Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilhelmas ŠmitasVilhelmas Šmitas 1931 m Gimė 1868 m vasario 16 d Herdė dab Dortmundo dalis Prūsijos karalystėMirė 1954 m
Vilhelmas Šmitas
| Vilhelmas Šmitas | |
|---|---|
| Vilhelmas Šmitas 1931 m. | |
| Gimė | 1868 m. vasario 16 d. Herdė (dab. Dortmundo dalis), Prūsijos karalystė |
| Mirė | 1954 m. vasario 10 d. (85 metai) Fribūras, Šveicarija |
| Tautybė | vokietis |
| Veikla | kalbininkas, etnologas, religijotyrininkas, misionierius |
| Sritis | istorinė etnografija, difuzionizmas, lyginamoji religijotyra, Pietryčių Azijos kalbos |
| Organizacijos | Vienos universitetas, Fribūro universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Berlyno universitetas |
Vilhelmas Šmitas (Wilhelm Schmidt, 1868 m. vasario 16 d. – 1954 m. vasario 10 d.) – Austrijos kalbininkas, etnologas ir religijotyrininkas, misionierius benediktinas. Buvo etnografas afrikanistas, vienas iš austrų antropologijos pradininkų, lyginamosios religijotyros atstovas, pirmykščio monoteizmo teorijos (premonoteizmas) pagrindėjas.
Biografija
Baigęs misionierių mokyklą Olandijoje, čia 1888–1892 m. studijavo teologiją. 1892 m. buvo įšventintas kunigu. 1893–1895 m. Berlyno universitete studijavo semitų kalbas. 1895–1905 m. dirbo Vienos misijų institute. 1906 m. įkūrė antropologijos žurnalą . 1895–1938 m. Mėdlingo dvasinėje seminarijoje Austrijoje dėstė kalbotyrą, etnologiją ir religijotyrą; nuo 1921 m. – profesorius. 1924–1938 m. Vienos, 1938–1951 m. Fribūro universitetų profesorius. Vilhelmas Šmitas 1931 m. Mėdlinge įkūrė antropologijos institutą Antrhopos (šis, 1938 m. naciams užėmus Austriją, perkeltas į Fribūrą), iki 1948 m. jo direktorius. Kartu dirbo pastoracinį darbą, užsiėmė karitatyvine veikla.
Veikla ir idėjos
Vilhelmas Šmitas, kaip kalbininkas, domėjosi daugeliu pasaulio kalbų, ypač daug dėmesio skyrė , Australijos, Okeanijos kalboms. Iškėlė hipoetezę apie , į kurias patektų austroazijiečių ir austroneziečių kalbų šeimos.
Kartu su , sekdamas Fricu Grėbneriu, Vilhelmas Šmitas vystė kultūrinių ratų sampratą, telkdamasis į rašto neturinčių tautų kultūros istorijos tyrinėjimus, nustatinėdamas jų kultūrinius ratus bei chronologinę seką, kuri kaip istoriškai-chronologiškai pagrįstesnė buvo priešinama L. H. Morgano evoliucionistinei pakopinės pažangos schemai. Teigė, kad bet kurios tautos pagrindas yra kultūra, kurią galima tyrinėti istoriškai: nėra neistorinių tautų. Kiekviena kultūros apraiška savo sklaida gali būti ne tik kylanti ar besiplečianti, bet ir menkėjanti ar benunykstanti. Sąveika tarp kultūrų gali būti aktyvi ir pasyvi vienu metu. Grynu pavidalu – vien aktyvi ar vien pasyvi – sąveika net ir neegzistuoja. Vilhelmas Šmitas pasisakė už konkretų, detalų čia ir dabar etnografinį aprašymą, į antropologiją įvedė istorizmo metodą. Jis išskyrė 4 pagrindinius pasaulio kultūrų ratus.
Vilhelmas Šmitas, kovodamas su evoliucionistinėmis doktrinomis etnologijoje, pasiūlė gausiai empirine etnologine medžiaga pagrįstą premonoteizmo teoriją, pagal kurią seniausia religijos forma yra monoteizmas; buvo garbinamas vienas Dievas, vėliau, jo vaizdiniui silpnėjant, atsirado politeizmas. Jis įrodinėjo, kad pirmose medžiotojų-rankiotojų kultūrose (tasmaniečių, bušmenų) galima atsekti joms būdingą dangiškojo dievo kūrėjo idėją, įvaizdį be jokio garbinimo ir ritualo. Tik vėliau atsirado totemizmas, soliarinė ir lunarinė mitologija, kultai ir ritualai, kurie nustūmė į antrą planą morališkai tyro dangiškojo dievo, pasaulio kūrėjo, įvaizdį. Vėliau ši teorija buvo sukritikuota
Bibliografija
Svarbiausi veikalai:
- Dievo idėjos kilmė (Der Ursprung der Gottesidee, 12 t. 1912–1954 m.)
- Tautos ir kultūros (Völker und Kulturen, 1924 m.)
- Lyginamosios religijotyros žinynas (Handbuch der vergleichenden Religionsgeschichte, 1930 m.)
- Kultūrinio istorinio etnologijos metodo žinynas (Handbuch der kulturhistorischen Methode der Etnologie, 1937 m.)
Šaltiniai
- Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
- Gintaras Beresnevičius. Wilhelm Schmidt. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilhelmas Šmitas, Kas yra Vilhelmas Šmitas? Ką reiškia Vilhelmas Šmitas?
Vilhelmas SmitasVilhelmas Smitas 1931 m Gime 1868 m vasario 16 d Herde dab Dortmundo dalis Prusijos karalysteMire 1954 m vasario 10 d 85 metai Friburas SveicarijaTautybe vokietisVeikla kalbininkas etnologas religijotyrininkas misionieriusSritis istorine etnografija difuzionizmas lyginamoji religijotyra Pietryciu Azijos kalbosOrganizacijos Vienos universitetas Friburo universitetasPareigos profesoriusAlma mater Berlyno universitetas Vilhelmas Smitas Wilhelm Schmidt 1868 m vasario 16 d 1954 m vasario 10 d Austrijos kalbininkas etnologas ir religijotyrininkas misionierius benediktinas Buvo etnografas afrikanistas vienas is austru antropologijos pradininku lyginamosios religijotyros atstovas pirmykscio monoteizmo teorijos premonoteizmas pagrindejas BiografijaBaiges misionieriu mokykla Olandijoje cia 1888 1892 m studijavo teologija 1892 m buvo įsventintas kunigu 1893 1895 m Berlyno universitete studijavo semitu kalbas 1895 1905 m dirbo Vienos misiju institute 1906 m įkure antropologijos zurnala 1895 1938 m Medlingo dvasineje seminarijoje Austrijoje deste kalbotyra etnologija ir religijotyra nuo 1921 m profesorius 1924 1938 m Vienos 1938 1951 m Friburo universitetu profesorius Vilhelmas Smitas 1931 m Medlinge įkure antropologijos instituta Antrhopos sis 1938 m naciams uzemus Austrija perkeltas į Fribura iki 1948 m jo direktorius Kartu dirbo pastoracinį darba uzsieme karitatyvine veikla Veikla ir idejosVilhelmas Smitas kaip kalbininkas domejosi daugeliu pasaulio kalbu ypac daug demesio skyre Australijos Okeanijos kalboms Iskele hipoeteze apie į kurias patektu austroazijieciu ir austronezieciu kalbu seimos Kartu su sekdamas Fricu Grebneriu Vilhelmas Smitas vyste kulturiniu ratu samprata telkdamasis į rasto neturinciu tautu kulturos istorijos tyrinejimus nustatinedamas ju kulturinius ratus bei chronologine seka kuri kaip istoriskai chronologiskai pagrįstesne buvo priesinama L H Morgano evoliucionistinei pakopines pazangos schemai Teige kad bet kurios tautos pagrindas yra kultura kuria galima tyrineti istoriskai nera neistoriniu tautu Kiekviena kulturos apraiska savo sklaida gali buti ne tik kylanti ar besiplecianti bet ir menkejanti ar benunykstanti Saveika tarp kulturu gali buti aktyvi ir pasyvi vienu metu Grynu pavidalu vien aktyvi ar vien pasyvi saveika net ir neegzistuoja Vilhelmas Smitas pasisake uz konkretu detalu cia ir dabar etnografinį aprasyma į antropologija įvede istorizmo metoda Jis isskyre 4 pagrindinius pasaulio kulturu ratus Vilhelmas Smitas kovodamas su evoliucionistinemis doktrinomis etnologijoje pasiule gausiai empirine etnologine medziaga pagrįsta premonoteizmo teorija pagal kuria seniausia religijos forma yra monoteizmas buvo garbinamas vienas Dievas veliau jo vaizdiniui silpnejant atsirado politeizmas Jis įrodinejo kad pirmose medziotoju rankiotoju kulturose tasmanieciu busmenu galima atsekti joms budinga dangiskojo dievo kurejo ideja įvaizdį be jokio garbinimo ir ritualo Tik veliau atsirado totemizmas soliarine ir lunarine mitologija kultai ir ritualai kurie nustume į antra plana moraliskai tyro dangiskojo dievo pasaulio kurejo įvaizdį Veliau si teorija buvo sukritikuotaBibliografijaSvarbiausi veikalai Dievo idejos kilme Der Ursprung der Gottesidee 12 t 1912 1954 m Tautos ir kulturos Volker und Kulturen 1924 m Lyginamosios religijotyros zinynas Handbuch der vergleichenden Religionsgeschichte 1930 m Kulturinio istorinio etnologijos metodo zinynas Handbuch der kulturhistorischen Methode der Etnologie 1937 m SaltiniaiVytis Ciubrinskas SOCIALINĖS IR KULTuRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS Kaunas VDU 2007 Gintaras Beresnevicius Wilhelm Schmidt Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012