Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vladimiras PropasVladimiras Propas 1928 m Gimimo vardas Владимир Герман Вольдемар Яковлевич ПроппGimė 1895 m balandžio 1
Vladimiras Propas
| Vladimiras Propas | |
|---|---|
| Vladimiras Propas, 1928 m. | |
| Gimimo vardas | Владимир (Герман Вольдемар) Яковлевич Пропп |
| Gimė | 1895 m. balandžio 16 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1970 m. rugpjūčio 22 d. (75 metai) Leningradas, TSRS |
| Tautybė | vokietis |
| Veikla | profesorius |
| Sritis | folkloristika, istorija, etnografija, filologija |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
| Žymūs studentai | |
Vladimiras Jakovlevičius Propas (rus. Владимир Яковлевич Пропп; 1895 m. balandžio 29 d. – 1970 m. rugpjūčio 22 d.) – Sovietų Sąjungos folkloristas ir mokslininkas. Jis analizavo pagrindinius rusiško folkloro siužetų komponentus, kad identifikuotų jų paprasčiausius naratyvinius elementus.
Biografija
Vladimiras Propas gimė 1895 metų balandžio 29 dieną Sankt Peterburge vokiečių šeimoje. Jis lankė Sankt Peterburgo universitetą (1913–1918) ir ten mokėsi rusų bei vokiečių kalbų filologijos. Kai baigė universitetą jis mokė rusų ir vokiečių kalbų vidurinėje mokykloje, o vėliau tapo vokiečių kalbos mokytoju aukštojoje mokykloje.
Jo knyga „Liaudies pasakų kalbotyra“ (rus. „Морфология сказки“) buvo išleista Rusijoje 1928 metais. Ši knyga reprezentavo lūžį tiek folkloristikoje tiek morfologijoje. Ši knyga taip pat padarė didelę įtaką Klodui Leviui-Strosui ir Rolandui Barthesui. Knyga buvo nepastebėta vakarų valstybėse kol nebuvo išversta 1958 metais. Charakterio tipai aprašyti šioje knygoje yra dažnai naudojami mokant naudotis žiniasklaidos priemonėmis, bet jie taip pat gali būti pritaikomi beveik bet kokio tipo istorijai – literatūrinei, teatrinei, kino, televizinei, žaidimų ir t. t.
1932 metais V. Propas tapo Leningrado universiteto (buvusio Sankt Peterburgo universiteto) fakulteto nariu. Po 1938 metų jis pirmininkavo Folkloro departamentui, kol šis tapo Rusų literatūros fakulteto dalimi. V. Propas liko fakulteto nariu iki pat savo mirties 1970 metais.
Naratyvinė struktūra
V. Propas suskirstė pasakas į atskirus skyrius. Per šiuos skyrius jis sugebėjo išskirti pasakas į sekų serijas, kurios pasitaikydavo rusiškose pasakose. Paprastai yra pradinė situacija, po kurios dažniausiai pasaka gali vykti 31-u skirtingu būdu. V. Propas naudojo šį metodą iššifruoti rusišką tautosaką ir pasakas. Pirmiausiai, atrodo, jog yra bent dvi skirtingos struktūrinės analizės rūšys folklore. Viena iš jų yra rūšis, kuriai Propo morfologija yra pavyzdys. Šiai rūšiai, folkloristinio teksto struktūra yra apibūdinama sekant elementus tekste chronologine tiesinės sekos tvarka. Taigi, jeigu pasakoje yra visi elementai nuo A iki Ž, pasakos struktūra yra apibrėžta ta pačia eilės tvarka. Remiantis Klodu Leviu-Strosu, šią linijinę nuoseklią struktūrinę analizę galime pavadinti sintagmine struktūrine analize, kildinant iš žodžio sintaksė. Kitas struktūrinės analizės tipas folklore siekia apibūdinti modelį (paprastai tai daro remiantis „a priori“ dvilypiu principu) kuriuo tariamai grindžiamas folklorinis tekstas. Šis modelis visiškai skiriasi nuo nuoseklios struktūros modelio. Elementai yra išimami iš „duotosios“ tvarkos ir yra pergrupuojami į vieną ar daugiau analitinių schemų. Modeliai arba struktūra šioje antrosios rūšies struktūrinėje analizėje yra pavadinti „paradigmine analize“ kildinant iš žodžio paradigma.
Atitinkamai lygiaverčiai terminai sąvokoms „sintagmatinis“ ir „paradigminis“ yra ir . Diachroninio tipo analizė skaitytojui suteikia jausmą, lyg jis pats keliautų per istorijos „pakilimus ir nuopolius“ (labai panašu į sinusinę bangą). Antrajame, sinchroniniame termine, visa istorija vyksta vienu metu, lyg rato modelyje. Dauguma literatūrinių analizių yra sinchroninės. Ši analizė padeda geriau suprasti komponentų vieningumą ir tarpusavio ryšį literatūrinėje istorijoje. Vis dėlto, abi struktūrinės analizės perteikia tik dalinę informaciją apie istoriją, netgi analizių naudojimas nevienareikšmiškai, gali pateikti visiškai skirtingą informaciją.
Veikėjai
V. Propas padarė išvadą, jog visi veikėjai gali būti suskirstyti į 7 plačias kategorijas pagal savo funkcijas. Jis padarė šią išvadą išanalizavęs daugiau nei 100 pasakų.
- Blogietis – visada kovoja su herojumi.
- Dispečeris – veikėjas, kuris užpildo esamas herojaus spragas ir išleidžia jį į kelionę.
- (Mistinis) padėjėjas – padeda herojui vykdant jo užduotį.
- arba – istorijos eigoje herojus nusipelno būti su ja ir vesti, bet dažniausiai jam trukdo piktosios jėgos arba blogietis. Dažnai herojaus užduotis baigiasi tada, kai jis veda princesę.
- Aukotojas – paruošia herojų arba duoda jam kokį nors stebuklingą objektą.
- Herojus – susijęs su aukotoju, turi užduotį, veda princesę.
- Herojus apsimetėlis – bando prisiimti visus nuopelnus už herojaus veiksmus arba vesti princesę.
Šaltiniai
- Vladimir Propp. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-12-10.
- Vladimir Propp, Morphology of the Folk Tale. ISBN 0-292-78376-0
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladimiras Propas, Kas yra Vladimiras Propas? Ką reiškia Vladimiras Propas?
Vladimiras PropasVladimiras Propas 1928 m Gimimo vardas Vladimir German Voldemar Yakovlevich ProppGime 1895 m balandzio 16 d Sankt Peterburgas Rusijos imperijaMire 1970 m rugpjucio 22 d 75 metai Leningradas TSRSTautybe vokietisVeikla profesoriusSritis folkloristika istorija etnografija filologijaAlma mater Sankt Peterburgo universitetasZymus studentai Vladimiras Jakovlevicius Propas rus Vladimir Yakovlevich Propp 1895 m balandzio 29 d 1970 m rugpjucio 22 d Sovietu Sajungos folkloristas ir mokslininkas Jis analizavo pagrindinius rusisko folkloro siuzetu komponentus kad identifikuotu ju paprasciausius naratyvinius elementus BiografijaVladimiras Propas gime 1895 metu balandzio 29 diena Sankt Peterburge vokieciu seimoje Jis lanke Sankt Peterburgo universiteta 1913 1918 ir ten mokesi rusu bei vokieciu kalbu filologijos Kai baige universiteta jis moke rusu ir vokieciu kalbu vidurineje mokykloje o veliau tapo vokieciu kalbos mokytoju aukstojoje mokykloje Jo knyga Liaudies pasaku kalbotyra rus Morfologiya skazki buvo isleista Rusijoje 1928 metais Si knyga reprezentavo luzį tiek folkloristikoje tiek morfologijoje Si knyga taip pat padare didele įtaka Klodui Leviui Strosui ir Rolandui Barthesui Knyga buvo nepastebeta vakaru valstybese kol nebuvo isversta 1958 metais Charakterio tipai aprasyti sioje knygoje yra daznai naudojami mokant naudotis ziniasklaidos priemonemis bet jie taip pat gali buti pritaikomi beveik bet kokio tipo istorijai literaturinei teatrinei kino televizinei zaidimu ir t t 1932 metais V Propas tapo Leningrado universiteto buvusio Sankt Peterburgo universiteto fakulteto nariu Po 1938 metu jis pirmininkavo Folkloro departamentui kol sis tapo Rusu literaturos fakulteto dalimi V Propas liko fakulteto nariu iki pat savo mirties 1970 metais Naratyvine strukturaV Propas suskirste pasakas į atskirus skyrius Per siuos skyrius jis sugebejo isskirti pasakas į seku serijas kurios pasitaikydavo rusiskose pasakose Paprastai yra pradine situacija po kurios dazniausiai pasaka gali vykti 31 u skirtingu budu V Propas naudojo sį metoda issifruoti rusiska tautosaka ir pasakas Pirmiausiai atrodo jog yra bent dvi skirtingos strukturines analizes rusys folklore Viena is ju yra rusis kuriai Propo morfologija yra pavyzdys Siai rusiai folkloristinio teksto struktura yra apibudinama sekant elementus tekste chronologine tiesines sekos tvarka Taigi jeigu pasakoje yra visi elementai nuo A iki Z pasakos struktura yra apibrezta ta pacia eiles tvarka Remiantis Klodu Leviu Strosu sia linijine nuoseklia strukturine analize galime pavadinti sintagmine strukturine analize kildinant is zodzio sintakse Kitas strukturines analizes tipas folklore siekia apibudinti modelį paprastai tai daro remiantis a priori dvilypiu principu kuriuo tariamai grindziamas folklorinis tekstas Sis modelis visiskai skiriasi nuo nuoseklios strukturos modelio Elementai yra isimami is duotosios tvarkos ir yra pergrupuojami į viena ar daugiau analitiniu schemu Modeliai arba struktura sioje antrosios rusies strukturineje analizeje yra pavadinti paradigmine analize kildinant is zodzio paradigma Atitinkamai lygiaverciai terminai savokoms sintagmatinis ir paradigminis yra ir Diachroninio tipo analize skaitytojui suteikia jausma lyg jis pats keliautu per istorijos pakilimus ir nuopolius labai panasu į sinusine banga Antrajame sinchroniniame termine visa istorija vyksta vienu metu lyg rato modelyje Dauguma literaturiniu analiziu yra sinchronines Si analize padeda geriau suprasti komponentu vieninguma ir tarpusavio rysį literaturineje istorijoje Vis delto abi strukturines analizes perteikia tik daline informacija apie istorija netgi analiziu naudojimas nevienareiksmiskai gali pateikti visiskai skirtinga informacija Veikejai V Propas padare isvada jog visi veikejai gali buti suskirstyti į 7 placias kategorijas pagal savo funkcijas Jis padare sia isvada isanalizaves daugiau nei 100 pasaku Blogietis visada kovoja su herojumi Dispeceris veikejas kuris uzpildo esamas herojaus spragas ir isleidzia jį į kelione Mistinis padejejas padeda herojui vykdant jo uzduotį arba istorijos eigoje herojus nusipelno buti su ja ir vesti bet dazniausiai jam trukdo piktosios jegos arba blogietis Daznai herojaus uzduotis baigiasi tada kai jis veda princese Aukotojas paruosia heroju arba duoda jam kokį nors stebuklinga objekta Herojus susijes su aukotoju turi uzduotį veda princese Herojus apsimetelis bando prisiimti visus nuopelnus uz herojaus veiksmus arba vesti princese SaltiniaiVladimir Propp Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 12 10 Vladimir Propp Morphology of the Folk Tale ISBN 0 292 78376 0