| Vandenilio peroksidas | |
|---|---|
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Vandenilio peroksidas | |
| CAS numeris | [7722-84-1] |
| RTECS numeris | MX0900000 |
| Cheminė formulė | H2O2 |
| Molinė masė | 34,0147 g·mol−1 |
| SMILES | OO |
| Rūgštingumas (pKa) | 11,65 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | Bespalvis skystis |
| Lydymosi t° | -11 °C (262,15 K) |
| Virimo t° | 150,2 °C (423,35 K) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | 1,245 cP esant 20 °C |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | nedegus |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | R5, R8, R20, R22, R35 |
| S-frazės | (S1), (S2), S17, S26, S28, S36, S37, S39, S45 |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | 2,26 D |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | Vanduo, Ozonas, Hidrazinas |
| Giminingos grupės | |
Vandenilio peroksidas – bespalvis, skystas vandenilio ir deguonies junginys.
- Cheminė formulė H2O2
- Molinė masė: 34 g/mol
Jis yra vandenilio oksidas ir labai stiprus oksidatorius. Stipriai reaguoja su įvairiomis medžiagomis: variu, žalvariu, kalio jodidu. Reaguoja su acetonu sudarydamas acetono peroksidą. Vandenilio peroksidas yra termiškai nepatvarus ir skyla, jo skilimą paspartina katalizatoriai (Pt, Ag, MnO2).
Fizinės savybės
Grynas yra klampus skystis. Su vandeniu maišosi bet kokiu santykiu. Yra nestabilus, greitai skylantis į vandenį ir deguonies atomo radikalą.
Panaudojimas
6% vandenilio peroksido tirpalas naudojamas medicinoje dezinfekcijai, o apie 15% vandenilio peroksido dedama į bechlorius baliklius, todėl šie neblukina audinių spalvos, išlieka maloni spalva ir kvapas.
Vandenilio peroksidas dažnai naudojamas detonatorių gamyboje. Maišant su acetonu ir druskos rūgštimi, gaunamas acetono peroksidas – labai jautri medžiaga, kurios didesni kiekiai negu 100 g gali sprogti savaime.
Aukštos koncentracijos (80-85%) vandenilio peroksidą Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos pramonė naudojo kaip "šaltos reakcijos" raketinį kurą (raketiniuose greitintuvuose, pvz. variklyje Walter HWK 109-500).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vandenilio peroksidas, Kas yra Vandenilio peroksidas? Ką reiškia Vandenilio peroksidas?