Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vladislovas Vaza 1595 m birželio 9 d Lobzove prie Krokuvos 1648 m gegužės 20 d Merkinėje Lenkijos karalius Vladislovas I
Vladislovas IV Vaza
Vladislovas Vaza (1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos – 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje) – Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632–1648 m.).
| Vladislovas Vaza | |
|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius | |
| Vazų dinastija | |
| Gimė | 1595 m. birželio 9 d. Lobzovas, prie Krokuvos, Lenkija |
| Mirė | 1648 m. gegužės 20 d. (52 metai) Merkinė, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedra |
| Tėvas | Zigmantas Vaza |
| Motina | Ona Habsburgaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | (1611 – 1643) m. (1611 – 1667 m.) |
| Vaikai | su Jadvyga Lužkovska (1635 – 1698 m.) su Zigmantas Kazimieras (1640 – 1647 m.) Marija Ona Izabelė (1642 – 1642 m.) |
| Lietuvos didysis kunigakštis, Lenkijos karalius | |
| Valdė | 1632 m. lapkričio 8 d. - 1648 m. gegužės 20 d. (15 metų) |
| Ankstesnis | Zigmantas Vaza |
| Įpėdinis | Jonas Kazimieras Vaza |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Vladislovas Vaza |
| Parašas | |
1610 m. penkiolikmetį Vladislovą grupė Maskvos bojarinų () buvo išrinkę caru, tačiau Maskvos sosto jis neužėmė, nes tam pasipriešino tėvas, o Rusijoje kilo liaudies sukilimas. Nepaisant to iki 1634 m. Vladislovas naudojo Maskvos didžiojo kunigaikščio titulą. Iš tikro tuo metu Maskvoje valdė Michailas Romanovas.
Vladislovas Vaza sugebėjo neįsivelti į Vakarų Europą tuo metu niokojantį Trisdešimtmetį karą ir sėkmingai gintis nuo užsienio invazijų. Vladislovas palaikė religinę toleranciją ir vykdė karines reformas, tačiau jam nepavyko savo šlovės, užkariavimų ir valstybės valdymo reformų siekių įgyvendinti iki galo.
Su Vladislovo mirtimi baigėsi Abiejų Tautų Respublikos „Aukso amžius“, nes konfliktai ir įtampos, kurių Vladislovas nesugebėjo išspręsti, 1648 m. sukėlė didžiausią kazokų sukilimą ir švedų invaziją. Vladislovas buvo vienintelis valdovas iš Vazų dinastijos, kuris dažniausiai lankėsi Vilniuje bei daugiausia laiko rezidavo Lietuvoje.
Biografija
Vladislovo motina mirė praėjus trejiems metams po jo gimimo. Vladislovą užaugino viena iš jo motinos rūmų damų – .
Elekcija
Zigmantas Vaza mirdamas paliko 5 sūnus. Dar būdamas gyvas, Zigmantas Vaza siekė, kad Vladislovas būtų karūnuotas Abiejų Tautų Respublikos karaliumi, tačiau dauguma ponų to nepalaikė. Vladislovo Vazos tėvas, siekdamas absoliutizmo ir spausdamas nekatalikus, buvo įsigijęs daug priešų, tuo tarpu Vladislovas Vaza krašte buvo labai mėgstamas. Tėvas visose iškilmėse ji laikydavo greta savęs ir bajorija buvo įpratusi laikyti jį natūraliu įpėdiniu. Be to, tėvas jį buvo įtraukęs ir į valstybės valdymą. Jis dažnai vadovavo karo žygiams ir atliko nemaža kitų valstybinių darbų.
Praėjus keliems mėnesiams po tėvo mirties, 1632 m. lapkričio 8 d. Vladislovas buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o kitų metų vasario 5 d. karūnuotas. Abi to meto Lietuvos partijos – katalikai ir protestantai palaikė Vladislovą. Visiems buvo garantuota visiška tikėjimo laisvė. Katalikai Vladislovą palaikė dėl artimų ryšių su tėvu ir visa jo šeima, o protestantai, kadangi jis jiems pažadėjo protestantų vadui Kristupui Radvilai, po Leono Sapiegos mirties, jo valdomą Vilniaus vaivadiją ir didžiojo etmono urėdą. Vladislovas savo pažadus iš tikrųjų įvykdė.
Vladislovo pacta conventa:
- Neįvesti svetimšalių kariuomenės
- Pastatyti dar keturias tvirtoves
- Užbaigti Kameneco tvirtovės statybą
- Be Seimo žinios ir leidimo nevesti
- Nedauginti karaliaus ekonomijų be Seimo pritarimo
- Niekam neduoti dviejų urėdų
- Panaikinti rusams padūmės mokestį
Rusijos caras 1610–1613
Karas su Rusija
Dar būdamas 15 metų Vladislovas Vaza tampa Rusijos caru. Lenkų etmonui Stanislovui Žolkievskiui (lenk. Stanisław Żółkiewski) sumušus rusus ir užėmus Smolenską, 1610 m. vasario 4 d. buvo pasirašytas susitarimas, – išrinkti karalaitį Vladislovą Rusijos caru su sąlyga, kad jis priims pravoslavų tikėjimą. Lenkų ir lietuvių kariuomenės būriams užėmus Maskvą ir nuvertus carą , 1610 m. vasarą ėmė valdyti karaliaus Vladislovo vardu. Buvo pradėtos kaldinti net Vladislovo Vazos monetos. Bet karalius Zigmantas Vaza nesutiko leisti savo sūnaus į Maskvą, nes jis tuo metu užsigeidė pats būti Maskvos caru. Taip Vladislovas nepriėmė pravoslavų tikėjimo ir į Maskvą neatvyko. Deryboms ilgai užtrukus, kariuomenė sukilo. Maskvos įgulai buvo sunku išsilaikyti: jos nebeišgelbėjo nė karaliaus atsiųstas etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir įgula buvo priversta iš bado pasiduoti. 1613 m. caru buvo išrinktas Michailas.
Vladislovo Vazos žygis ir Deulino paliaubos
Karalaitis Vladislovas, turėdamas Maskvos bajorų pasirašytą jo išrinkimo raštą, titulavosi caru ir 1617 m. žygiavo užimti Maskvos, kariuomenei vadovavo J. K. Chodkevičius. Maskva buvo pasiekta, tačiau jos paimti nepavyko, 1618 m. gruodžio 11 d. Deulino kaime, netoli Maskvos, buvo paskelbtos 16 metų paliaubos. Maskva būtinai reikalavo, kad Vladislovas nebesivadintų caru, bet tas neatsisakė šio titulo. Šis klausimas taip ir liko neišspręstas, bet sienų klausimas bei kiti reikalai buvo nutarti. Paliaubų sutartis Lietuvai ir Lenkijai buvo naudinga: Lietuvai buvo gražinta 1610 m. Smolensko sritis, kuri Maskvos valdžioje buvo nuo 1514 m., o prie Lenkijos buvo priskirti Černigovas ir Naugardas-Sieverskas (Černigovo sritis).
Karas su Rusija ir Polianovkos taika
Deulino paliaubų sutartis Maskvai buvo labai negarbinga, nes ji Lietuvai ir Lenkijai turėjo užleisti nemažai žemių, todėl caras vis laukė progos atsigriebti. Paliaubos baigėsi 1633 m. vasarą, ir Maskva ruošėsi naujam karui. Kai 1632 m. atėjo žinia, jog mirė karalius Zigmantas, caras Mykolas Romanovas, nelaukdamas paliaubų galo, didžiulę savo kariuomenę išsiuntė užimti Smolensko. Tačiau caras apsivylė, nes tarpuvaldis buvo labai ramus ir trumpas (Maskvos puolimas dar labiau vertė paskubinti elekciją), ir naujasis karalius Vladislovas labai greitai galėjo išžygiuoti į karą. Maskvos kariuomenei iš karto sekėsi. Jai kelio pastoti išėjo Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila, su labai maža kariuomene negalėjo jos sulaikyti. Greitai caro kariuomenė atsidūrė prie Smolensko, kurį išgelbėjo tiktai tvirtos sienos, beveik ištisus metus jis išsilaikė apgultas, kol pagaliau pats karalius Vladislovas atėjo jo išvaduoti. Prieš 100 000 caro kariuomenės jis teatsivedė vos 15 000 lietuvių ir lenkų. Tačiau pasinaudojus sumaniais manevrais Smolenskas buvo išgelbėtas, caro kariuomenė buvo apsupta ir priversta pasiduoti. Carui nebeliko kitos išeities, kaip tik taikintis. Po pusės mėnesio derybų Polianovkos kaime (tarp Viazmos ir Dorogobužo) buvo paskelbta amžinoji taika. Pagal ją, caras atsisakė nuo visų pretenzijų į Maskvos sostą. Jis taip pat pasižadėjo grąžinti Maskvos bajorų raštą, kuriuo 1610 m. buvo patvirtintas jo išrinkimas caru. Vladislovas karo metu parodė didelių vado gabumų, ir jo populiarumas krašte dar labiau pakilo. Tada nustatyta siena su Maskva išbuvo iki naujojo 1654 m. karo, sukelto kazokų sukilimų.
Sėkmingai pabaigus karą su Maskva Vladislovas 1634 m. privertė Osmanų imperiją sudaryti taiką, užbaigiant 1633–1644 metų karą.
Vladislovo Vazos santykiai su Švedija
Švedijos sosto klausimas
Sudarius taiką su Rusija, teko rūpintis santykiais su Švedija. 1635 m. pasibaigė 1629 m. sudarytos Altmarko paliaubos, tad reikėjo ruoštis naujam karui arba rūpintis jų pratesimu. Nors renkamas karaliumi Vladislovas buvo pasižadėjęs visiškai atsisakyti Švedijos sosto, iš tikrųjų to padaryti neketino. 1632 m. rudenį ties Liucenu (Vokietija) žuvo Švedų karalius Gustavas II Adolfas. Vladislovas ketino vesti jo našlę žmoną Mariją Eleonorą Branderburgietę, bet jo priešai Švedijoje sosto paveldėtoja paskelbė jaunąją Gustavo II Adolfo dukterį Kristiną. Vladislovas pasiryžo vesti ją, tačiau Švedijos ponai ir tam pasipriešino. Tada jis nusprendė, paliauboms pasibaigus, pradėti karą su švedais. 1635 m. jis pats su lenkų kariuomene pradėjo pulti švedus Prūsijoje, o Lietuvos etmonas Kristupas Radvila taip pat sėkmingai juos puolė Livonijoje.
1635 m. rugsėjo 12 d. Štumsko paliaubos
Tuo metu Vokietijoje tęsėsi vadinamasis Trisdešimtmetis karas. Protestantų šalininkams, ėjusiems prieš imperatorių, buvo labai svarbu, kad tarp Lietuvos Lenkijos ir Švedijos būtų taika ir kad Švedija neatitrauktų savo jėgų iš Vokietijos. Dėl to, Štumske (Prūsijoje, netoli Malborko (Marienburgo), tarp Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos prasidėjo derybos. Į jas atvyko Prancūzijos, Anglijos ir Jungtinių Nyderlandų Provincijų atstovai. Vladislovas Vaza, nenorėdamas atsisakyti Švedijos sosto, norėjo kariauti. Karalių palaikė tik Lietuva, kuriai rūpėjo atgauti Livoniją. Po ilgų derybų Lenkijos ponai prieš karaliaus valią padarė 26 metų paliaubas. Jomis Vladislovo Vazos teisės švedų sostui buvo paliktos neišspręstos, švedai pasitraukė iš Prūsijos, tačiau jiems buvo palikta visa Livonija. Tuo tarpu K. Radvila Livonijoje buvo išvaręs švedus iš visos Cėsių (Vendeno) vaivadijos, jis tebekariavo su jais net po paliaubų, bet vėliau viską turėjo grąžinti švedams. Lietuva ne tik nieko negavo iš tos sutarties, bet dar buvo priversta grąžinti švedams net tai, ką buvo atkovojusi Livonijoje. Todėl jos atstovai Seime kėlė protestą, tačiau lenkai juos nuramino, žadėdami kitur atsilyginti, ir sutartis buvo ratifikuota. Su Švedija turėjo būti ilga taika, bet 1655 m., nesulaukus paliaubų galo, vėl buvo pradėtas karas.
Ramusis Vladislovo valdymo laikotarpis
Padarius taiką su Maskva ir Švedija, Lietuva jokių nesusipratimų nebeturėjo. Karalius Vladislovas Vaza buvo sumanęs ruošti didelę koaliciją prieš turkus, bet jo planams pasipriešino Senatas ir Seimas. Dėl to turėdamas daug nemalonumų ir didelių nuostolių, karalius nebekūrė jokių didelių planų. Jis toliau bandė sutaikyti protestantus su katalikais, bet tam reikalui 1645 m. sušauktas suvažiavimas nieko nepasiekė. Kraštas po Zigmanto Vazos laikų suiručių ir vidinių nesutarimų ėmė atsigauti savaime, be jokių reformų. Po 13 ramių metų, pačioje Vladislovo Vazos gyvenimo pabaigoje, Lenkiją, o iš dalies ir Lietuvą, sukrėtė audringas kazokų sukilimas, įvedęs Lietuvą su Lenkija į naujus sunkius karus su Maskva ir Švedija.
Pastangos sutvarkyti kazokus ir kazokų sukilimai
Vladislovo laikais kazokų („kazokas“ totoriškai reiškia valkatą, bastūną) sukilimų buvo net keletas. Paskutinysis buvo žiauriai numalšintas 1637–1638 m. Po to pradėjo bręsti naujas sukilimas, kurį sukėlė buvęs kazokų kariuomenės raštininkas Bogdanas Chmelnickis. Nuskriaustas vieno lenkų bajoro, suviliojusio ir atėmusio iš jo žmoną, B. Chmelnickis bandė ieškoti teisybės pas karalių ir Seime, bet, jos neradęs, pabėgo į Sečės miestą. Ten jis sukėlė visus kazokus, pasikvietęs į pagalbą totorius, ir 1648 m. dviejuose mūšiuose ties Geltonaisiais Vandenimis (ukr.: Zhovti Vody) ir Korsunu (ukr.: Korsun') jis sunaikino visą lenkų kariuomenę. Į nelaisvę pakliuvo net abu lenkų etmonai. Kazokams kelias į Lenkiją buvo atviras. Kaip tik tokiu kritišku momentu Merkinėje mirė karalius Vladislovas Vaza, tad kazokų reikalus jau teko baigti Jonui Kazimierui.
Kultūrinis Vilniaus gyvenimas valdant Vladislovui Vazai
Dar būdamas jaunas Vladislovas Vaza su tėvu dažnai rezidavo išpuoštuose Vilniaus valdovų rūmuose. Čia taip pat priimdavo popiežių, Šventosios Romos imperatorių, Toskanos, Ispanijos, Venecijos, Prancūzijos, Danijos, Persijos, Osmanų imperijos, Rusijos ir kitų kraštų pasiuntinius, čia būdavo priimamos vasalinės priesaikos. Vladislovo Vazos laikais rūmuose ir jų prieigose vyko įvairūs pasilinksminimai: žvėrių pjudymai, karnavalai, kaukių baliai, o 1636, 1644 ir 1648 m. čia pastatytos pirmosios Lietuvoje ir vienos iš pirmųjų Europoje itališkos operos. Pirmajai operai „Elenos pagrobimas“ libretą parašė Vladislovo sekretorius V. Pučitelis (Virgilio Puccitelli), o muziką sukūrė garsus italų kompozitorius M. Skakis (Marco Scacchi). Vladislovas Vaza asmeniškai su libretistu aptardavo scenarijų bei partitūrą, domėjosi repeticijomis, dekoracijomis, kostiumais, jo pasiuntiniai vyko į Veneciją, Romą, Paryžių ieškoti atlikėjų, juos bandė ir sudarinėjo sutartis spektakliams Lietuvoje ir Lenkijoje. Jam padėdavo rūmų kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila.
Vladislovo Vazos žmonos, vaikai
1634–1635 m. Vladislovas Vaza su Lvovo miesto gyventoja Jadvyga Luškovska (1610–1648 m. gegužės 20 d.) susilaukė nesantuokinio sūnaus Vladislovo Konstantino (1635–1698 m. kovo 19 d.).
1637 m. rugsėjo 13 d. vedė imperatoriaus Ferdinando II dukrą Ceciliją Renatą Habsburgaitę (1611–1643). Su ja turėjo sūnų ir dvi dukras:
- Zigmantas Kazimieras (1640 m. balandžio 1 d. – 1647 m. sausio 9 d.);
- Marija Ona Izabelė (1642 m. sausio 6 d. – 1642 m. vasario 7 d.);
- Ir dukra, kuriai nebuvo suteiktas vardas, nes tik gimusi mirė (1644 m. kovo 24 d.).
1646 m. kovo 10 d. vedė princo Karolio I Gonzagos Neveriečio dukrą Mariją Liudviką Gonzagą iš Nevero (Prancūzija). Vaikų nesusilaukė. 1648 m. gegužės 20 d. medžioklėje peršalęs, Merkinėje mirė. Žmona Marija Liudvika po vyro mirties ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero.
Šaltiniai
A. Šapoka „Lietuvos istorija“; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
Vladislovas Vaza Vazų šeima Gimė: 1595 m. birželio 9 d. Mirė: 1648 m. gegužės 20 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | Rusijos caras 1610–1613 | Po to: Michailas I Romanovas |
| Prieš tai: Zigmantas Vaza | Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1632–1648 | Po to: Jonas Kazimieras Vaza |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladislovas IV Vaza, Kas yra Vladislovas IV Vaza? Ką reiškia Vladislovas IV Vaza?
Vladislovas Vaza 1595 m birzelio 9 d Lobzove prie Krokuvos 1648 m geguzes 20 d Merkineje Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikstis Vladislovas II Vaza 1632 1648 m Vladislovas VazaLietuvos didysis kunigaikstis Lenkijos karaliusVazu dinastijaGime 1595 m birzelio 9 d Lobzovas prie Krokuvos LenkijaMire 1648 m geguzes 20 d 52 metai Merkine LietuvaPalaidotas a Vavelio katedraTevas Zigmantas VazaMotina Ona HabsburgaiteSutuoktinis e 1611 1643 m 1611 1667 m Vaikai su Jadvyga Luzkovska 1635 1698 m su Zigmantas Kazimieras 1640 1647 m Marija Ona Izabele 1642 1642 m Lietuvos didysis kunigakstis Lenkijos karaliusValde 1632 m lapkricio 8 d 1648 m geguzes 20 d 15 metu Ankstesnis Zigmantas VazaĮpedinis Jonas Kazimieras VazaZymus apdovanojimaiVikiteka Vladislovas VazaParasas 1610 m penkiolikmetį Vladislova grupe Maskvos bojarinu buvo isrinke caru taciau Maskvos sosto jis neuzeme nes tam pasipriesino tevas o Rusijoje kilo liaudies sukilimas Nepaisant to iki 1634 m Vladislovas naudojo Maskvos didziojo kunigaikscio titula Is tikro tuo metu Maskvoje valde Michailas Romanovas Vladislovas Vaza sugebejo neįsivelti į Vakaru Europa tuo metu niokojantį Trisdesimtmetį kara ir sekmingai gintis nuo uzsienio invaziju Vladislovas palaike religine tolerancija ir vykde karines reformas taciau jam nepavyko savo sloves uzkariavimu ir valstybes valdymo reformu siekiu įgyvendinti iki galo Su Vladislovo mirtimi baigesi Abieju Tautu Respublikos Aukso amzius nes konfliktai ir įtampos kuriu Vladislovas nesugebejo isspresti 1648 m sukele didziausia kazoku sukilima ir svedu invazija Vladislovas buvo vienintelis valdovas is Vazu dinastijos kuris dazniausiai lankesi Vilniuje bei daugiausia laiko rezidavo Lietuvoje BiografijaVladislovas Vaza vaikystejeVladislovas Vaza jaunystejeKaraliaus veliava Vladislovo motina mire praejus trejiems metams po jo gimimo Vladislova uzaugino viena is jo motinos rumu damu Elekcija Zigmantas Vaza mirdamas paliko 5 sunus Dar budamas gyvas Zigmantas Vaza sieke kad Vladislovas butu karunuotas Abieju Tautu Respublikos karaliumi taciau dauguma ponu to nepalaike Vladislovo Vazos tevas siekdamas absoliutizmo ir spausdamas nekatalikus buvo įsigijes daug priesu tuo tarpu Vladislovas Vaza kraste buvo labai megstamas Tevas visose iskilmese ji laikydavo greta saves ir bajorija buvo įpratusi laikyti jį naturaliu įpediniu Be to tevas jį buvo įtraukes ir į valstybes valdyma Jis daznai vadovavo karo zygiams ir atliko nemaza kitu valstybiniu darbu Praejus keliems menesiams po tevo mirties 1632 m lapkricio 8 d Vladislovas buvo isrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didziuoju kunigaiksciu o kitu metu vasario 5 d karunuotas Abi to meto Lietuvos partijos katalikai ir protestantai palaike Vladislova Visiems buvo garantuota visiska tikejimo laisve Katalikai Vladislova palaike del artimu rysiu su tevu ir visa jo seima o protestantai kadangi jis jiems pazadejo protestantu vadui Kristupui Radvilai po Leono Sapiegos mirties jo valdoma Vilniaus vaivadija ir didziojo etmono ureda Vladislovas savo pazadus is tikruju įvykde Vladislovo pacta conventa Neįvesti svetimsaliu kariuomenes Pastatyti dar keturias tvirtoves Uzbaigti Kameneco tvirtoves statyba Be Seimo zinios ir leidimo nevesti Nedauginti karaliaus ekonomiju be Seimo pritarimo Niekam neduoti dvieju uredu Panaikinti rusams padumes mokestįRusijos caras 1610 1613 Karas su Rusija Pagrindinis straipsnis ATR Maskvos karas 1605 1618 Dar budamas 15 metu Vladislovas Vaza tampa Rusijos caru Lenku etmonui Stanislovui Zolkievskiui lenk Stanislaw Zolkiewski sumusus rusus ir uzemus Smolenska 1610 m vasario 4 d buvo pasirasytas susitarimas isrinkti karalaitį Vladislova Rusijos caru su salyga kad jis priims pravoslavu tikejima Lenku ir lietuviu kariuomenes buriams uzemus Maskva ir nuvertus cara 1610 m vasara eme valdyti karaliaus Vladislovo vardu Buvo pradetos kaldinti net Vladislovo Vazos monetos Bet karalius Zigmantas Vaza nesutiko leisti savo sunaus į Maskva nes jis tuo metu uzsigeide pats buti Maskvos caru Taip Vladislovas neprieme pravoslavu tikejimo ir į Maskva neatvyko Deryboms ilgai uztrukus kariuomene sukilo Maskvos įgulai buvo sunku issilaikyti jos nebeisgelbejo ne karaliaus atsiustas etmonas Jonas Karolis Chodkevicius ir įgula buvo priversta is bado pasiduoti 1613 m caru buvo isrinktas Michailas Vladislovo Vazos zygis ir Deulino paliaubos Pagrindinis straipsnis Deulino paliaubos Karalaitis Vladislovas turedamas Maskvos bajoru pasirasyta jo isrinkimo rasta titulavosi caru ir 1617 m zygiavo uzimti Maskvos kariuomenei vadovavo J K Chodkevicius Maskva buvo pasiekta taciau jos paimti nepavyko 1618 m gruodzio 11 d Deulino kaime netoli Maskvos buvo paskelbtos 16 metu paliaubos Maskva butinai reikalavo kad Vladislovas nebesivadintu caru bet tas neatsisake sio titulo Sis klausimas taip ir liko neissprestas bet sienu klausimas bei kiti reikalai buvo nutarti Paliaubu sutartis Lietuvai ir Lenkijai buvo naudinga Lietuvai buvo grazinta 1610 m Smolensko sritis kuri Maskvos valdzioje buvo nuo 1514 m o prie Lenkijos buvo priskirti Cernigovas ir Naugardas Sieverskas Cernigovo sritis Abieju Tautu Respublika po Deulino paliaubuKaras su Rusija ir Polianovkos taika Pagrindinis straipsnis Polianovkos taika Deulino paliaubu sutartis Maskvai buvo labai negarbinga nes ji Lietuvai ir Lenkijai turejo uzleisti nemazai zemiu todel caras vis lauke progos atsigriebti Paliaubos baigesi 1633 m vasara ir Maskva ruosesi naujam karui Kai 1632 m atejo zinia jog mire karalius Zigmantas caras Mykolas Romanovas nelaukdamas paliaubu galo didziule savo kariuomene issiunte uzimti Smolensko Taciau caras apsivyle nes tarpuvaldis buvo labai ramus ir trumpas Maskvos puolimas dar labiau verte paskubinti elekcija ir naujasis karalius Vladislovas labai greitai galejo iszygiuoti į kara Maskvos kariuomenei is karto sekesi Jai kelio pastoti isejo Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila su labai maza kariuomene negalejo jos sulaikyti Greitai caro kariuomene atsidure prie Smolensko kurį isgelbejo tiktai tvirtos sienos beveik istisus metus jis issilaike apgultas kol pagaliau pats karalius Vladislovas atejo jo isvaduoti Pries 100 000 caro kariuomenes jis teatsivede vos 15 000 lietuviu ir lenku Taciau pasinaudojus sumaniais manevrais Smolenskas buvo isgelbetas caro kariuomene buvo apsupta ir priversta pasiduoti Carui nebeliko kitos iseities kaip tik taikintis Po puses menesio derybu Polianovkos kaime tarp Viazmos ir Dorogobuzo buvo paskelbta amzinoji taika Pagal ja caras atsisake nuo visu pretenziju į Maskvos sosta Jis taip pat pasizadejo grazinti Maskvos bajoru rasta kuriuo 1610 m buvo patvirtintas jo isrinkimas caru Vladislovas karo metu parode dideliu vado gabumu ir jo populiarumas kraste dar labiau pakilo Tada nustatyta siena su Maskva isbuvo iki naujojo 1654 m karo sukelto kazoku sukilimu Sekmingai pabaigus kara su Maskva Vladislovas 1634 m priverte Osmanu imperija sudaryti taika uzbaigiant 1633 1644 metu kara Vladislovo Vazos santykiai su Svedija Raitas Vladislovas Vaza Peterio Pauliaus Rubenso paveikslas Tapyta apie 1624 m Svedijos sosto klausimas Pagrindinis straipsnis ATR Svedijos karas 1600 1629 Sudarius taika su Rusija teko rupintis santykiais su Svedija 1635 m pasibaige 1629 m sudarytos Altmarko paliaubos tad reikejo ruostis naujam karui arba rupintis ju pratesimu Nors renkamas karaliumi Vladislovas buvo pasizadejes visiskai atsisakyti Svedijos sosto is tikruju to padaryti neketino 1632 m rudenį ties Liucenu Vokietija zuvo Svedu karalius Gustavas II Adolfas Vladislovas ketino vesti jo nasle zmona Marija Eleonora Branderburgiete bet jo priesai Svedijoje sosto paveldetoja paskelbe jaunaja Gustavo II Adolfo dukterį Kristina Vladislovas pasiryzo vesti ja taciau Svedijos ponai ir tam pasipriesino Tada jis nusprende paliauboms pasibaigus pradeti kara su svedais 1635 m jis pats su lenku kariuomene pradejo pulti svedus Prusijoje o Lietuvos etmonas Kristupas Radvila taip pat sekmingai juos puole Livonijoje 1635 m rugsejo 12 d Stumsko paliaubos Tuo metu Vokietijoje tesesi vadinamasis Trisdesimtmetis karas Protestantu salininkams ejusiems pries imperatoriu buvo labai svarbu kad tarp Lietuvos Lenkijos ir Svedijos butu taika ir kad Svedija neatitrauktu savo jegu is Vokietijos Del to Stumske Prusijoje netoli Malborko Marienburgo tarp Lietuvos Lenkijos ir Svedijos prasidejo derybos Į jas atvyko Prancuzijos Anglijos ir Jungtiniu Nyderlandu Provinciju atstovai Vladislovas Vaza nenoredamas atsisakyti Svedijos sosto norejo kariauti Karaliu palaike tik Lietuva kuriai rupejo atgauti Livonija Po ilgu derybu Lenkijos ponai pries karaliaus valia padare 26 metu paliaubas Jomis Vladislovo Vazos teises svedu sostui buvo paliktos neissprestos svedai pasitrauke is Prusijos taciau jiems buvo palikta visa Livonija Tuo tarpu K Radvila Livonijoje buvo isvares svedus is visos Cesiu Vendeno vaivadijos jis tebekariavo su jais net po paliaubu bet veliau viska turejo grazinti svedams Lietuva ne tik nieko negavo is tos sutarties bet dar buvo priversta grazinti svedams net tai ka buvo atkovojusi Livonijoje Todel jos atstovai Seime kele protesta taciau lenkai juos nuramino zadedami kitur atsilyginti ir sutartis buvo ratifikuota Su Svedija turejo buti ilga taika bet 1655 m nesulaukus paliaubu galo vel buvo pradetas karas Vladislovo Vazos epitafija Vilniaus katedrojeRamusis Vladislovo valdymo laikotarpis Padarius taika su Maskva ir Svedija Lietuva jokiu nesusipratimu nebeturejo Karalius Vladislovas Vaza buvo sumanes ruosti didele koalicija pries turkus bet jo planams pasipriesino Senatas ir Seimas Del to turedamas daug nemalonumu ir dideliu nuostoliu karalius nebekure jokiu dideliu planu Jis toliau bande sutaikyti protestantus su katalikais bet tam reikalui 1645 m susauktas suvaziavimas nieko nepasieke Krastas po Zigmanto Vazos laiku suiruciu ir vidiniu nesutarimu eme atsigauti savaime be jokiu reformu Po 13 ramiu metu pacioje Vladislovo Vazos gyvenimo pabaigoje Lenkija o is dalies ir Lietuva sukrete audringas kazoku sukilimas įvedes Lietuva su Lenkija į naujus sunkius karus su Maskva ir Svedija Pastangos sutvarkyti kazokus ir kazoku sukilimai Pagrindinis straipsnis Chmelnickio sukilimas Vladislovo laikais kazoku kazokas totoriskai reiskia valkata bastuna sukilimu buvo net keletas Paskutinysis buvo ziauriai numalsintas 1637 1638 m Po to pradejo bresti naujas sukilimas kurį sukele buves kazoku kariuomenes rastininkas Bogdanas Chmelnickis Nuskriaustas vieno lenku bajoro suviliojusio ir atemusio is jo zmona B Chmelnickis bande ieskoti teisybes pas karaliu ir Seime bet jos nerades pabego į Seces miesta Ten jis sukele visus kazokus pasikvietes į pagalba totorius ir 1648 m dviejuose musiuose ties Geltonaisiais Vandenimis ukr Zhovti Vody ir Korsunu ukr Korsun jis sunaikino visa lenku kariuomene Į nelaisve pakliuvo net abu lenku etmonai Kazokams kelias į Lenkija buvo atviras Kaip tik tokiu kritisku momentu Merkineje mire karalius Vladislovas Vaza tad kazoku reikalus jau teko baigti Jonui Kazimierui Kulturinis Vilniaus gyvenimas valdant Vladislovui VazaiPagrindinis straipsnis Lietuvos valdovu rumai Vladislovo Vazos įsakas savo valdiniams nesiverzti į Prusija netraukti į Lietuvos teisma prusu valdiniu ir sugrazinti pabegusius prusu valstiecius 1641 m rugpjucio 22 d teksto fragmentas lietuviu kalba Vladislovo Vazos sarkofagas Dar budamas jaunas Vladislovas Vaza su tevu daznai rezidavo ispuostuose Vilniaus valdovu rumuose Cia taip pat priimdavo popieziu Sventosios Romos imperatoriu Toskanos Ispanijos Venecijos Prancuzijos Danijos Persijos Osmanu imperijos Rusijos ir kitu krastu pasiuntinius cia budavo priimamos vasalines priesaikos Vladislovo Vazos laikais rumuose ir ju prieigose vyko įvairus pasilinksminimai zveriu pjudymai karnavalai kaukiu baliai o 1636 1644 ir 1648 m cia pastatytos pirmosios Lietuvoje ir vienos is pirmuju Europoje italiskos operos Pirmajai operai Elenos pagrobimas libreta parase Vladislovo sekretorius V Pucitelis Virgilio Puccitelli o muzika sukure garsus italu kompozitorius M Skakis Marco Scacchi Vladislovas Vaza asmeniskai su libretistu aptardavo scenariju bei partitura domejosi repeticijomis dekoracijomis kostiumais jo pasiuntiniai vyko į Venecija Roma Paryziu ieskoti atlikeju juos bande ir sudarinejo sutartis spektakliams Lietuvoje ir Lenkijoje Jam padedavo rumu kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila Vladislovo Vazos zmonos vaikaiVladislovo Vazos antroji zmona Marija Liudvika GonzagaKaraliene Cecilija Renata Vladislovo zmona 1643 m 1634 1635 m Vladislovas Vaza su Lvovo miesto gyventoja Jadvyga Luskovska 1610 1648 m geguzes 20 d susilauke nesantuokinio sunaus Vladislovo Konstantino 1635 1698 m kovo 19 d 1637 m rugsejo 13 d vede imperatoriaus Ferdinando II dukra Cecilija Renata Habsburgaite 1611 1643 Su ja turejo sunu ir dvi dukras Zigmantas Kazimieras 1640 m balandzio 1 d 1647 m sausio 9 d Marija Ona Izabele 1642 m sausio 6 d 1642 m vasario 7 d Ir dukra kuriai nebuvo suteiktas vardas nes tik gimusi mire 1644 m kovo 24 d 1646 m kovo 10 d vede princo Karolio I Gonzagos Neveriecio dukra Marija Liudvika Gonzaga is Nevero Prancuzija Vaiku nesusilauke 1648 m geguzes 20 d medziokleje persales Merkineje mire Zmona Marija Liudvika po vyro mirties istekejo uz Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didziojo kunigaikscio Jono Kazimiero SaltiniaiA Sapoka Lietuvos istorija Svietimo ministerijos knygu leidimo komisijos leidinys Kaunas 1936 m ISBN 5 420 00631 6 Vladislovas VazaVazu seimaGime 1595 m birzelio 9 d Mire 1648 m geguzes 20 d Karaliskieji titulaiPries tai Rusijos caras 1610 1613 Po to Michailas I RomanovasPries tai Zigmantas Vaza Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1632 1648 Po to Jonas Kazimieras Vaza