Straipsnis iš Vikipedijos laisvosios enciklopedijos Dėmesio Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius D

Straipsnis is Vikipedijos laisvosios enciklopedijos Demesio Straipsnis ar jo dalis neturi isnasu į patikimus saltinius Del to medziaga gali buti nepatikima Pagal Vikipedijos nuostatas nepatikrinama informacija gali buti trinama Paieskokite patikimu saltiniu ir paremkite medziaga isnasomis į saltinius Richtersveldo vaizdas Richtersveldas afr Richtersveld kalnuota dykuma Siaures Kapo provincijoje PAR kurioje yra daug tarpekliu kalnu ir stulbinanciu krastovaizdziu nuo ploksciu smelio lygumu iki astriauoliu vulkaniniu kalnu Nuo Namibijos Richtersvelda skiria Oranzine upe Richtersveldas yra dalis siaurinio afr Namakwaland Nacionalinis parkas ir Pasaulio paveldo vietove span Dykumoje yra Richtersveldo nacionalinis parkas kurio teritorijos aukstis kinta nuo 60 m virs juros lygio siaurineje dalyje prie Oranzines upes iki 1377 m Korneliberge angl Cornellberg pietuose Nacionalinis parkas buvo įkurtas 1991 m po 18 metu trukusiu derybu su vietiniais gyventojais nama kurie ir toliau gyvena parko teritorijoje ir gano joje gyvulius Parko plotas yra 1625 km Richtersveldas yra labai sausringa vietove kur del vandens stygiaus isgyvena tik istvermingiausi organizmai Taciau Richtersveldas laikomas dykumine vietove kuri pasizymi didziausia biologine įvairove daug jo augalu pauksciu ir zinduoliu yra endeminiai Turistai parko krastovaizdzius neretai pavadina marsietiskais Is pirmo zvilgsnio vietove atrodo dyka ir negyvenama taciau paziurejus is arciau aptinkama daug dykumu organizmu prisitaikiusiu isgyventi tokiomis salygomis Vasara oro temperatura gali virsyti 50 C Lietus itin retas įvykis 2007 m birzelio men Richtersveldo Kulturinis ir botaninis krastovaizdis Richtersveld Cultural and Botanical Landscape esantis siek tiek pieciau Nacionalinio parko panasaus dydzio ir panasaus grozio buvo paskelbtas UNESCO Pasaulio paveldo vietove Sioje vietoveje skirtingai negu nacionaliniame parke nekasami deimantai todel ji maziau paliesta zmogaus Klimatas span Klimatas yra rustus vidurvasarį temperatura pakyla iki 53 C Naktys buna vesios todel krinta didele rasa Unikalus teritorijos klimatas leme unikaliu ekosistemu susidaryma Del vandens stygiaus Richtersveldo organizmai labai priklauso nuo ankstyvo ryto ruko kurį vietiniai gyventojai vadina Ihuries ar Malmokkies Rukas aprupina dregme smulkius roplius paukscius ir zinduolius Gyvoji gamta span Richtensveldo parke gyvena daug pauksciu ir zinduoliu pvz Stirnines antilopes dukeriai savanines antilopikes antilopes sokles didziosios kudu Hartmano kalniniai zebrai pavianai zaliosios markatos karakalai leopardai Parke auga 650 rusiu augalai jis pasizymi didziausia pasaulyje sukulentu įvairove Keisti augalai span Richtersvelde auga nemazai keistu augalu kokiu nera kitur Vienas zinomiausiu yra tukvis Pachypodium namaquanum Welw kurio vietinis pavadinimas Halfmensboom puses asmens medis susijes su tuo kad medis isvaizda primena zmogaus figura jo virsuje buna grupe storu susiraukslejusiu lapu kurie primena zmogaus galva Siuos medzius vietiniai nama zmones laiko savo proteviu įsikunijimu pusiau zmonemis pusiau augalais Kulturine verte span Richtersveldo teritorija apgyvendinta nama ir kitu tautu Vietine bendruomene kurios nuosavybe yra visa teritorija Richtersveldo parka valdo kartu su Pietu Afrikos Nacionaliniu parku institucija angl South African National Parks SANParks o Pasaulinio paveldo vietove valdo visiskai savarankiskai Abiejuose saugomuose rajonuose vietiniai gyventojai klajokliai toliau gyvena tradiciniu budu Tai paskutine vietove kur KhoiKhoi nama yra ju grupe gyvena dar senoviskai Anksciau jie gyveno visoje pietvakariu Afrikoje Vikiteka Richtersveldas vaizdine ir garsine medziagaZ RPasaulio dykumosDykuma Dykumejimas Sarasas Dykumos pagal plotaAlzyro Bajuda Calbio Danakiliu Dzurabo Farafra Ferlo Kalaharis Libijos Namibo Njirio Nubijos Richtersveldas Rytu Sachara Tanezruftas TenereAzijaArabijos Aralkumas Aralo Karakumai Betpak Dala Caidamo Colistano Deste Keviras Luto dykuma Dasti Margo Dechna Didysis Nefudas Gurbantiungiutas Gobio Indo slenio Judejos Karakumai Kyzylkumai Kumtago Lobnoro Negevas Sabateinas Registano Rub el Halis Saryesik Atyrau Sirijos Taklamakanas Taro Thalo Ustiurto plynaukste Vahibos smelynaiAustralijaDidzioji Smelio Didzioji Viktorijos Gibsono Mazoji Smelio Nalarboro lyguma Pedirkos Simpsono Spalvotoji Sterto Stzeleckio Tanamio TirarioEuropaAkonos Aliosku smelynai Blenduvas Ryno smelynai Tabernaso dykumaAlvordo Amargosos Cihuahua Eskalantes Juhos Jumos Lecugiljos Mohaviu Smouk Kryko Sonoros Spalvotoji Tules Arizona Tules Nevada Pietu AmerikaAtakama La Gvachiros Montes Patagonijos ploksciakalnis Securos TatakoaOkeanijaZelandija Antarktida Arktis Grenlandija Rusijos Tolimoji SiaureKategorija VikitekaZ RPasaulio paveldo objektai Pietu Afrikos RespublikojeMaterialusisHominidu fosiliju vietoves Pietu Afrikoje 1999 1999 Isimangaliso slapyniu parkas 1999 2000 2003 Kapo geliu regiono saugomos vietoves 2004 Fredeforto krateris 2005 Richersveldo kulturinis ir botaninis krastovaizdis 2007 2017 2018 2024 2024 Tailando veliavaNematerialusisįrasu nera Kategorijos Pasaulio paveldo objektai Pietu AfrikojeAfrikos dykumosPietu Afrikos Respublikos geografijaPasleptos kategorijos Straipsniai be saltiniu nenurodyta nuo kadaStraipsniai be saltiniu be skydelio datosStraipsniai be saltiniu