Difuzionizmas XIX amžiaus pabaigos XX amžiaus pradžios kultūrinės antropologijos kryptis Ši kryptis plėtojosi daugiausia
Difuzionizmas

Difuzionizmas – XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios kultūrinės antropologijos kryptis.
Ši kryptis plėtojosi daugiausia Vokietijoje. Svarbiausi jos atstovai – vokiečių etnologai Frydrichas Racelis, Leo Frobenijus, Fricas Grėbneris, Adolfas Bastianas. Difuzionizmo atstovų teigimu, skirtingų visuomenių panašūs kultūros reiškiniai atsirado kaip skoliniai iš vieno ar kelių centrų arba pasklido per tautų migraciją. Pasak difuzionistų, daugelis vienų ar kitų kultūrinių bei technologinių pasiekimų kyla ne dėl žmonių išradingumo ar kultūrinės evoliucijos, bet dėl tarpukultūrinių mainų. Sociokultūrinės formos yra nelyginant gyvybės formos, savo kilme geografiškai sąlygotos, tačiau linkusios sklisti, prisitaikyti prie aplinkos bei patirti adaptyvias modifikacijas. Difuzionizmo pagrindiniai teiginiai tokie: pasaulyje nėra nei vienos izoliuotos kultūros, jos nuolat kinta ir maišosi, kultūras ir visuomenes keičia migracijos, nukariavimai, ilgalaikiai mainai, kaimynystės santykiai.
Ši antropologinė mokykla labiausiai domėjosi žmogiškųjų sociokultūrinių idėjų ir formų perdavimu–perėmimu, pamėgdžiojimu – įsisavinimu, imitavimu, infiltracija bei akultūracija, vykstančia tam tikroje erdvėje. Viena kertinių difuzionizmo sąvokų yra „“ (vok. Kulturkreis) – funkcionaliai susiję kultūriniai bruožai, būdingi tam tikram geografiniam arealui ir tam tikram istoriniam laikotarpiui.
Be pagrindinės vokiečių difuzionizmo krypties, panašiu laikmečiu plėtota Vienos kultūrinė-istorinė mokykla (pagr. atstovas – Vilhelmas Šmitas), įvedusi istorizmo atžvilgį į antropologiją, bei radikalusis britų difuzionizmas (, Graftonas Eliotas Smitas), teigęs hiperdifuzionistinį požiūrį, jog visi pagrindiniai pasaulio kultūriniai-medžiaginiai pasiekimai paplitę iš Egipto.
Nuo XX amžiaus paskutinių dešimtmečių difuzionizmas, kaip pernelyg paviršutiniškas, dedukcinis ir duomenų stokojantis kultūros tyrinėjimo būdas, laikomas neperspektyviu.
Šaltiniai
- Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
- Romualdas Vaštokas. Difuzionizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Difuzionizmas, Kas yra Difuzionizmas? Ką reiškia Difuzionizmas?
Difuzionizmas XIX amziaus pabaigos XX amziaus pradzios kulturines antropologijos kryptis Si kryptis pletojosi daugiausia Vokietijoje Svarbiausi jos atstovai vokieciu etnologai Frydrichas Racelis Leo Frobenijus Fricas Grebneris Adolfas Bastianas Difuzionizmo atstovu teigimu skirtingu visuomeniu panasus kulturos reiskiniai atsirado kaip skoliniai is vieno ar keliu centru arba pasklido per tautu migracija Pasak difuzionistu daugelis vienu ar kitu kulturiniu bei technologiniu pasiekimu kyla ne del zmoniu isradingumo ar kulturines evoliucijos bet del tarpukulturiniu mainu Sociokulturines formos yra nelyginant gyvybes formos savo kilme geografiskai salygotos taciau linkusios sklisti prisitaikyti prie aplinkos bei patirti adaptyvias modifikacijas Difuzionizmo pagrindiniai teiginiai tokie pasaulyje nera nei vienos izoliuotos kulturos jos nuolat kinta ir maisosi kulturas ir visuomenes keicia migracijos nukariavimai ilgalaikiai mainai kaimynystes santykiai Si antropologine mokykla labiausiai domejosi zmogiskuju sociokulturiniu ideju ir formu perdavimu peremimu pamegdziojimu įsisavinimu imitavimu infiltracija bei akulturacija vykstancia tam tikroje erdveje Viena kertiniu difuzionizmo savoku yra vok Kulturkreis funkcionaliai susije kulturiniai bruozai budingi tam tikram geografiniam arealui ir tam tikram istoriniam laikotarpiui Be pagrindines vokieciu difuzionizmo krypties panasiu laikmeciu pletota Vienos kulturine istorine mokykla pagr atstovas Vilhelmas Smitas įvedusi istorizmo atzvilgį į antropologija bei radikalusis britu difuzionizmas Graftonas Eliotas Smitas teiges hiperdifuzionistinį poziurį jog visi pagrindiniai pasaulio kulturiniai medziaginiai pasiekimai paplite is Egipto Nuo XX amziaus paskutiniu desimtmeciu difuzionizmas kaip pernelyg pavirsutiniskas dedukcinis ir duomenu stokojantis kulturos tyrinejimo budas laikomas neperspektyviu SaltiniaiVytis Ciubrinskas SOCIALINĖS IR KULTuRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS Kaunas VDU 2007 Romualdas Vastokas Difuzionizmas Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003