Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Veliuonos I piliakalnisVeliuonos I piliakalnisKoordinatės 55 04 40 š pl 23 16 46 r ilg 55 0777039 š pl 23 2793427 r ilg
Veliuonos I piliakalnis
| Veliuonos I piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Veliuonos I piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Jurbarko rajonas | ||
| Seniūnija | Veliuonos seniūnija | ||
| Aukštis | 30 m | ||
| Plotas | 54x25 | ||
| Naudotas | XIII a. – XV a. pradžia | ||
| Tirtas | 1912, 1992, 1995, 2003 m. | ||
| Registro Nr. | AR268 / 2053 / A690P | ||
Veliuonos I piliakalnis (arba Gedimino Kapas, Gedimino piliakalnis, Ramybės piliakalnis) – piliakalnis ir gyvenvietė Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonos miestelyje, Veliuonos seniūnija. Pasiekiamas plentu 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda Veliuonos centre pasukus į šiaurę. Šiaurrytinis kalnas - pagrindinis piliakalnis, šiaurės vakarinis – papilys.
Piliakalnis
Piliakalnis (Gedimino Kapas) įrengtas Nemuno ir santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 54x25 m dydžio. Aikštelės šiaurinėje dalyje yra apie 10 m skersmens, 2 m gylio duobė-griovys, kuris gali būti ir aikštelę į 2 dalis skyrusio griovio liekana, užversta pietinėje dalyje; Liudvikas Kšivickis 1912 m. jos dugno nepasiekė net 8 m gylyje. Aikštelės vakariniame gale supiltas 15 m ilgio, 2,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas plokščiu 10 m skersmens viršumi. Už pylimo iškastas 30 m pločio, 17 m gylio griovys, skiriantis piliakalnį nuo papilio. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę retais medžiais. Paminklo plotas: 130 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir iki 90 m pločio.
Piliakalnį apardė įvairi žmonių veikla, aikštelės šiaurinė dalis nuplauta . Piliakalnis tvarkomas: įrengti laiptai, išretinti medžiai, sustabdyta šlaito erozija į Veliuonėlę.
Piliakalnio vakarinėje ir pietinėje papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1992 m., 1995 m., 2003 m. Joje rastas 30 cm storio kultūrinis sluoksnis, jame – , arbaletinis , žalvarinės pasaginės segės.
Tyrimai
1912 m. piliakalnio aikštelę, iš viso apie 1000 m² plotą tyrinėjo L. Kšivickis ir Tadas Daugirdas. Panašu, kad buvo ištirtas tik viršutinis kultūrinio sluoksnio horizontas. Aptikta sudegusių pastatų dalių, daug apdegusio molio, akmenų grindinių, apdegę dviejų 25-35 metų vyrų griaučiai, žiestos keramikos, nemažai strėlių, ypač arbaleto, antgalių ir kitų XI a. – XIV a. radinių, gyvulių kaulų, sudegusių grūdų.
Piliakalnis datuojamas XI a. – XIV a. (Liudvikas Kšivickis), XIII a. – XV a. pradžia (Gintautas Zabiela).
Istorija
Piliakalnyje stovėjo Junigėdos (po 1319 m. Veliuonos) pilis, pastatyta 1291 m. balandį. Jau statybos metu, kaip rašo Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“, ją nesėkmingai bandė užimti kryžiuočiai. Jie pilį puolė gana dažnai: 1292 m. birželio mėn., 1293 m. žiemą (sudegino du papilius), 1293 m. liepos pabaigoje (vėl sudeginti papiliai), 1313 m., 1314 m. rudenį (užėmė ir sudegino papilį), 1317 m. (vėl sudegino papilį), 1318 m. rudenį (sudegino papilį), 1319 m. balandį (sugriautas papilys), 1339 m. žiemą. Ir tik 1348 m. rugpjūčio mėn. po 4 dienų apgulos ją užėmė ir sudegino.
1349 m. Veliuonos pilį lietuviai atstatė. Ją kryžiuočiai nesėkmingai puolė 1357 ir 1360 m. 1363 m. balandžio mėnesį magistras Vinrichas Kniprodė, nuniokojęs Naujojo Kauno ir Pieštvės pilis, atsitraukdamas apsupo Veliuonos pilį, įsistiprino palei ją ir panaudodamas apgulos mašiną ketvirtą dieną ją užėmė. Pilis buvo sudeginta, o jos pylimas nuskleistas. Tačiau Veliuonos pilis buvo atstatyta dar kartą ir išstovėjo iki 1367 m. rugpjūčio 8 d., kai magistrui su kariuomene pasirodžius šalia pilies, ją sudegino patys gynėjai, prieš tai pasitraukę iš pilies.
Trečią kartą Veliuonos pilis atstatyta 1411 m. vasarą, joje palikta stipri 400 vyrų įgula. Spėjama, kad ši pilis buvo pastatyta ankstesnės pilies papilio (Ramybės Kalno) vietoje. Ji tapo svarbių didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatinių susitikimų su Ordino atstovais vieta. Susitikimai vyko 1416 m. spalio 15–17 d., 1418 m. spalio 13–22 d. ir 1420 m. rugsėjo 8–11 d. Pilyje 1423 m. gegužės 8, 9–18 d. vykusio tokio susitikimo metu buvo ratifikuota 1422 m. rugsėjo 27 d. sudaryta Melno taikos sutartis, pagal kurią vakarinės Lietuvos sienos išliko iki XX a.
Taip pat skaitykite
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Antkalnės piliakalnis 3,3 km | Kejėnų piliakalnis 25 km | Pašilių piliakalnis 14 km | |||||||||
| Raudonėnų piliakalnis 10 km Veliuonos II piliakalnis 2,7 km | | Seredžiaus II piliakalnis 10,5 km Seredžiaus I piliakalnis 10 km | |||||||||
| Plokščių piliakalnis 3 km | Šilvienų piliakalnis 2 km | Dulinčiškių piliakalnis 3 km Misiūnų piliakalnis 2,5 km | |||||||||
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 179 (Nr. 804-805)
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.9. P.170.
- Romas Batūra. Veliuona – Lietuvos gynybos skydas kare su Kryžiuočių ordinu (XIII a. pabaiga – XV a. pirmasis ketvirtis) // Veliuona. Vilnius, 2001. p. 78–111.
- T. Dowgird. O dwoch mogilach ksiązecych z czasow predhistorycznych na Zmujdzi // Wisla. 1889. T. III. P.382-384.
- Zenonas Ivinskis. // XX amžius, 1939 birželio 21 ir 23 d.
- L. Krzywicki. Zmudz starozytna. Dawni Zmudzini i ich warownie. – Warszawa, 1906. P. 35, 40, 41, 55, 58, 72, 77-79.
- Krzywicki L. 1925. Dodatek. Uzupelnienia do pracy M. Małatkówny: Średniowieczne szczątki roślinne ze Żmudzi // Acta Societatis Botanicorum Poloniae. Warszawa. T. 3. Nr. 2, p. 240-241.
- Pranas Kulikauskas, Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Adolfas Tautavičius. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius. 1961.
- Linas Kvizikevičius. Veliuonos ištakos ir urbanistinės raidos bruožai // Veliuona. Vilnius, 2001. p. 111–113.
- Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. – V.,1956. P.73-75.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 135-136
- Adolfas Tautavičius. Seniausia praeitis // Veliuona. Vilnius, 2001. p. 67-70, 77.
- Algirdas Žalnierius. Veliuonos piliakalnio II papilio tyrinėjimai 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 54–55.
Nuorodos
- Lietuvos piliakalniai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Veliuonos I piliakalnis, Kas yra Veliuonos I piliakalnis? Ką reiškia Veliuonos I piliakalnis?
Veliuonos I piliakalnisVeliuonos I piliakalnisKoordinates 55 04 40 s pl 23 16 46 r ilg 55 0777039 s pl 23 2793427 r ilg 55 0777039 23 2793427Vieta Jurbarko rajonasSeniunija Veliuonos seniunijaAukstis 30 mPlotas 54x25Naudotas XIII a XV a pradziaTirtas 1912 1992 1995 2003 m Registro Nr AR268 2053 A690P Veliuonos I piliakalnis arba Gedimino Kapas Gedimino piliakalnis Ramybes piliakalnis piliakalnis ir gyvenviete Jurbarko rajono savivaldybes teritorijoje Veliuonos miestelyje Veliuonos seniunija Pasiekiamas plentu 141 Kaunas Jurbarkas Silute Klaipeda Veliuonos centre pasukus į siaure Siaurrytinis kalnas pagrindinis piliakalnis siaures vakarinis papilys Piliakalnis3D modelis Piliakalnis Gedimino Kapas įrengtas Nemuno ir santakoje esanciame aukstumos kysulyje Aikstele keturkampe pailga rytu vakaru kryptimi 54x25 m dydzio Aiksteles siaurineje dalyje yra apie 10 m skersmens 2 m gylio duobe griovys kuris gali buti ir aikstele į 2 dalis skyrusio griovio liekana uzversta pietineje dalyje Liudvikas Ksivickis 1912 m jos dugno nepasieke net 8 m gylyje Aiksteles vakariniame gale supiltas 15 m ilgio 2 5 m aukscio 20 m plocio pylimas ploksciu 10 m skersmens virsumi Uz pylimo iskastas 30 m plocio 17 m gylio griovys skiriantis piliakalnį nuo papilio Slaitai status iki 30 m aukscio Aikstele dirvonuoja slaitai apauge retais medziais Paminklo plotas 130 m ilgio rytu vakaru kryptimi ir iki 90 m plocio Piliakalnį aparde įvairi zmoniu veikla aiksteles siaurine dalis nuplauta Piliakalnis tvarkomas įrengti laiptai isretinti medziai sustabdyta slaito erozija į Veliuonele Piliakalnio vakarineje ir pietineje papedese 1 ha plote yra papedes gyvenviete tyrineta 1992 m 1995 m 2003 m Joje rastas 30 cm storio kulturinis sluoksnis jame arbaletinis zalvarines pasagines seges Tyrimai1912 m piliakalnio aikstele is viso apie 1000 m plota tyrinejo L Ksivickis ir Tadas Daugirdas Panasu kad buvo istirtas tik virsutinis kulturinio sluoksnio horizontas Aptikta sudegusiu pastatu daliu daug apdegusio molio akmenu grindiniu apdege dvieju 25 35 metu vyru griauciai ziestos keramikos nemazai streliu ypac arbaleto antgaliu ir kitu XI a XIV a radiniu gyvuliu kaulu sudegusiu grudu Piliakalnis datuojamas XI a XIV a Liudvikas Ksivickis XIII a XV a pradzia Gintautas Zabiela IstorijaPiliakalnyje stovejo Junigedos po 1319 m Veliuonos pilis pastatyta 1291 m balandį Jau statybos metu kaip raso Petras Dusburgietis Prusijos zemes kronikoje ja nesekmingai bande uzimti kryziuociai Jie pilį puole gana daznai 1292 m birzelio men 1293 m ziema sudegino du papilius 1293 m liepos pabaigoje vel sudeginti papiliai 1313 m 1314 m rudenį uzeme ir sudegino papilį 1317 m vel sudegino papilį 1318 m rudenį sudegino papilį 1319 m balandį sugriautas papilys 1339 m ziema Ir tik 1348 m rugpjucio men po 4 dienu apgulos ja uzeme ir sudegino 1349 m Veliuonos pilį lietuviai atstate Ja kryziuociai nesekmingai puole 1357 ir 1360 m 1363 m balandzio menesį magistras Vinrichas Kniprode nuniokojes Naujojo Kauno ir Piestves pilis atsitraukdamas apsupo Veliuonos pilį įsistiprino palei ja ir panaudodamas apgulos masina ketvirta diena ja uzeme Pilis buvo sudeginta o jos pylimas nuskleistas Taciau Veliuonos pilis buvo atstatyta dar karta ir isstovejo iki 1367 m rugpjucio 8 d kai magistrui su kariuomene pasirodzius salia pilies ja sudegino patys gynejai pries tai pasitrauke is pilies Trecia karta Veliuonos pilis atstatyta 1411 m vasara joje palikta stipri 400 vyru įgula Spejama kad si pilis buvo pastatyta ankstesnes pilies papilio Ramybes Kalno vietoje Ji tapo svarbiu didziojo kunigaikscio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatiniu susitikimu su Ordino atstovais vieta Susitikimai vyko 1416 m spalio 15 17 d 1418 m spalio 13 22 d ir 1420 m rugsejo 8 11 d Pilyje 1423 m geguzes 8 9 18 d vykusio tokio susitikimo metu buvo ratifikuota 1422 m rugsejo 27 d sudaryta Melno taikos sutartis pagal kuria vakarines Lietuvos sienos isliko iki XX a Taip pat skaitykiteGedimino kapo kalnasAplinkiniai piliakalniaiAntkalnes piliakalnis 3 3 km Kejenu piliakalnis 25 km Pasiliu piliakalnis 14 kmRaudonenu piliakalnis 10 km Veliuonos II piliakalnis 2 7 km Seredziaus II piliakalnis 10 5 km Seredziaus I piliakalnis 10 kmPloksciu piliakalnis 3 km Silvienu piliakalnis 2 km Dulinciskiu piliakalnis 3 km Misiunu piliakalnis 2 5 kmSaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas II Piliakalniai Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 179 Nr 804 805 Valstybes archeologijos komisijos medziaga KPC A F 1 Ap 1 B 9 P 170 Romas Batura Veliuona Lietuvos gynybos skydas kare su Kryziuociu ordinu XIII a pabaiga XV a pirmasis ketvirtis Veliuona Vilnius 2001 p 78 111 T Dowgird O dwoch mogilach ksiazecych z czasow predhistorycznych na Zmujdzi Wisla 1889 T III P 382 384 Zenonas Ivinskis XX amzius 1939 birzelio 21 ir 23 d L Krzywicki Zmudz starozytna Dawni Zmudzini i ich warownie Warszawa 1906 P 35 40 41 55 58 72 77 79 Krzywicki L 1925 Dodatek Uzupelnienia do pracy M Malatkowny Sredniowieczne szczatki roslinne ze Zmudzi Acta Societatis Botanicorum Poloniae Warszawa T 3 Nr 2 p 240 241 Pranas Kulikauskas Regina Volkaite Kulikauskiene Adolfas Tautavicius Lietuvos archeologijos bruozai Vilnius 1961 Linas Kvizikevicius Veliuonos istakos ir urbanistines raidos bruozai Veliuona Vilnius 2001 p 111 113 Petras Tarasenka Lietuvos piliakalniai V 1956 P 73 75 Pokrovskij F V Arheologicheskaya karta Kovenskoj gubernii Vilna 1899 c 135 136 Adolfas Tautavicius Seniausia praeitis Veliuona Vilnius 2001 p 67 70 77 Algirdas Zalnierius Veliuonos piliakalnio II papilio tyrinejimai 1999 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2000 metais Vilnius 2002 p 54 55 NuorodosLietuvos piliakalniai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai