraukė JAV, Argentinos, Lenkijos astronomai. 2000 m. šis projektas laimėjo tarptautinį Chretien grantą ir iki šiol yra vykdomas tiriant Galaktikos struktūrą žemose platumose (netoli Galaktikos plokštumos), kur kitos fotometrinės sistemos yra bejėgės dėl tarpžvaigždinio parausvėjimo.
1992 m. JAV išleista prof. V. Straižio monografija „Multicolor Stellar Photometry“. 1992–1993 metais jis dirbo JAV: dėstė astronomijos kursą Niujorko valstijos Junion koledže ir vykdė mokslinius tyrimus. Iki šiol mokslinėje spaudoje paskelbta virš 300 straipsnių, 3 monografijos. Jam vadovaujant apginta virš 20 disertacijų. 1969–1990 metais V. Straižys vadovavo Molėtų astronomijos observatorijos bei Maidanako stebėjimų stoties Uzbekistane statybai ir teleskopų įrengimui. Už ypač reikšmingus nuopelnus mokslui prof. V. Straižys 1996 m. išrinktas MA nariu korespondentu. 2003 m. prof. V. Straižys apdovanotas Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi, o už darbų ciklą „Galaktikos struktūros ir evoliucijos tyrimai 1982–2002“ kartu su , Antanu Bartkevičiumi ir jam antrą kartą skirta Lietuvos mokslo premija.
1977–1990 m. profesorius V. Straižys buvo Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenio redaktorius. Nuo 1992 m. jis yra tarptautinio žurnalo „Baltic Astronomy“, o nuo 1992 m. – periodinio leidinio redaktorius. 1992 m. išleista populiari knyga „Paukščių takas“. 1984 m. kartu su Antanu Juška sudarė ir išleido „Astronomijos enciklopedinį žodyną“, o 2002 m. vienas parengė ir išleido jau dvigubai platesnį tokio pat pavadinimo žodyną. 1993 m. išleistas „Astronomijos“ vadovėlis vidurinės mokyklos 12 klasei, 1995 metais kartu su ir Algimantu Ažusieniu – „Astronomijos“ vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams ir doktorantams (atnaujintas 1999 metais). Nuo 1955 metų yra parašęs virš 500 mokslo populiarinimo straipsnių ir leidinių.
V. Straižys buvo nuolatinis astronominių renginių Molėtų observatorijoje dalyvis ("Žvaigždėtosios naktys", 2006 m.).
Apdovanojimai
Šaltiniai
- Stasė Matulaitytė. Vytautas Pranciškus Straižys. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.
- Mirė astronomijai gyvenimą paskyręs akademikas Vytautas Straižys. 15min.lt. 2021-12-20. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.
Monografijos
- Straizys V., Multicolor Stellar Photometry, Vilnius, 1977
- Straizys V., Metal-Deficient Stars, Vilnius, 1982
- Straizys V., Multicolor Stellar Photometry, Pachart Pub House, 1992, 570 pages.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Straižys, Kas yra Vytautas Straižys? Ką reiškia Vytautas Straižys?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Vytautas StraizysGime 1936 m rugpjucio 20 d UtenaMire 2021 m gruodzio 19 d 85 metai VilniusVeikla astronomasOrganizacijos Vilniaus universiteto Teorines fizikos ir astronomijos institutasPareigos profesoriusIssilavinimas habilituotas fiziniu mokslu daktarasAlma mater 1959 m Vilniaus universitetas Vytautas Pranciskus Straizys 1936 m rugpjucio 20 d Utenoje 2021 m gruodzio 19 d Vilniuje Lietuvos astronomas Lietuvos mokslu akademijos narys korespondentas Vilniaus universiteto Teorines fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas 2002 m jo vardu pavadintas asteroidas 68730 Straizys BiografijaDar studijuojant Vilniaus universiteto Fizikos fakultete 1957 m pasirode pirmieji jo moksliniai darbai apie ir sidabriskuju debesu stebejimus 1959 metais V Straizys įstojo į Mokslu Akademijos Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos aspirantura vadovaujama prof P Slaveno 1963 m apgyne kandidatine disertacija Daugiaspalviu fotometriniu sistemu tyrimas Joje pasiulyti principai kaip sukurti nauja optimalia daugiaspalve fotometrine sistema zvaigzdziu temperaturoms absoliutiniams ryskiams ir nustatyti 1962 1965 metais kartu su jis sukure septyniaspalve fotometrine sistema kuri pasaulyje zinoma kaip Vilniaus fotometrine sistema 1971 m Tartu universitete V Straizys apgyne daktaro disertacija Daugiaspalve zvaigzdziu fotometrija 1967 m buvo priimtas į Tarptautine astronomu sajunga tapo Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos skyriaus vadovu ir isbuvo siose pareigose beveik 37 metus Greta darbo Fizikos ir matematikos institute V Straizys ilgus metus dirbo ir neetatiniu Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos vadovu deste studentams įvairius astronomijos kursus 1973 m V Straiziui paskirta Lietuvos mokslo premija o 1976 m suteiktas profesoriaus vardas uz labai sekminga darba rengiant aukstos kvalifikacijos specialistus 1977 m V Straizys pradejo leisti o nuo 1992 metu tarptautinį zurnala Vilniaus fotometrine sistema ypac ispopuliarejo kai V Straizys 1977 metais isleido monografija Daugiaspalve zvaigzdziu fotometrija Jis buvo kvieciamas į sios tematikos tarptautines mokslines konferencijas buvo daugelio ju organizaciniu komitetu narys Vilniaus sistema stebejimams imta naudoti įvairiose salyse JAV Cileje Vokietijoje Bulgarijoje Britanijoje 1978 1979 m Vilniaus sistema pradeta placiai taikyti Galaktikos strukturai zvaigzdziu spieciams ir tirti įvairiose dangaus srityse taip pat zvaigzdziu metalingumui nustatyti 1979 1985 m Straizys buvo isrinktas Tarptautines astronomu sajungos Zvaigzdziu klasifikacijos komisijos viceprezidentu ir prezidentu 1982 m isleista antroji jo monografija Zvaigzdes su metalu deficitu Joje parodyta kad sistema tinka klasifikuoti ne tik normalios chemines sudeties zvaigzdems bet ir nemetalingoms anglingosioms emisinems zvaigzdems baltosioms nykstukems subnykstukems dvinarems zvaigzdems Vilniaus fotometrine sistema iki siol yra viena labiausiai pritaikytu klasifikuoti bet kurį Galaktikos lauko zvaigzdziu rinkinį esant tarpzvaigzdinei ekstinkcijai Sistema taip pat leidzia klasifikuoti įvairiu tipu pekuliariasias zvaigzdes Didele darbo patirtis leme tai kad Lietuvos astronomai buvo pakviesti bendradarbiauti su Europos kosmoso agentura ruosiant į kosmosa GAIA observatorija o V Straizys vadovauti jos pekuliariuju zvaigzdziu klasifikacijos darbo grupei 1981 m pradeti darbai tiriant tarpzvaigzdinius dulkiu debesis Saules aplinkoje Su bendradarbiais tirti tarpzvaigzdiniai debesys Tauro Persejo Gulbes Skorpiono Gyvates Cefejo zvaigzdynuose 1986 m pradeti bendri darbai su Italijos Vatikano ir Britanijos astronomais taikant kruvio sasajos įtaisu CCD imtuvus Galaktikos strukturai tirti pasirinktose dangaus srityse daugiausia kamuoliniu spieciu kryptimi Veliau į siuos darbus įsitrauke JAV Argentinos Lenkijos astronomai 2000 m sis projektas laimejo tarptautinį Chretien granta ir iki siol yra vykdomas tiriant Galaktikos struktura zemose platumose netoli Galaktikos plokstumos kur kitos fotometrines sistemos yra bejeges del tarpzvaigzdinio parausvejimo 1992 m JAV isleista prof V Straizio monografija Multicolor Stellar Photometry 1992 1993 metais jis dirbo JAV deste astronomijos kursa Niujorko valstijos Junion koledze ir vykde mokslinius tyrimus Iki siol mokslineje spaudoje paskelbta virs 300 straipsniu 3 monografijos Jam vadovaujant apginta virs 20 disertaciju 1969 1990 metais V Straizys vadovavo Moletu astronomijos observatorijos bei Maidanako stebejimu stoties Uzbekistane statybai ir teleskopu įrengimui Uz ypac reiksmingus nuopelnus mokslui prof V Straizys 1996 m isrinktas MA nariu korespondentu 2003 m prof V Straizys apdovanotas Lietuvos kunigaikscio Gedimino ordino karininko kryziumi o uz darbu cikla Galaktikos strukturos ir evoliucijos tyrimai 1982 2002 kartu su Antanu Bartkeviciumi ir jam antra karta skirta Lietuvos mokslo premija 1977 1990 m profesorius V Straizys buvo Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenio redaktorius Nuo 1992 m jis yra tarptautinio zurnalo Baltic Astronomy o nuo 1992 m periodinio leidinio redaktorius 1992 m isleista populiari knyga Pauksciu takas 1984 m kartu su Antanu Juska sudare ir isleido Astronomijos enciklopedinį zodyna o 2002 m vienas parenge ir isleido jau dvigubai platesnį tokio pat pavadinimo zodyna 1993 m isleistas Astronomijos vadovelis vidurines mokyklos 12 klasei 1995 metais kartu su ir Algimantu Azusieniu Astronomijos vadovelis aukstuju mokyklu studentams ir doktorantams atnaujintas 1999 metais Nuo 1955 metu yra parases virs 500 mokslo populiarinimo straipsniu ir leidiniu V Straizys buvo nuolatinis astronominiu renginiu Moletu observatorijoje dalyvis Zvaigzdetosios naktys 2006 m Apdovanojimai1973 m Lietuvos TSR valstybine premija 2003 m Lietuvos mokslo premija 2003 m Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryziusSaltiniaiStase Matulaityte Vytautas Pranciskus Straizys Visuotine lietuviu enciklopedija 2018 08 01 Nuoroda tikrinta 2021 12 20 Mire astronomijai gyvenima paskyres akademikas Vytautas Straizys 15min lt 2021 12 20 Nuoroda tikrinta 2021 12 20 MonografijosStraizys V Multicolor Stellar Photometry Vilnius 1977 Straizys V Metal Deficient Stars Vilnius 1982 Straizys V Multicolor Stellar Photometry Pachart Pub House 1992 570 pages Sis straipsnis apie Lietuvos asmenybe yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį