Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus arklinis tramvajusTramvajus dabartinėje Katedros aikštėjeInformacijaVieta Lietuva VilniusLinijų skaičius3 1893
Vilniaus arklinis tramvajus
| Vilniaus arklinis tramvajus | |
| Tramvajus dabartinėje Katedros aikštėje | |
| Informacija | |
|---|---|
| Vieta | Lietuva, Vilnius |
| Linijų skaičius | 3 (1893 m.) |
| Eksploatacija | |
| Pradėta eksploatuoti | 1893 m. |
| Baigta eksploatuoti | 1925 m. |
| Techninė informacija | |
| Sistemos ilgis | 10,4 km |
| Geležinkelio vėžės | 1000 mm |
| Vikiteka: Vilniaus arklinis tramvajus | |
Vilniaus arklinis tramvajus (konkė) – susisiekimo priemonė, veikusi Vilniuje 1893–1925 m. Arklinis tramvajus buvo arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių (vadinamoji konkė). Konkė taip pat veikė ir Kaune.
Istorija
Lietuvoje XIX amžiaus pabaigoje ilgą laiką keleivius vežė arklių traukiami vežimai. Žmonių susisiekimui ir prekių gabenimui buvo naudojami stiprūs dvikinkiai vežimai, brikai, arba paprasti vienkinkiai valstiečių vežimai. Turtingesni žmonės važinėjo karietomis arba jodinėjo arkliais. Gausėjant gyventojų, Vilniuje pasirodė keturių arklių traukiami diližanai.
1886 m. pradžioje buvo pasiūlyta įrengti keturias arklinio tramvajaus linijas:
- Žaliasis tiltas – Stotis per Pylimo, Gubernatorių (dabar Klaipėdos), Vilniaus gatves;
- Stotis – Žaliasis tiltas per Aušros Vartų, Subačiaus, Didžiąją, Pilies gatves ir Gedimino prospektą;
- Pylimo gatvė – Užupio tiltas per Trakų, Dominikonų, Šv. Jono, Pilies gatves ir Aleksandro prospektą (dabar Maironio g.);
- Katedra – Karinė ligoninė (Antakalnis)
Vilniaus arklinio tramvajaus linijas suprojektavo Sankt Peterburgo inžinierius Andrejus Gorčiakovas, statybai vadovavo inžinierius Moisiejus Lazarevičius Liachovskis, prieš tai arklinius tramvajus įrengęs Daugpilyje, Minske, Tuloje, Voroneže ir kt. Linijas įrengė ir prižiūrėjo Rusijos miestų ir priemiesčių arklinių geležinkelių bendrovė, kuri dėl savo monopolio rinkoje galėjo gan aukštai kelti kainas. Dėl per mažo gatvės pločio maršrutą iš Žaliojo tilto į Stotį buvo nutarta nukreipti Jogailos ir Pylimo gatvėmis. Antakalnyje tarp Smėlio ir V. Grybo gatvių pastatytas tramvajų parkas, bevardis skersgatvis, ėjęs pro parką, gavo Tramvajų g. pavadinimą.
1893 m. įrengtos ir atidarytos trys linijos:
| Nr. | Maršrutas | Atidarymo data |
|---|---|---|
| 1 | Stotis – Žaliasis tiltas | 1893 m. birželio 15 d. |
| 2 | Žvėryno tiltas – Užupio tiltas | 1893 m. birželis |
| 3 | Katedros aikštė – Antakalnis | 1893 m. liepa |
Po pirmosios linijos atidarymo Vilniuje buvo išklijuoti skelbimai su tramvajaus tvarkaraščiu ir kainomis:
Pirmasis vagonas nuo Žaliojo tilto geležinkelio stoties link pajuda 7.30 val. ryto, o pirmasis vagonas iš geležinkelio stoties – 8 val. ryto. Paskutinis vagonas nuo Žaliojo tilto į geležinkelio stotį pajuda 21.30 val. vakaro, o paskutinis vagonas iš geležinkelio stoties – 22 val. vakaro. Vagonai išvyksta kas 12 minučių. Mokestis už kelionę į vieną galą, iš stoties iki Žaliojo tilto, arba atgal – 5 kapeikos. Jei keleivis išlipo iš vagono, jis privalo susimokėti pilną kainą vėl į jį įlipdamas. Ne vyresni kaip 3 metų amžiaus vaikai, neužimantys atskiros vietos, vežami nemokamai. Arklių tramvajaus valdyba nuolankiai prašo keleivių saugoti bilietus iki kelionės pabaigos ir neapsunkinti konduktorių stambių kupiūrų keitimu.
Kasdien trimis maršrutais kursuodavo vidutiniškai 28 vagonai. Vagonams traukti bendrovė turėjo 122 arklius. Tramvajų aptarnaudavo daugiau kaip 150 darbininkų. Arklinio tramvajaus koncesijos sutartyje buvo nurodyta, kad vagonus gali traukti arkliai, jie gali judėti garo, elektros, ar kitokių mechaninių variklių varomi, kuriuos verslininkas reikalui esant įrengs. Tramvajus turėjo veikti nuo 7 val. ryte iki 10 val. vakare. Numatyta, kad vagonai važiuos 12 varstų (apie 13 km) per valandą greičiu.
5 kapeikų bilieto kainą patvirtino ir 1896 m. rugpjūčio 1 d. posėdyje. Vėliau įvesti persėdimo bilietai, XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigoje senoji kaina palikta įvestai pirmajai klasei, antros klasės bilietas kainavo 3 kapeikas. Tuomet buvo įvesti tarifai pagal paros metą bei mėnesinės bilietų knygelės, tačiau kainodara bei paties transporto kokybe miesto gyventojai nebuvo patenkinti. 1902 m. kovą miesto dūmos sudaryta komisija arklinio tramvajaus būklei įvertinti nutarė, kad visi 24 uždari vagonai turi būti remontuojami, 12 iš jų kapitališkai; trylika atvirų vagonų buvo naudojama be valdžios leidimo ir kėlė pavojų gyvybei. Iš 168 darbui tiko tik 55, 43 tiko nelabai, o likę netiko visai, be to, tarp arklių buvo 93 eržilai, kuriuos kinkyti draudė arklinio tramvajaus reglamentas. Visi keturi keleivių paviljonai netiko naudojimui, du iš jų – Antakalnio perkėlos ir Užupio tilto – buvo naudojami kaip sandėlis ir malkinė.
Arklinis tramvajus pamažu nukonkuravo omnibusus ir diližanus – išstūmė juos į miesto pakraščius. XIX a. pabaigoje pasirodė pirmieji dviračiai, bet pagrindinėmis gatvėmis jais važinėti buvo uždrausta. 1905 m. Vilniuje pradėjo važinėti keli lengvieji automobiliai, atidarytas autobusų maršrutas Gedimino aikštė – Verkiai. Tačiau prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje užregistruota tik keliolika automobilių ir 1154 vežikai.
1909 m. Vilniuje konke pasinaudojo 2,6 mln. keleivių, vienas vidutiniškai 14 kartų per metus. Arklinio tramvajaus veiklą nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.
Motorinis tramvajus
Tarpukariu tramvajų Vilniuje atgaivinti ėmėsi vilnietis inžinierius Liudvikas Pigutkovskis. Jis senuose arklinio tramvajaus vagonuose įrengė senus vidaus degimo variklius. Taip patobulintas tramvajus, inžinieriaus garbei pavadintas „piguteku“ arba „pigutka“, vėl ėmė kursuoti miesto gatvėmis. Ekspertų nuomone, suremontavus pabėgius ir bėgius, kelionė iš Katedros aikštės iki Paspieškos turėjo trukti ne ilgiau kaip 10 minučių. Reguliarus eismas prasidėjo 1924 m. liepos 25 d. Tačiau seni varikliai nuolat gedo, vagonai susidėvėjo, o naujų įsigijimu niekas nepasirūpino. Be to, konkurenciją sudarė modernesnė transporto priemonė – autobusai. Toks tramvajus, labiau turistinė atrakcija nei visuomeninis transportas, išsilaikė dvejus metus. 1926 m. arklių tramvajaus bėgiai išmontuoti miesto magistrato nurodymu, 1932 m. dalis jų panaudoti Katedros remonto metu medžiagoms gabenti.
Elektrinis tramvajus
Dar XIX a. pabaigoje paaiškėjo, kad Vilnius smarkiai pavėlavo – tuo metu jau bene 15-oje Rusijos imperijos miestų važinėjo elektra varomi tramvajai. Miesto valdyba, ruošdamasi išpirkti arklinį tramvajų, 1899 m. su Belgijos ir Rusijos firmomis pradėjo derybas dėl elektrinio tramvajaus įrengimo Vilniuje.
Buvo siūlomos aštuonios miesto centrą su priemiesčiais jungiančios elektrinio tramvajaus linijos. Linijoms nutiesti turėjo būti praplatintos gatvės, nugriauti kai kurie namai, tam tikslui planuota įsigyti ir nugriauti du namus Arklių gatvėje, dalį sklypų Jogailos gatvėje, 17 puošnių namų Pilies gatvėje. Iki 1913 m. dauguma sklypų buvo išpirkti, tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo elektrinio tramvajaus Vilniuje įvesti nepavyko. nuomone, tam sutrukdė sudėtingas miesto gatvių platinimo bei namų griovimo procesas ir lėšų stygius – visi pinigai, skirti tramvajaus įvedimui, buvo pavogti Juzefo Pilsudskio su bendrais Bezdonių apiplėšime, be to, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
Tramvajų parkas
1893 m. rudenį tarp Rostovo (dabartinė Tramvajų) ir Simbirsko gatvių įrengtas tramvajaus parkas – arklidės ir vagonų laikymo vieta. Iki parko atidarymo arkliai buvo laikomi Lukiškių aikštėje buvusio Šliomos Gruvičiaus cirko patalpose, pirma buvo planuojama nuolatinį tramvajų parką ten ir įrengti, tačiau vėliau sprendimas pakeistas. Tramvajų parkui Antakalnyje įsigyta Jurijaus ir Julijos Cijunovičių valda, susidariusi iš medinių pastatų abipus dabartinę Smėlio gatvę. Viename pastatų įkurta parko kontora. Miesto dūmai rugsėjo 22 d. patvirtinus projektą atvesti tramvajaus bėgiai, per rugsėjį-lapkritį įrengtos trys arklidės, kurių kiekviena galėjo talpinti po 64 arklius, du garažai vagonams (16 ir 20 vagonų), daržinė šienui, sandėlis įrankiams bei administracijos kontora, visi pastatai buvo mediniai. Lapkričio 13 d. arklinių geležinkelių bendrovės atstovui generolui majorui Fiodorovui raportavus apie statybų pabaigą, komisija leido iš Lukiškių aikštės perkelti arklius ir vagonus, nors ne visų pastatų stogai buvo spėti apkalti skarda. 1898 m. lapkritį prireikus vietoje kaustyti arklius pastatų kompleksą papildė sumūryta kalvė su keturiais žaizdrais. Parkas be pertraukos veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, vėliau nugriautas ir apstatytas namais.
Pastabos
- balandžio 1-spalio 15 d. linija ėjo iki Giliojoje g. buvusios perkėlos per Nerį (dabar pats P. Vileišio g. galas); spalio 15-balandžio 1 d. linija nutrumpinama iki dviaukščio mūrinio Leizerio Glazerio namo (dabar – Vilniaus Antakalnio gimnazijos IV korpusas)
Šaltiniai
- Darius Pocevičius (2016). 100 istorinių Vilniaus reliktų. p. 375.
- Darius Pocevičius (2016). 100 istorinių Vilniaus reliktų. p. 373.
- Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2271
- A. Koreva. Materiali dlia geografii i statistiki Rossii, sobrannie oficierami generalnogo štaba, Sankt Peterburgas, 1861 m.
- Darius Pocevičius (2016). 100 istorinių Vilniaus reliktų. p. 376.
- A. Jurauskas. „Transporto raida Lietuvoje“
- „Vilniaus visuomeninio transporto istorija iki 1945 metų“. Suarchyvuotas originalas 2008-06-12.
- Darius Pocevičius (2016). 100 istorinių Vilniaus reliktų. pp. 377–378.
- Deimantė Zailskaitė (2011-06-12). „Jam nėra nežinomų Vilniaus gatvių“. Respublika.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-15.
- Darius Pocevičius (2016). 100 istorinių Vilniaus reliktų. pp. 380–383.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus arklinis tramvajus, Kas yra Vilniaus arklinis tramvajus? Ką reiškia Vilniaus arklinis tramvajus?
Vilniaus arklinis tramvajusTramvajus dabartineje Katedros aikstejeInformacijaVieta Lietuva VilniusLiniju skaicius3 1893 m EksploatacijaPradeta eksploatuoti1893 m Baigta eksploatuoti1925 m Technine informacijaSistemos ilgis10 4 kmGelezinkelio vezes1000 mmVikiteka Vilniaus arklinis tramvajus Vilniaus arklinis tramvajus konke susisiekimo priemone veikusi Vilniuje 1893 1925 m Arklinis tramvajus buvo arkliu traukiamas vagonelis ant begiu vadinamoji konke Konke taip pat veike ir Kaune Dabartinis Gedimino prospektasIstorijaLietuvoje XIX amziaus pabaigoje ilga laika keleivius veze arkliu traukiami vezimai Zmoniu susisiekimui ir prekiu gabenimui buvo naudojami stiprus dvikinkiai vezimai brikai arba paprasti vienkinkiai valstieciu vezimai Turtingesni zmones vazinejo karietomis arba jodinejo arkliais Gausejant gyventoju Vilniuje pasirode keturiu arkliu traukiami dilizanai 1886 m pradzioje buvo pasiulyta įrengti keturias arklinio tramvajaus linijas Zaliasis tiltas Stotis per Pylimo Gubernatoriu dabar Klaipedos Vilniaus gatves Stotis Zaliasis tiltas per Ausros Vartu Subaciaus Didziaja Pilies gatves ir Gedimino prospekta Pylimo gatve Uzupio tiltas per Traku Dominikonu Sv Jono Pilies gatves ir Aleksandro prospekta dabar Maironio g Katedra Karine ligonine Antakalnis Vilniaus arklinio tramvajaus linijas suprojektavo Sankt Peterburgo inzinierius Andrejus Gorciakovas statybai vadovavo inzinierius Moisiejus Lazarevicius Liachovskis pries tai arklinius tramvajus įrenges Daugpilyje Minske Tuloje Voroneze ir kt Linijas įrenge ir priziurejo Rusijos miestu ir priemiesciu arkliniu gelezinkeliu bendrove kuri del savo monopolio rinkoje galejo gan aukstai kelti kainas Del per mazo gatves plocio marsruta is Zaliojo tilto į Stotį buvo nutarta nukreipti Jogailos ir Pylimo gatvemis Antakalnyje tarp Smelio ir V Grybo gatviu pastatytas tramvaju parkas bevardis skersgatvis ejes pro parka gavo Tramvaju g pavadinima 1893 m įrengtos ir atidarytos trys linijos Nr Marsrutas Atidarymo data1 Stotis Zaliasis tiltas 1893 m birzelio 15 d 2 Zveryno tiltas Uzupio tiltas 1893 m birzelis3 Katedros aikste Antakalnis 1893 m liepa Po pirmosios linijos atidarymo Vilniuje buvo isklijuoti skelbimai su tramvajaus tvarkarasciu ir kainomis Pirmasis vagonas nuo Zaliojo tilto gelezinkelio stoties link pajuda 7 30 val ryto o pirmasis vagonas is gelezinkelio stoties 8 val ryto Paskutinis vagonas nuo Zaliojo tilto į gelezinkelio stotį pajuda 21 30 val vakaro o paskutinis vagonas is gelezinkelio stoties 22 val vakaro Vagonai isvyksta kas 12 minuciu Mokestis uz kelione į viena gala is stoties iki Zaliojo tilto arba atgal 5 kapeikos Jei keleivis islipo is vagono jis privalo susimoketi pilna kaina vel į jį įlipdamas Ne vyresni kaip 3 metu amziaus vaikai neuzimantys atskiros vietos vezami nemokamai Arkliu tramvajaus valdyba nuolankiai praso keleiviu saugoti bilietus iki keliones pabaigos ir neapsunkinti konduktoriu stambiu kupiuru keitimu Kasdien trimis marsrutais kursuodavo vidutiniskai 28 vagonai Vagonams traukti bendrove turejo 122 arklius Tramvaju aptarnaudavo daugiau kaip 150 darbininku Arklinio tramvajaus koncesijos sutartyje buvo nurodyta kad vagonus gali traukti arkliai jie gali judeti garo elektros ar kitokiu mechaniniu varikliu varomi kuriuos verslininkas reikalui esant įrengs Tramvajus turejo veikti nuo 7 val ryte iki 10 val vakare Numatyta kad vagonai vaziuos 12 varstu apie 13 km per valanda greiciu 5 kapeiku bilieto kaina patvirtino ir 1896 m rugpjucio 1 d posedyje Veliau įvesti persedimo bilietai XX a pirmojo desimtmecio pabaigoje senoji kaina palikta įvestai pirmajai klasei antros klases bilietas kainavo 3 kapeikas Tuomet buvo įvesti tarifai pagal paros meta bei menesines bilietu knygeles taciau kainodara bei paties transporto kokybe miesto gyventojai nebuvo patenkinti 1902 m kova miesto dumos sudaryta komisija arklinio tramvajaus buklei įvertinti nutare kad visi 24 uzdari vagonai turi buti remontuojami 12 is ju kapitaliskai trylika atviru vagonu buvo naudojama be valdzios leidimo ir kele pavoju gyvybei Is 168 darbui tiko tik 55 43 tiko nelabai o like netiko visai be to tarp arkliu buvo 93 erzilai kuriuos kinkyti draude arklinio tramvajaus reglamentas Visi keturi keleiviu paviljonai netiko naudojimui du is ju Antakalnio perkelos ir Uzupio tilto buvo naudojami kaip sandelis ir malkine Arklinis tramvajus pamazu nukonkuravo omnibusus ir dilizanus isstume juos į miesto pakrascius XIX a pabaigoje pasirode pirmieji dviraciai bet pagrindinemis gatvemis jais vazineti buvo uzdrausta 1905 m Vilniuje pradejo vazineti keli lengvieji automobiliai atidarytas autobusu marsrutas Gedimino aikste Verkiai Taciau pries Pirmajį pasaulinį kara Vilniuje uzregistruota tik keliolika automobiliu ir 1154 vezikai 1909 m Vilniuje konke pasinaudojo 2 6 mln keleiviu vienas vidutiniskai 14 kartu per metus Arklinio tramvajaus veikla nutrauke prasidejes Pirmasis pasaulinis karas Motorinis tramvajus Tarpukariu tramvaju Vilniuje atgaivinti emesi vilnietis inzinierius Liudvikas Pigutkovskis Jis senuose arklinio tramvajaus vagonuose įrenge senus vidaus degimo variklius Taip patobulintas tramvajus inzinieriaus garbei pavadintas piguteku arba pigutka vel eme kursuoti miesto gatvemis Ekspertu nuomone suremontavus pabegius ir begius kelione is Katedros aikstes iki Paspieskos turejo trukti ne ilgiau kaip 10 minuciu Reguliarus eismas prasidejo 1924 m liepos 25 d Taciau seni varikliai nuolat gedo vagonai susidevejo o nauju įsigijimu niekas nepasirupino Be to konkurencija sudare modernesne transporto priemone autobusai Toks tramvajus labiau turistine atrakcija nei visuomeninis transportas issilaike dvejus metus 1926 m arkliu tramvajaus begiai ismontuoti miesto magistrato nurodymu 1932 m dalis ju panaudoti Katedros remonto metu medziagoms gabenti Elektrinis tramvajus Dar XIX a pabaigoje paaiskejo kad Vilnius smarkiai pavelavo tuo metu jau bene 15 oje Rusijos imperijos miestu vazinejo elektra varomi tramvajai Miesto valdyba ruosdamasi ispirkti arklinį tramvaju 1899 m su Belgijos ir Rusijos firmomis pradejo derybas del elektrinio tramvajaus įrengimo Vilniuje Buvo siulomos astuonios miesto centra su priemiesciais jungiancios elektrinio tramvajaus linijos Linijoms nutiesti turejo buti praplatintos gatves nugriauti kai kurie namai tam tikslui planuota įsigyti ir nugriauti du namus Arkliu gatveje dalį sklypu Jogailos gatveje 17 puosniu namu Pilies gatveje Iki 1913 m dauguma sklypu buvo ispirkti taciau iki Pirmojo pasaulinio karo elektrinio tramvajaus Vilniuje įvesti nepavyko nuomone tam sutrukde sudetingas miesto gatviu platinimo bei namu griovimo procesas ir lesu stygius visi pinigai skirti tramvajaus įvedimui buvo pavogti Juzefo Pilsudskio su bendrais Bezdoniu apiplesime be to prasidejo Pirmasis pasaulinis karas Tramvaju parkas1893 m rudenį tarp Rostovo dabartine Tramvaju ir Simbirsko gatviu įrengtas tramvajaus parkas arklides ir vagonu laikymo vieta Iki parko atidarymo arkliai buvo laikomi Lukiskiu aiksteje buvusio Sliomos Gruviciaus cirko patalpose pirma buvo planuojama nuolatinį tramvaju parka ten ir įrengti taciau veliau sprendimas pakeistas Tramvaju parkui Antakalnyje įsigyta Jurijaus ir Julijos Cijunoviciu valda susidariusi is mediniu pastatu abipus dabartine Smelio gatve Viename pastatu įkurta parko kontora Miesto dumai rugsejo 22 d patvirtinus projekta atvesti tramvajaus begiai per rugsejį lapkritį įrengtos trys arklides kuriu kiekviena galejo talpinti po 64 arklius du garazai vagonams 16 ir 20 vagonu darzine sienui sandelis įrankiams bei administracijos kontora visi pastatai buvo mediniai Lapkricio 13 d arkliniu gelezinkeliu bendroves atstovui generolui majorui Fiodorovui raportavus apie statybu pabaiga komisija leido is Lukiskiu aikstes perkelti arklius ir vagonus nors ne visu pastatu stogai buvo speti apkalti skarda 1898 m lapkritį prireikus vietoje kaustyti arklius pastatu kompleksa papilde sumuryta kalve su keturiais zaizdrais Parkas be pertraukos veike iki Pirmojo pasaulinio karo veliau nugriautas ir apstatytas namais Pastabosbalandzio 1 spalio 15 d linija ejo iki Giliojoje g buvusios perkelos per Nerį dabar pats P Vileisio g galas spalio 15 balandzio 1 d linija nutrumpinama iki dviaukscio murinio Leizerio Glazerio namo dabar Vilniaus Antakalnio gimnazijos IV korpusas SaltiniaiDarius Pocevicius 2016 100 istoriniu Vilniaus reliktu p 375 Darius Pocevicius 2016 100 istoriniu Vilniaus reliktu p 373 Lietuvos valstybes istorijos archyvas f 938 ap 4 b 2271 A Koreva Materiali dlia geografii i statistiki Rossii sobrannie oficierami generalnogo staba Sankt Peterburgas 1861 m Darius Pocevicius 2016 100 istoriniu Vilniaus reliktu p 376 A Jurauskas Transporto raida Lietuvoje Vilniaus visuomeninio transporto istorija iki 1945 metu Suarchyvuotas originalas 2008 06 12 Darius Pocevicius 2016 100 istoriniu Vilniaus reliktu pp 377 378 Deimante Zailskaite 2011 06 12 Jam nera nezinomu Vilniaus gatviu Respublika lt Nuoroda tikrinta 2024 01 15 Darius Pocevicius 2016 100 istoriniu Vilniaus reliktu pp 380 383