Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus šiluminė elektrinėVilniaus šiluminė elektrinė 54 39 49 š pl 25 13 54 r ilg 54 66361 š pl 25 23167 r ilg 54 6636
Vilniaus šiluminė elektrinė
| Vilniaus šiluminė elektrinė | |
|---|---|
Vilniaus šiluminė elektrinė | |
| Vieta | Vilnius |
| Statusas | Veikia |
| Statybų pradžia | 1948 m. |
| Statybų pabaiga | 1951 m. |
| Paskirtis | Jėgainė |
Vilniaus šiluminė elektrinė (arba Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2, VE-2) – didžiausia šiluminė elektrinė Vilniuje, Savanorių pr. 117/2. Šilumos galia – 913 MW, elektros galia – 24 MW.
Istorija
Prielaidos
Po karo daug dėmesio buvo skiriama Vilniui – respublikos sostinei atstatyti. Devyniolika metų okupuotas Lenkijos, Vilnius buvo menkai išsivystęs, stambesnių pramonės įmonių jame buvo nedaug. Daugelį smulkių įmonių reikėjo rekonstruoti, išplėsti ir specializuoti. Pirmojo pokarinio penkmečio respublikos pramonės vidutiniai metiniai gamybos didėjimo tempai siekė 37 %. Dar didesni darbai planuoti ateičiai: numatyta sparčiai plėtoti mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonę, sukurti prietaisų gamybos, radioelektronikos, įrankių ir staklių gamybos pramonės šakas, išplėsti elektrotechnikos pramonę ir žemės ūkio mašinų gamybą. Vilnius turėjo tapti didžiausiu Lietuvos pramonės centru.
Ne mažiau svarbus Vilnius buvo kaip respublikos sostinė, kultūros ir mokslo centras. 1944 m. vėl pradėjo veikti vokiečių uždarytas Vilniaus universitetas, Pedagoginio instituto pirmtakė – Aukštoji pedagoginė mokykla, atgijo teatrai. Vilniuje kūrėsi daug naujų administracijos, ūkio, mokslo ir meno įstaigų. Atgimstančiam ir sparčiai besiplėtojančiam miesto gyvenimui reikėjo naujų vandentiekio stočių, mokyklų, sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigų.
Tokius pramoninio, kultūrinio ir mokslinio plėtojimosi užmojus turintis miestas, negalėjo progresuoti be reikiamos energetikos bazės. Ši bazė Vilniuje pokario metais buvo labai menka: trys energetiniai traukiniai (bendros 7000 kW galios), nedidutė , geležinkelio ir kelios kitos mažos dyzelinės elektrinės – tik pirmoji, būtiniausia, pagalba atsistatančiam miestui. Atstatoma senoji centrinė Vilniaus elektrinė, net pasiekusi prieškarinę 8500 kW galią, neteikė ateičiai jokių vilčių; artimiausiais pokario metais planuoti nauji gamyklų pajėgumai pranoko jos galią.
Respublikos vyriausybė, suprasdama energetikos svarbą, dar griaudėjant karui, ima rūpintis naujos Vilniaus elektrinės statyba. Remiantis LTSR Liaudies Komisarų Tarybos 1945 m. liepos 17 d. potvarkiu Nr. 820, pietvakarinėje Vilniaus dalyje išskiriamas 318 tūkst. m² žemės plotas naujai elektrinei statyti. Statybinė aikštelė buvo kairiajame Neries krante. Rytuose ji ribojosi su Savanorių prospektu, šiaurėje su Elektrinės gatve, pietuose – su Vilkpėdės loma, o vakaruose tekėjo Neris. Aikštelė parinkta, atsižvelgiant į Vilniaus plėtojimosi perspektyvą – šiame rajone turėjo kurtis naujų pramonės šakų įmonės, kurios ne tik elektros, bet ir šilumos energiją privalėjo gauti iš naujos elektrinės. Todėl numatyta statyti termofikacinę elektrinę.
Statyba
Elektrinę projektavo Šiluminių elektrinių projektavimo instituto „Teploelektroprojekt" Lvovo skyrius. Šis institutas rengė ir jos vėlesnės statybos projektus. Statyba vyko trim etapais. Pagal projektą elektrinė turėjo naudoti vietinį kurą – Baltosios Vokės ir Margių durpynų frezerines durpes, tačiau vėliau, pastačius elektrinę, teko naudoti Radviliškio, Ežerėlio ir net Baltarusijos durpynų durpes. Kurui transportuoti į elektrinę suprojektuotos geležinkelio atšakos iš ir iš Vilniaus prekių stoties. Visos elektrinės sąmatinė vertė siekė 16 mln. rublių.
1948 m. pradedama statyti Vilniaus termofikacinė elektrinė. Svarbiausius darbus atliko TSRS Statybos ministerijos Termofikacinių elektrinių statybos ir montavimo valdyba „TEC stroj“. Subrangovai buvo Latvijos pramonės energetikos montavimo valdyba Nr. 7 „Latpromenergomontaž“ ir Hidroenergetikos montavimo valdyba Nr. 8 „Hidroelektromontaž„.
Statybose dirbo karo belaisviai vokiečiai.
Terasomis besileidžiantis Neries link šlaitas sunkino statybos darbus, o miesto vietovė komplikavo geležinkelio tiesimą į būsimą elektrinę. Pasirinktoji aikštelė buvo nepatogi ir tuo, kad gyvenamieji kvartalai bei miestiečių poilsio vieta – Vingio parkas buvo visiškai šalia.
Pirmiausia numatyta pastatyti vieną 12 MW su 16 Gcal/h našumo boileriu bei du 75 t/h našumo garo katilus. Įrenginiai gauti angliški: Parsonso firmos, AT-12 tipo 12 MW turbina ir tos pačios firmos generatorius bei du Babkok-Vilkoks firmos, 75 t/h našumo garo katilai. Pagalbiniai įrenginiai ir 6 kV skirstyklos komutacinė aparatūra taip pat buvo angliški. Visi šie įrenginiai buvo vienos pagal susitarimą iš sąjungininkų gautos elektrinės dalis; kita dalis – turbinos ir įranga – pateko į Estiją.
1951 m. rugsėjo 27 d. pirmasis turboagregatas davė srovę. Šis 12 MW agregatas Vilniaus miesto energetinę galią padidino du kartus ir leido atsisakyti nemažai eksploatacinių sunkumų sudarančių traukinių. Jie buvo išgabenti į Ukrainą. Abiejų Vilniaus elektrinių galia pranoko 20 MW.
Plėtra
1952 m. TSRS Elektrinių ministerija patvirtino antro statybų etapo generalinę sąmatą. Antrame etape numatyta pastatyti antrą 12 MW turbogeneratorių ir dar vieną tokio pat našumo, kaip ir pirmieji, garo katilą. 1953 m. spalio mėn. pradeda veikti antroji, APT-12 tipo, Briansko gamyklos turbina, o 1955 m. – trečiasis, Barnaulo katilų gamyklos, 75 t/h našumo garo katilas.
Be pagrindinio korpuso, kuriame buvo katilinė, mašinų salė, elektros energijos skirstykla elektrinės reikalams ir kitos patalpos, pastatyta daug kitų pastatų ir įrenginiu, be kurių tokia elektrinė negali veikti – kuro tiekimo estakada, iškrovykla, tarnybinis korpusas, vandens valymo įrenginiai, mazuto ir alyvos ūkiai, sandėliai, siurblinės ir kt. Durpėms smulkinti buvo įrengti smulkintuvai, o kurui paduoti į bunkerius – dvi juostinių transporterių estakados. Tik durpių sandėlis buvo labai mažas – vos 4200 t (vėliau išplėstas iki 8000 t durpių ir 6000 t akmens anglių) talpos. Mazuto sandėlis irgi buvo labai mažas: 500 t talpos. Šalia elektrinės buvo pastatyti keli gyvenamieji namai, valgykla, parduotuvė, biblioteka, paštas, vaikų darželis, o Savanorių prospekte, Būgos, Ūmėdžių ir Riovonių gatvėse – daug gyvenamųjų namų.
Dar nebaigus antro etapo, patvirtinama trečio statybų etapo sąmata ir pradedama statyti trečią ir ketvirtą turboagregatus bei tris naujus katilus. Kaip ir pirmosios turbinos, šios buvo termofikacinės, su pramoninio garo tiekimu, AT-12 tipo, pagamintos Briansko mašinų gamykloje. Abu šie turboagregatai pradėjo veikti 1957 m. Paskutinieji trys katilai buvo pagaminti toje pačioje Barnaulo katilų gamykloje. Eksploatuoti pradėti 1957–1958 m. 1958 m. VE-2 pasiekė 48 MW galią ir tuo jos statyba baigėsi. Tai buvo moderniška ir ekonomiška, antroji pagal galią po Petrašiūnų elektrinė respublikoje. 1 kWh elektros energijos pagaminti ji sunaudodavo per 450 g sutartinio kuro. Bet tuo metu iš Lietuvos elektrinių ji dirbo ekonomiškiausiai.
Įranga
Visi elektrinėje sumontuoti generatoriai buvo 12 MW galios, 6300 V generatorinės įtampos, aušinami oro ciklu. Pirmasis generatorius buvo Parsonso firmos, antrasis – Sansenverko-Nyderzedlico gamyklos, o trečiasis ir ketvirtasis pagaminti Charkovo šilumvežių gamykloje. Kiekvienas generatorius turėjo savo žadinimo mašiną, o rezervinė buvo visų bendra. Generatoriai turėjo išilginę diferencinę apsaugą, įtampos koregavimą ir žadinimo kompaundavimą, automatinį lauko gesinimą ir kitas apsaugas. Išilginė diferencinė apsauga įrengta ir įtampos aukštinimo transformatoriuose. Elektrinėje sumontuota maksimalios srovės apsaugos, apsaugos nuo įžemėjimų, srovės atkirtos, variklių šiluminė ir kitos apsaugos. Beveik visos sumontuotos apsaugos buvo TSRS gamybos, tik dalis angliškų jungtuvų turėjo apsaugas su Rejrolo firmos relėmis.
Elektros ūkis buvo įrengtas keliose skirstyklose. Pagrindinėje, uždaroje, dviejų aukštų 6 kV skirstykloje buvo trys šynų sekcijos, kurių dvi turėjo angliškus Rejrolo firmos komplektinius šarvuotus alyvinius jungtuvus. 31 toks jungtuvas buvo ir 6 kV uždaroje elektrinės reikalams skirtoje elektros energijos skirstykloje. Angliškų narveliu srovinės dalys bei srovės transformatoriai buvo užlieti kabelių mase.
35 kV atviroje skirstykloje taip pat buvo trys narveliai su Rejrolo firmos 38,5 kV vienabakiais alyviniais jungtuvais; kiti penki jungtuvai – VMD-35 tipo, pagaminti TSRS. Buvo įrengtas ir vienas angliškas įtampos aukštinimo (6/35 kV) Parsonso firmos transformatorius. Iš 35 kV skirstyklos ėjo trys 35 kV elektros tiekimo linijos į miesto „Šiaurinę“ pastotę (pastatyta 1951 m.), į Baltąją Vokę ir į Grigiškes (abi pradėtos eksploatuoti 1953 m.). Iš centrinio valdymo pulto buvo galima valdyti visus pagrindinės 6 kV skirstyklos, 35 ir 110 kV atvirų skirstyklų jungtuvus. Jame įrengta ir automatinio sinchronizavimo sistema.
1958 m. pradėjo veikti ir 110 kV atvira skirstykla, įrengta ant metalinių konstrukcijų (gelžbetoninės konstrukcijos dar nebuvo naudojamos), visa komutacinė aparatūra – TSRS gamybos. Šioje skirstykloje sumontuoti MKP-110 ir MKP-160 tipo alyviniai jungtuvai ir du įtampos aukštinimo (6/35/110 kV) Zaporožės transformatorių gamyklos transformatoriai. Iš šios skirstyklos išėjo antroji respublikoje 110 kV elektros tiekimo linija, kuri prie besikuriančios energetikos sistemos prijungė Vilnių. Ši elektros tiekimo linija, sujungusi Kauną ir Vilnių, buvo pirmoji respublikoje ant gelžbetoninių atramų nutiesta linija; nuo to laiko pradėta plačiai naudoti gelžbetonines atramas aukštos įtampos linijose.
Darbo principas
VE-2 – . Garo ir vandens katilai kūrenami gamtinėmis dujomis arba mazutu. Degimo metu susidarę dūmai šalinami dūmsiurbiais per 100 m. ir 150 m. kaminus. VE-2 vandens paruošimo įrenginiuose naudojamas vanduo iš Neries tiekiamas kranto siurblinės siurbliais. Vanduo išvalomas mechaninio valymo ir katijonitiniuose filtruose ir tiekiamas padengti nuostolius šilumos tinklų magistralėse bei garo katiluose.
VE-2 yra sujungta su VE-3 dviem jungiančiosiomis šilumos tinklų magistralėmis, kurių ilgiai 5,6 km ir 4,8 km. VE-2 šilumos tinklų vanduo yra pašildomas arba ataušinamas grįžtančiu iš miesto vandeniu iki nustatytos temperatūros ir tiekiamas į Vilniaus miestą vartotojams. Normalus darbas yra tuomet, kai grįžtantis iš centralizuoto šildymo tinklų vanduo iš dalies pašildomas pirmiausia VE-2 turbinos kondensatoriuose ir boileriuose, o vėliau tiekiamas į VE-3 tolimesniam šildymui. Iš VE-3 vanduo yra grąžinamas atgal į VE-2, kur yra galutinai pašildomas vandens šildymo katiluose. Pasiekus reikiamą temperatūrą termofikacinis vanduo tiekiamas į miesto centrinio šildymo tinklus.
Rekonstrukcijos
To meto sąlygomis tai buvo gera termofikacinė elektrinė. Ji aprūpino Vilnių elektros energija, o nuo 1955 m. pradėjo tiekti pramonei ir šilumą. Nuo 1957 m. lapkričio mėn. elektrinė pradeda centralizuotai tiekti šilumą miesto gyvenamiesiems namams šildyti. Pirmasis buitinis vartotojas, prijungtas prie miesto šilumos tinklų, buvo namas Vytenio gatvėje Nr. 10.
Padėtis pasikeitė, kai pradėjo veikti Kauno HE ir Lietuvos VRE pirmieji blokai. Lietuvos energetikos sistemoje senosios elektrinės, tarp jų ir spėjusi moraliai pasenti VE-2, nustojo reikšmės, o jų darbo ekonominiai rodikliai ėmė neigiamai veikti visos sistemos darbą. VE-2 turbinos buvo rekonstruotos darbui termofikaciniu režimu. 1966–1969 m. visos keturios turbinos pritaikytos veikti su pablogintu vakuumu – atidirbusiems garams aušinti į kondensatorius buvo tiekiamas ne Neries vanduo, o iš vartotojų grįžtantis 40-50 °C šilumos tinklų vanduo. Kondensatoriuje besikondensuojanti garų šiluma nebuvo išleidžiama į Nerį, o atiduodama šilumos tinklų vandeniui, kuris, pašilęs iki 60-70 °C, vėl grįžta vartotojams arba eina į vandens šildymo katilus, kur dar pašildomas.
Turbinų rekonstrukcija nesumažino elektrinės galios, bet padidino šiluminę, pakėlė darbo ekonomiškumą. Anksčiau 1 kWh elektros energijos pagaminti buvo sunaudojama per 450 g sutartinio kuro, o po rekonstrukcijos 1975 m. pakako 172 g. (2005 m. – 100 g.) Atitinkamai sumažėjo ir 1 kWh savikaina – nuo 1,38 1960 m. iki 0,4 kp 1975 m. Visų šių turbinų rekonstravimo metinis ekonominis efektas siekė arti 400 tūkst. rublių.
Augantiems naujiems Vilniaus mikrorajonams – Lazdynams, Karoliniškėms, besiplečiantiems seniems kvartalams reikėjo vis daugiau šilumos. Dar rekonstruojant turbinas, paaiškėjo, kad artimoje ateityje jos jau nesugebės miesto pakankamai aprūpinti šiluma. 1965 m. įjungiamas pirmasis PTVM-100 tipo 100 Gcal/h našumo vandens šildymo katilas, vėliau pastatyti dar šeši tokie katilai. Tai privertė šalia buvusių dviejų 90 m aukščio dūmtraukių pastatyti dar du – 100 ir 150 m aukščio. Šių katilų reikmėms išplečiamas mazuto ūkis su keliolikos tūkstančių tonų talpos mazuto sandėliu. Kai Vilnių pasiekė gamtinės Dašavos dujos, elektrinės katilai pritaikyti deginti šias dujas. Dujų naudojimas prisidėjo prie miesto atmosferos gryninimo, aplinkos švaros. Visi vandens šildymo katilai, be mazuto, taip pat gali deginti ir dujas.
Per neilgą laikotarpį VE-2 daug kas patobulinta, rekonstruota. Dar pačioje jos veikimo pradžioje rekonstruoti I ir II angliški garo katilai, 30 % padidintas jų garo šildytuvų plotas. Buvo automatizuotas katilų bunkerių pripildymas durpėmis, todėl reikėjo mažiau žmonių, jiems nebereikėjo dirbti sveikatai kenksmingo, dulkėto darbo. Automatizuotas ir katilų darbas – jie pradėti valdyti iš specialaus pulto. Kadangi nuolat buvo diegiamos naujovės, elektrinė ir šiandien sėkmingai veikia kartu su kitomis energetikos įmonėmis. Fiziškai ir morališkai susidėvėję įrenginiai likviduojami. 1986–1987 m. nurašyti ir demontuoti garo katilai Nr. 1 ir Nr. 2 bei du turbogeneratoriai.
Reikšmė
Pirmoji didelė pokario metų Lietuvos elektrinė, ji ir paskutinioji vidutinių garo parametrų elektrinė Lietuvoje. Pastačius Lietuvos VRE, atsirado šimtais atmosferų skaičiuojamo slėgio parametrų elektrinės. 1951–1958 m. buvo svarbiausia elektros energijos tiekėja Vilniui. Drauge su senąja Vilniaus elektrine elektros energija aprūpino dideliais industrializacijos žingsniais žengiančią Vilniaus pramonę. Šioje elektrinėje įvyko ir Vilniaus prijungimas prie respublikos energetikos sistemos – susijungusi su Kauno 110 kV elektros tiekimo linija, sostinė pradėjo gauti šviesą ir energiją iš Nemuno vandenų. 1959 m. pradėję veikti Kauno HE hidroagregatai suteikė didelę pagalbą Vilniui.
Statybos pabaiga sutapo su laikotarpio, kuris iš esmės tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiškai pakeitė respublikos energetikos raidą pradžia – prasidėjo galingų elektrinių statyba, spartus visų įtampų elektros tiekimo linijų tiesimas, intensyvus respublikos elektrifikavimas bei jos prijungimas prie Šiaurės – Vakarų jungtinės energetikos sistemos. Vilniaus TE-2 tarsi simbolinis paskutinis senosios energetikos statinys.
Kaip ir kitos senosios Lietuvos elektrinės, netekusi reikšmės šalies elektros gamyboje, tebėra labai svarbi miesto gyvenimui. Ji aprūpina šiluma ne tik Savanorių prospekto pramoninį rajoną, bet kartu su Vilniaus TE-3 šildo visą miesto centrą, jo vakarinę ir pietinę dalį, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių ir kitų mikrorajonų namus. Tiesa, elektros energijos gamyba dabar palyginti nedidelė, svyruoja priklausomai nuo šiluminės apkrovos.
Devintajame dešimtmetyje pastatyta nauja 360 MW galios termofikacinė elektrinė VE-3. Ji ant savo pečių perėmė miesto aprūpinimo elektra ir šiluma naštą, o VE-2 reikšmė mažėja. Beveik keturis dešimtmečius buvusi pagrindinė miesto šildytoja ir iš dalies elektros tiekėja, Vilniaus TE-2, nors ir netekusi savo pirmykštės svarbos, toliau tiekia miesto pramonei garus ir elektrą, gyventojams – šilumą.
2002 m. vasario 1 d. Vilniaus centralizuoto šildymo sistemos 15 metų laikotarpiui buvo išnuomotos „Vilniaus energijai“, kuri priklauso didžiausiai Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „“.
2015 m. gruodžio 31 d. uždarius Vilniaus termofikacinę elektrinę, pagrindine Vilniaus elektrine vėl tapo VE-2.
2019 m. įrengtas 13 MW galios kondensacinį dūmų ekonomaizeris, kuris leis padidinti šilumos gamybos efektyvumą, sumažinti šilumos kainą vartotojams ir poveikį aplinkai.
Vadovai
- 1947 m. liepos 20 d. – Tichon Iljič Gubin
- 1951 m. – Aleksandr Michailovič Markin
- 1973 m. – Vitalijus Radzevičius
- 1983 m. – Rimvydas Rukšėnas
- 1993-1999 m - Vytautas Stasiūnas
- 1999–2000 m. – Vytautas Stasiūnas (VTE sujungus su VŠT)
- 2001-2002 m - Bronius Cicėnas
- 2002 m. Jean Sacreste
- 2017 m. Mantas Burokas (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius nuo 2015 m.)
- 2019 m. Gerimantas Bakanas (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius)
Energijos gamyba
| Metai | Elektra (GWh) | Šiluma (tūkst. Gcal) | |
| 1951 | 12,2 | – | |
| 1952 | 62,4 | – | |
| 1953 | 76,8 | - | |
| 1954 | 100,3 | – | |
| 1955 | 122 | 5,7 | |
| 1956 | 151,8 | 11,3 | |
| 1957 | 185,3 | 33,2 | |
| 1958 | 217 | 97,2 | |
| 1959 | 294 | 217,4 | |
| 1960 | 225,4 | 344,7 | |
| 1961 | 320,7 | 462,2 | |
| 1962 | 340,3 | 564,1 | |
| 1963 | 358,9 | 607 | |
| 1964 | 351,3 | 577,8 | |
| 1965 | 274 | 594,5 | |
| 1966 | 282,7 | 611,3 | |
| 1967 | 229,9 | 674,8 | |
| 1968 | 217,9 | 825,6 | |
| 1988 | 172,8 | 1147,5 | |
| 1989 | 166,4 | 943,5 | |
| 1990 | 146,4 | 857,7 |
Šaltiniai
- „Kviečia į virtualų turą po Vilniaus termofikacinę elektrinę – joje viešėjo ir „Černobylio“ kūrėjai“. lrt.lt. LRT. 2021-09-27. Nuoroda tikrinta 2024-06-08.
- https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-brazas-vilniaus-silumos-ukis-situacija-ir-perspektyvos.d?id=67969086
- http://www.balsas.lt/naujiena/240138/vilniui-teks-nusilenkti-silumos-tiekejams
- https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/vst-mazina-auganciu-duju-kainu-itaka-sildymo-kainoms-664-1105414
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus šiluminė elektrinė, Kas yra Vilniaus šiluminė elektrinė? Ką reiškia Vilniaus šiluminė elektrinė?
Vilniaus silumine elektrineVilniaus silumine elektrine 54 39 49 s pl 25 13 54 r ilg 54 66361 s pl 25 23167 r ilg 54 66361 25 23167 Vilniaus silumine elektrine Vieta VilniusStatusas VeikiaStatybu pradzia 1948 m Statybu pabaiga 1951 m Paskirtis Jegaine Vilniaus silumine elektrine arba Vilniaus termofikacine elektrine Nr 2 VE 2 didziausia silumine elektrine Vilniuje Savanoriu pr 117 2 Silumos galia 913 MW elektros galia 24 MW 2007 m IstorijaPrielaidos Po karo daug demesio buvo skiriama Vilniui respublikos sostinei atstatyti Devyniolika metu okupuotas Lenkijos Vilnius buvo menkai issivystes stambesniu pramones įmoniu jame buvo nedaug Daugelį smulkiu įmoniu reikejo rekonstruoti isplesti ir specializuoti Pirmojo pokarinio penkmecio respublikos pramones vidutiniai metiniai gamybos didejimo tempai sieke 37 Dar didesni darbai planuoti ateiciai numatyta sparciai pletoti masinu gamybos ir metalo apdirbimo pramone sukurti prietaisu gamybos radioelektronikos įrankiu ir stakliu gamybos pramones sakas isplesti elektrotechnikos pramone ir zemes ukio masinu gamyba Vilnius turejo tapti didziausiu Lietuvos pramones centru Ne maziau svarbus Vilnius buvo kaip respublikos sostine kulturos ir mokslo centras 1944 m vel pradejo veikti vokieciu uzdarytas Vilniaus universitetas Pedagoginio instituto pirmtake Aukstoji pedagogine mokykla atgijo teatrai Vilniuje kuresi daug nauju administracijos ukio mokslo ir meno įstaigu Atgimstanciam ir sparciai besipletojanciam miesto gyvenimui reikejo nauju vandentiekio stociu mokyklu sveikatos apsaugos ir kulturos įstaigu Tokius pramoninio kulturinio ir mokslinio pletojimosi uzmojus turintis miestas negalejo progresuoti be reikiamos energetikos bazes Si baze Vilniuje pokario metais buvo labai menka trys energetiniai traukiniai bendros 7000 kW galios nedidute gelezinkelio ir kelios kitos mazos dyzelines elektrines tik pirmoji butiniausia pagalba atsistatanciam miestui Atstatoma senoji centrine Vilniaus elektrine net pasiekusi prieskarine 8500 kW galia neteike ateiciai jokiu vilciu artimiausiais pokario metais planuoti nauji gamyklu pajegumai pranoko jos galia Respublikos vyriausybe suprasdama energetikos svarba dar griaudejant karui ima rupintis naujos Vilniaus elektrines statyba Remiantis LTSR Liaudies Komisaru Tarybos 1945 m liepos 17 d potvarkiu Nr 820 pietvakarineje Vilniaus dalyje isskiriamas 318 tukst m zemes plotas naujai elektrinei statyti Statybine aikstele buvo kairiajame Neries krante Rytuose ji ribojosi su Savanoriu prospektu siaureje su Elektrines gatve pietuose su Vilkpedes loma o vakaruose tekejo Neris Aikstele parinkta atsizvelgiant į Vilniaus pletojimosi perspektyva siame rajone turejo kurtis nauju pramones saku įmones kurios ne tik elektros bet ir silumos energija privalejo gauti is naujos elektrines Todel numatyta statyti termofikacine elektrine Statyba Elektrine projektavo Siluminiu elektriniu projektavimo instituto Teploelektroprojekt Lvovo skyrius Sis institutas renge ir jos velesnes statybos projektus Statyba vyko trim etapais Pagal projekta elektrine turejo naudoti vietinį kura Baltosios Vokes ir Margiu durpynu frezerines durpes taciau veliau pastacius elektrine teko naudoti Radviliskio Ezerelio ir net Baltarusijos durpynu durpes Kurui transportuoti į elektrine suprojektuotos gelezinkelio atsakos is ir is Vilniaus prekiu stoties Visos elektrines samatine verte sieke 16 mln rubliu 1948 m pradedama statyti Vilniaus termofikacine elektrine Svarbiausius darbus atliko TSRS Statybos ministerijos Termofikaciniu elektriniu statybos ir montavimo valdyba TEC stroj Subrangovai buvo Latvijos pramones energetikos montavimo valdyba Nr 7 Latpromenergomontaz ir Hidroenergetikos montavimo valdyba Nr 8 Hidroelektromontaz Statybose dirbo karo belaisviai vokieciai Terasomis besileidziantis Neries link slaitas sunkino statybos darbus o miesto vietove komplikavo gelezinkelio tiesima į busima elektrine Pasirinktoji aikstele buvo nepatogi ir tuo kad gyvenamieji kvartalai bei miestieciu poilsio vieta Vingio parkas buvo visiskai salia Pirmiausia numatyta pastatyti viena 12 MW su 16 Gcal h nasumo boileriu bei du 75 t h nasumo garo katilus Įrenginiai gauti angliski Parsonso firmos AT 12 tipo 12 MW turbina ir tos pacios firmos generatorius bei du Babkok Vilkoks firmos 75 t h nasumo garo katilai Pagalbiniai įrenginiai ir 6 kV skirstyklos komutacine aparatura taip pat buvo angliski Visi sie įrenginiai buvo vienos pagal susitarima is sajungininku gautos elektrines dalis kita dalis turbinos ir įranga pateko į Estija 1951 m rugsejo 27 d pirmasis turboagregatas dave srove Sis 12 MW agregatas Vilniaus miesto energetine galia padidino du kartus ir leido atsisakyti nemazai eksploataciniu sunkumu sudaranciu traukiniu Jie buvo isgabenti į Ukraina Abieju Vilniaus elektriniu galia pranoko 20 MW Pletra 1952 m TSRS Elektriniu ministerija patvirtino antro statybu etapo generaline samata Antrame etape numatyta pastatyti antra 12 MW turbogeneratoriu ir dar viena tokio pat nasumo kaip ir pirmieji garo katila 1953 m spalio men pradeda veikti antroji APT 12 tipo Briansko gamyklos turbina o 1955 m treciasis Barnaulo katilu gamyklos 75 t h nasumo garo katilas Be pagrindinio korpuso kuriame buvo katiline masinu sale elektros energijos skirstykla elektrines reikalams ir kitos patalpos pastatyta daug kitu pastatu ir įrenginiu be kuriu tokia elektrine negali veikti kuro tiekimo estakada iskrovykla tarnybinis korpusas vandens valymo įrenginiai mazuto ir alyvos ukiai sandeliai siurblines ir kt Durpems smulkinti buvo įrengti smulkintuvai o kurui paduoti į bunkerius dvi juostiniu transporteriu estakados Tik durpiu sandelis buvo labai mazas vos 4200 t veliau isplestas iki 8000 t durpiu ir 6000 t akmens angliu talpos Mazuto sandelis irgi buvo labai mazas 500 t talpos Salia elektrines buvo pastatyti keli gyvenamieji namai valgykla parduotuve biblioteka pastas vaiku darzelis o Savanoriu prospekte Bugos umedziu ir Riovoniu gatvese daug gyvenamuju namu Dar nebaigus antro etapo patvirtinama trecio statybu etapo samata ir pradedama statyti trecia ir ketvirta turboagregatus bei tris naujus katilus Kaip ir pirmosios turbinos sios buvo termofikacines su pramoninio garo tiekimu AT 12 tipo pagamintos Briansko masinu gamykloje Abu sie turboagregatai pradejo veikti 1957 m Paskutinieji trys katilai buvo pagaminti toje pacioje Barnaulo katilu gamykloje Eksploatuoti pradeti 1957 1958 m 1958 m VE 2 pasieke 48 MW galia ir tuo jos statyba baigesi Tai buvo moderniska ir ekonomiska antroji pagal galia po Petrasiunu elektrine respublikoje 1 kWh elektros energijos pagaminti ji sunaudodavo per 450 g sutartinio kuro Bet tuo metu is Lietuvos elektriniu ji dirbo ekonomiskiausiai Įranga Visi elektrineje sumontuoti generatoriai buvo 12 MW galios 6300 V generatorines įtampos ausinami oro ciklu Pirmasis generatorius buvo Parsonso firmos antrasis Sansenverko Nyderzedlico gamyklos o treciasis ir ketvirtasis pagaminti Charkovo silumveziu gamykloje Kiekvienas generatorius turejo savo zadinimo masina o rezervine buvo visu bendra Generatoriai turejo isilgine diferencine apsauga įtampos koregavima ir zadinimo kompaundavima automatinį lauko gesinima ir kitas apsaugas Isilgine diferencine apsauga įrengta ir įtampos aukstinimo transformatoriuose Elektrineje sumontuota maksimalios sroves apsaugos apsaugos nuo įzemejimu sroves atkirtos varikliu silumine ir kitos apsaugos Beveik visos sumontuotos apsaugos buvo TSRS gamybos tik dalis anglisku jungtuvu turejo apsaugas su Rejrolo firmos relemis Elektros ukis buvo įrengtas keliose skirstyklose Pagrindineje uzdaroje dvieju aukstu 6 kV skirstykloje buvo trys synu sekcijos kuriu dvi turejo angliskus Rejrolo firmos komplektinius sarvuotus alyvinius jungtuvus 31 toks jungtuvas buvo ir 6 kV uzdaroje elektrines reikalams skirtoje elektros energijos skirstykloje Anglisku narveliu srovines dalys bei sroves transformatoriai buvo uzlieti kabeliu mase 35 kV atviroje skirstykloje taip pat buvo trys narveliai su Rejrolo firmos 38 5 kV vienabakiais alyviniais jungtuvais kiti penki jungtuvai VMD 35 tipo pagaminti TSRS Buvo įrengtas ir vienas angliskas įtampos aukstinimo 6 35 kV Parsonso firmos transformatorius Is 35 kV skirstyklos ejo trys 35 kV elektros tiekimo linijos į miesto Siaurine pastote pastatyta 1951 m į Baltaja Voke ir į Grigiskes abi pradetos eksploatuoti 1953 m Is centrinio valdymo pulto buvo galima valdyti visus pagrindines 6 kV skirstyklos 35 ir 110 kV atviru skirstyklu jungtuvus Jame įrengta ir automatinio sinchronizavimo sistema 1958 m pradejo veikti ir 110 kV atvira skirstykla įrengta ant metaliniu konstrukciju gelzbetonines konstrukcijos dar nebuvo naudojamos visa komutacine aparatura TSRS gamybos Sioje skirstykloje sumontuoti MKP 110 ir MKP 160 tipo alyviniai jungtuvai ir du įtampos aukstinimo 6 35 110 kV Zaporozes transformatoriu gamyklos transformatoriai Is sios skirstyklos isejo antroji respublikoje 110 kV elektros tiekimo linija kuri prie besikuriancios energetikos sistemos prijunge Vilniu Si elektros tiekimo linija sujungusi Kauna ir Vilniu buvo pirmoji respublikoje ant gelzbetoniniu atramu nutiesta linija nuo to laiko pradeta placiai naudoti gelzbetonines atramas aukstos įtampos linijose Darbo principasVE 2 Garo ir vandens katilai kurenami gamtinemis dujomis arba mazutu Degimo metu susidare dumai salinami dumsiurbiais per 100 m ir 150 m kaminus VE 2 vandens paruosimo įrenginiuose naudojamas vanduo is Neries tiekiamas kranto siurblines siurbliais Vanduo isvalomas mechaninio valymo ir katijonitiniuose filtruose ir tiekiamas padengti nuostolius silumos tinklu magistralese bei garo katiluose VE 2 yra sujungta su VE 3 dviem jungianciosiomis silumos tinklu magistralemis kuriu ilgiai 5 6 km ir 4 8 km VE 2 silumos tinklu vanduo yra pasildomas arba atausinamas grįztanciu is miesto vandeniu iki nustatytos temperaturos ir tiekiamas į Vilniaus miesta vartotojams Normalus darbas yra tuomet kai grįztantis is centralizuoto sildymo tinklu vanduo is dalies pasildomas pirmiausia VE 2 turbinos kondensatoriuose ir boileriuose o veliau tiekiamas į VE 3 tolimesniam sildymui Is VE 3 vanduo yra grazinamas atgal į VE 2 kur yra galutinai pasildomas vandens sildymo katiluose Pasiekus reikiama temperatura termofikacinis vanduo tiekiamas į miesto centrinio sildymo tinklus RekonstrukcijosTo meto salygomis tai buvo gera termofikacine elektrine Ji aprupino Vilniu elektros energija o nuo 1955 m pradejo tiekti pramonei ir siluma Nuo 1957 m lapkricio men elektrine pradeda centralizuotai tiekti siluma miesto gyvenamiesiems namams sildyti Pirmasis buitinis vartotojas prijungtas prie miesto silumos tinklu buvo namas Vytenio gatveje Nr 10 Padetis pasikeite kai pradejo veikti Kauno HE ir Lietuvos VRE pirmieji blokai Lietuvos energetikos sistemoje senosios elektrines tarp ju ir spejusi moraliai pasenti VE 2 nustojo reiksmes o ju darbo ekonominiai rodikliai eme neigiamai veikti visos sistemos darba VE 2 turbinos buvo rekonstruotos darbui termofikaciniu rezimu 1966 1969 m visos keturios turbinos pritaikytos veikti su pablogintu vakuumu atidirbusiems garams ausinti į kondensatorius buvo tiekiamas ne Neries vanduo o is vartotoju grįztantis 40 50 C silumos tinklu vanduo Kondensatoriuje besikondensuojanti garu siluma nebuvo isleidziama į Nerį o atiduodama silumos tinklu vandeniui kuris pasiles iki 60 70 C vel grįzta vartotojams arba eina į vandens sildymo katilus kur dar pasildomas Turbinu rekonstrukcija nesumazino elektrines galios bet padidino silumine pakele darbo ekonomiskuma Anksciau 1 kWh elektros energijos pagaminti buvo sunaudojama per 450 g sutartinio kuro o po rekonstrukcijos 1975 m pakako 172 g 2005 m 100 g Atitinkamai sumazejo ir 1 kWh savikaina nuo 1 38 1960 m iki 0 4 kp 1975 m Visu siu turbinu rekonstravimo metinis ekonominis efektas sieke arti 400 tukst rubliu Augantiems naujiems Vilniaus mikrorajonams Lazdynams Karoliniskems besipleciantiems seniems kvartalams reikejo vis daugiau silumos Dar rekonstruojant turbinas paaiskejo kad artimoje ateityje jos jau nesugebes miesto pakankamai aprupinti siluma 1965 m įjungiamas pirmasis PTVM 100 tipo 100 Gcal h nasumo vandens sildymo katilas veliau pastatyti dar sesi tokie katilai Tai priverte salia buvusiu dvieju 90 m aukscio dumtraukiu pastatyti dar du 100 ir 150 m aukscio Siu katilu reikmems ispleciamas mazuto ukis su keliolikos tukstanciu tonu talpos mazuto sandeliu Kai Vilniu pasieke gamtines Dasavos dujos elektrines katilai pritaikyti deginti sias dujas Duju naudojimas prisidejo prie miesto atmosferos gryninimo aplinkos svaros Visi vandens sildymo katilai be mazuto taip pat gali deginti ir dujas Per neilga laikotarpį VE 2 daug kas patobulinta rekonstruota Dar pacioje jos veikimo pradzioje rekonstruoti I ir II angliski garo katilai 30 padidintas ju garo sildytuvu plotas Buvo automatizuotas katilu bunkeriu pripildymas durpemis todel reikejo maziau zmoniu jiems nebereikejo dirbti sveikatai kenksmingo dulketo darbo Automatizuotas ir katilu darbas jie pradeti valdyti is specialaus pulto Kadangi nuolat buvo diegiamos naujoves elektrine ir siandien sekmingai veikia kartu su kitomis energetikos įmonemis Fiziskai ir moraliskai susideveje įrenginiai likviduojami 1986 1987 m nurasyti ir demontuoti garo katilai Nr 1 ir Nr 2 bei du turbogeneratoriai ReiksmePirmoji didele pokario metu Lietuvos elektrine ji ir paskutinioji vidutiniu garo parametru elektrine Lietuvoje Pastacius Lietuvos VRE atsirado simtais atmosferu skaiciuojamo slegio parametru elektrines 1951 1958 m buvo svarbiausia elektros energijos tiekeja Vilniui Drauge su senaja Vilniaus elektrine elektros energija aprupino dideliais industrializacijos zingsniais zengiancia Vilniaus pramone Sioje elektrineje įvyko ir Vilniaus prijungimas prie respublikos energetikos sistemos susijungusi su Kauno 110 kV elektros tiekimo linija sostine pradejo gauti sviesa ir energija is Nemuno vandenu 1959 m pradeje veikti Kauno HE hidroagregatai suteike didele pagalba Vilniui Statybos pabaiga sutapo su laikotarpio kuris is esmes tiek kiekybiskai tiek ir kokybiskai pakeite respublikos energetikos raida pradzia prasidejo galingu elektriniu statyba spartus visu įtampu elektros tiekimo liniju tiesimas intensyvus respublikos elektrifikavimas bei jos prijungimas prie Siaures Vakaru jungtines energetikos sistemos Vilniaus TE 2 tarsi simbolinis paskutinis senosios energetikos statinys Kaip ir kitos senosios Lietuvos elektrines netekusi reiksmes salies elektros gamyboje tebera labai svarbi miesto gyvenimui Ji aprupina siluma ne tik Savanoriu prospekto pramoninį rajona bet kartu su Vilniaus TE 3 sildo visa miesto centra jo vakarine ir pietine dalį Lazdynu Karoliniskiu Virsuliskiu ir kitu mikrorajonu namus Tiesa elektros energijos gamyba dabar palyginti nedidele svyruoja priklausomai nuo silumines apkrovos Devintajame desimtmetyje pastatyta nauja 360 MW galios termofikacine elektrine VE 3 Ji ant savo peciu pereme miesto aprupinimo elektra ir siluma nasta o VE 2 reiksme mazeja Beveik keturis desimtmecius buvusi pagrindine miesto sildytoja ir is dalies elektros tiekeja Vilniaus TE 2 nors ir netekusi savo pirmykstes svarbos toliau tiekia miesto pramonei garus ir elektra gyventojams siluma 2002 m vasario 1 d Vilniaus centralizuoto sildymo sistemos 15 metu laikotarpiui buvo isnuomotos Vilniaus energijai kuri priklauso didziausiai Europoje energetikos paslaugu kompaniju grupei 2015 m gruodzio 31 d uzdarius Vilniaus termofikacine elektrine pagrindine Vilniaus elektrine vel tapo VE 2 2019 m įrengtas 13 MW galios kondensacinį dumu ekonomaizeris kuris leis padidinti silumos gamybos efektyvuma sumazinti silumos kaina vartotojams ir poveikį aplinkai Vadovai1947 m liepos 20 d Tichon Iljic Gubin 1951 m Aleksandr Michailovic Markin 1973 m Vitalijus Radzevicius 1983 m Rimvydas Ruksenas 1993 1999 m Vytautas Stasiunas 1999 2000 m Vytautas Stasiunas VTE sujungus su VST 2001 2002 m Bronius Cicenas 2002 m Jean Sacreste 2017 m Mantas Burokas AB Vilniaus silumos tinklai direktorius nuo 2015 m 2019 m Gerimantas Bakanas AB Vilniaus silumos tinklai generalinis direktorius Energijos gamybaMetai Elektra GWh Siluma tukst Gcal 1951 12 2 1952 62 4 1953 76 8 1954 100 3 1955 122 5 71956 151 8 11 31957 185 3 33 21958 217 97 21959 294 217 41960 225 4 344 71961 320 7 462 21962 340 3 564 11963 358 9 6071964 351 3 577 81965 274 594 51966 282 7 611 31967 229 9 674 81968 217 9 825 61988 172 8 1147 51989 166 4 943 51990 146 4 857 7Saltiniai Kviecia į virtualu tura po Vilniaus termofikacine elektrine joje viesejo ir Cernobylio kurejai lrt lt LRT 2021 09 27 Nuoroda tikrinta 2024 06 08 https www delfi lt news ringas politics a brazas vilniaus silumos ukis situacija ir perspektyvos d id 67969086 http www balsas lt naujiena 240138 vilniui teks nusilenkti silumos tiekejams https www 15min lt verslas naujiena energetika vst mazina auganciu duju kainu itaka sildymo kainoms 664 1105414