Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Samoa Nepriklausomoji Valstybė sam Malo Saʻoloto Tutoʻatasi o Sāmoa angl Independent State of SamoaVėliava HerbasSamoa ž
Vakarų Samoa
| Samoa Nepriklausomoji Valstybė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Samoa žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | samoa, anglų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Apija | ||||
| Valstybės vadovai • O le Ao o le Malo • Ministras pirmininkas • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 2 944 km2 (165) 0,3 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 195 743 (188) 63.2 žm./km2 (134) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2009 1.049 mlrd. $ (-) 5,782 $ (-) | ||||
| Valiuta | Tala (WST) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+13 UTC+14 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Naujosios Zelandijos 1962 m. sausio 1 d. | ||||
| Interneto kodas | .ws | ||||
| Telefono kodas | +685 | ||||
Samoa Nepriklausomoji Valstybė (Samoa) – tai valstybė Ramiajame vandenyne. Samoa – viena mažiausių pasaulio valstybių, devynių salų grupė Polinezijos centre, netoli Naujosios Zelandijos, kaip ir Kuko salos – buvusi šios valstybės valda.
Istorija
Manoma, kad Samoa salos buvo apgyvendintos XVI a. pr. m. e. atvykėlių iš Melanezijos (Lapitos kultūra). Salose susidarė savita kultūra, nuolat veikiama aplinkinių salų gyventojų. Remiantis žodine tradicija, pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje čia klestėjo talasokratija, o XII–XIII a. Samoa salynas pats mokėjo duoklę Tongos imperijai. XIII a. pabaigoje salynas atgavo nepriklausomybę valdant dinastijai, kuri išsilaikė iki XXI a.
Pirmieji europiečiai regione pasirodė XVIII a. 1722 m. Samoa salas pirmasis išvydo olandų keliautojas Jakobas Rogevenas. 1768 m. salas pasiekė prancūzas Luisas Antuanas de Bugenvilis ir pavadino Jūrininkų salomis. Intensyvesni kontaktai prasidėjo XIX a. vid., kai salose pradėtos steigti pirmosios krikščionių misijos. Vietiniai gyventojai nuolat priešinosi jų žemių užvaldymui. XIX a. pab. dėl salų susikovė JAV, Didžioji Britanija ir Vokietija. 1899 m. sudaryta konvencija, pagal kurią rytinė salyno dalis atiteko JAV (Amerikos Samoa), o vakarinė – Vokietijai (Vokietijos Samoa). Britanija iš kovos dėl salų pasitraukė. 1914 m. Britanijos įsakymu Naujoji Zelandija užėmė Vokietijos Samoą. Po I pasaulinio karo Tautų Lyga suteikė Naujajai Zelandijai globos teisę į Vakarų Samoa.
Samoa 1962 metų sausio 1 d. tapo pirmąja nepriklausoma mikrovalstybe pietiniame Ramiojo vandenyno regione (iki to buvo Vokietijos kolonija, vėliau – Naujosios Zelandijos protektoratas). Iki 1997 m. valstybė vadinosi Vakarų Samoa, siekiant ją atskirti nuo Rytų Samoa, dar vadinamos Amerikos Samoa, kuri ir šiandien priklauso JAV. 1971 m. tapo Ramiojo vandenyno salų forumo nare.
Samoa laikoma politiškai ir ekonomiškai stabilia valstybe, kurios vyriausybė remia užsienio kapitalo pritraukimą, o ofšorinis verslas yra didžiausias užsienio valiutos pritraukimo į valstybę šaltinis.
Geografija
Samoa yra į vakarus nuo datos keitimosi linijos ir į pietus nuo ekvatoriaus. Visas šalies plotas užima 2934 km². Ji yra sudaryta iš dviejų pagrindinių salų – Upolu ir Savajo – bei 8 mažesnių salų. Upolu saloje gyvena 3/4 visų Samoa gyventojų bei yra šalies sostinė Apija. Savajo ir Upolu pakrantėmis driekiasi siauros lygumos, krantus juosia koralų rifai, o centre kyla ugnikalnių suformuoti kalnai, apaugę atogrąžų miškais. Aukščiausia vieta – Silisilio kalnas (1858 m, Savajo s.). Salas skiria Apolimos sąsiauris, kuriame yra 3 mažos salelės. Dar 4 salelės yra prie rytinio Upolu salos galo ir viena prie pietinio kranto.
Klimatas pusiaujinis, musoninis. Vidutinė metinė oro temperatūra 26,5 °C. Per metus iškrenta virš 3000 mm kritulių, daugiausia – lapkričio-balandžio laikotarpiu. Dažni uraganai.
Yra ~600 augalų rūšių, iš kurių bent ketvirtadalis – endeminės.
Administracinis skirstymas
Samoa skirstoma į 11 politinių rajonų (sm. itūmālō). Šie regionai susiformavo dar prieš europiečių kolonizaciją. Kiekvienas rajonas turi savo atskirą konstitucinę valdžią.
|
|
Politinė sistema
1960 m. buvo priimta šalies konstitucija, kuri įsigaliojo 1962 m., kai Samoa atgavo nepriklausomybę nuo Naujosios Zelandijos. Konstitucija paremta parlamentine demokratija, paimta pavyzdžiu nuo Didžiosios Britanijos.
Nuo 1998 m. šalies ministro pareigas užima Tuilaepa Aiono Sailele Malielegaoi, o nuo 2007 m. šalį valdo Tufuga Efi.
Šalies parlamentą, kuris vadinamas Fono, sudaro 49 nariai renkami 5 metų kadencijai.
Ekonomika
Samoa būdinga tradicinė ekonomika, daugiausia besirementi žemės ūkiu. Taip pat yra kabelių gamyba užsiimanti įmonė „Yazaki Corporation“, maisto, baldų gamybos įmonės, apie ketvirtadalis pajamų ateina iš turizmo.
Svarbiausia šalies produkcija: kopra, bananai, kakava, kava. Vietiniam vartojimui auginami ananasai, taras, cukranendrės. Verčiamasi žvejyba.
Gyventojai
Daugumą Samoa gyventojų sudaro vietiniai samojiečiai (92,6 %). Dar 7 % sudaro taip vadinami euroneziečiai (maišyta rasė, susidariusi susimaišius europiečiams ir viet. gyventojams), 0,4 % – .
3/4 šalies gyventojų gyvena Upolu saloje, ypač sostinėje Apijoje. Dauguma gyvenviečių yra salų pakrantėse.
Samoa ir anglų yra valstybinės ir plačiai vartojamos šalies kalbos.
Beveik visi Samoa gyventojai yra oficialiai krikščionys, tačiau nei viena iš krikščioniškų bažnyčių nesudaro ryškios daugumos: – 35,5 %, katalikai – 19,6 %, metodistai – 15 %, mormonai – 12,7 %, sekmininkai – 10,6 %, Septintosios dienos adventistai – 3,5 %. 1,3 % samojiečių išpažįsta protėvių tikėjimą, nors iš tiesų daugelį tradicinių praktikų tebeatlieka ir Samoa krikščionys. Šalyje yra viena iš 7 pasaulyje bahajų šventyklų.
Kultūra
Samoa yra išsaugojusi savitą kultūrą, kuri iki šių dienų pasireiškia kasdieniame samojiečių gyvenime, švenčių metu, politikoje ir kt. Daug kur išlikusi sudėtinga hierarchinė sistema, vadinama fa’amatai. Išlikęs 'ava ritualas, rengiamas ypatingų įvykių proga. Samojiečiai turi turtingą mitologiją, kuri šiais laikais susipina su krikščionybe. Ritualiniai šokiai, sudėtingos tatuiruotės yra svarbi kultūros dalis.
Tradicinei architektūrai būdingi kupolo formos fale, kurių statybai naudojamos kokospalmės.
Populiariausios Samoa sporto šakos – regbis, vietinė kriteto forma kilikiti, netbolas. Gan populiarus yra tinklinis, boksas, sumo, kikboksas. Futbole Samoa yra viena silpniausių pasaulio rinktinių, tačiau iš šios šalies kilęs žymus australų futbolininkas Tim Cahill.
Nuorodos
- Vyriausybės svetainė
- CŽV statistika Archyvuota kopija 2016-05-21 iš Wayback Machine projekto.
- Timeline of Major Forum Events
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakarų Samoa, Kas yra Vakarų Samoa? Ką reiškia Vakarų Samoa?
Samoa Nepriklausomoji Valstybe sam Malo Saʻoloto Tutoʻatasi o Samoa angl Independent State of SamoaVeliava HerbasSamoa zemelapyjeValstybine kalba samoa angluSostine ir didziausias miestas ApijaValstybes vadovai O le Ao o le Malo Ministras pirmininkas Plotas Is viso vandens 2 944 km2 165 0 3 Gyventoju 2017 Tankis 195 743 188 63 2 zm km2 134 BVP Is viso Vienam gyventojui 2009 1 049 mlrd 5 782 Valiuta Tala WST Laiko juosta Vasaros laikas UTC 13 UTC 14Nepriklausomybe Paskelbta nuo Naujosios Zelandijos 1962 m sausio 1 d Interneto kodas wsTelefono kodas 685 Samoa Nepriklausomoji Valstybe Samoa tai valstybe Ramiajame vandenyne Samoa viena maziausiu pasaulio valstybiu devyniu salu grupe Polinezijos centre netoli Naujosios Zelandijos kaip ir Kuko salos buvusi sios valstybes valda IstorijaPagrindinis straipsnis Samoa istorija Manoma kad Samoa salos buvo apgyvendintos XVI a pr m e atvykeliu is Melanezijos Lapitos kultura Salose susidare savita kultura nuolat veikiama aplinkiniu salu gyventoju Remiantis zodine tradicija pirmajame musu eros tukstantmetyje cia klestejo talasokratija o XII XIII a Samoa salynas pats mokejo duokle Tongos imperijai XIII a pabaigoje salynas atgavo nepriklausomybe valdant dinastijai kuri issilaike iki XXI a Pirmieji europieciai regione pasirode XVIII a 1722 m Samoa salas pirmasis isvydo olandu keliautojas Jakobas Rogevenas 1768 m salas pasieke prancuzas Luisas Antuanas de Bugenvilis ir pavadino Jurininku salomis Intensyvesni kontaktai prasidejo XIX a vid kai salose pradetos steigti pirmosios krikscioniu misijos Vietiniai gyventojai nuolat priesinosi ju zemiu uzvaldymui XIX a pab del salu susikove JAV Didzioji Britanija ir Vokietija 1899 m sudaryta konvencija pagal kuria rytine salyno dalis atiteko JAV Amerikos Samoa o vakarine Vokietijai Vokietijos Samoa Britanija is kovos del salu pasitrauke 1914 m Britanijos įsakymu Naujoji Zelandija uzeme Vokietijos Samoa Po I pasaulinio karo Tautu Lyga suteike Naujajai Zelandijai globos teise į Vakaru Samoa Samoa 1962 metu sausio 1 d tapo pirmaja nepriklausoma mikrovalstybe pietiniame Ramiojo vandenyno regione iki to buvo Vokietijos kolonija veliau Naujosios Zelandijos protektoratas Iki 1997 m valstybe vadinosi Vakaru Samoa siekiant ja atskirti nuo Rytu Samoa dar vadinamos Amerikos Samoa kuri ir siandien priklauso JAV 1971 m tapo Ramiojo vandenyno salu forumo nare Samoa laikoma politiskai ir ekonomiskai stabilia valstybe kurios vyriausybe remia uzsienio kapitalo pritraukima o ofsorinis verslas yra didziausias uzsienio valiutos pritraukimo į valstybe saltinis GeografijaPagrindinis straipsnis Salu zemelapis Samoa yra į vakarus nuo datos keitimosi linijos ir į pietus nuo ekvatoriaus Visas salies plotas uzima 2934 km Ji yra sudaryta is dvieju pagrindiniu salu Upolu ir Savajo bei 8 mazesniu salu Upolu saloje gyvena 3 4 visu Samoa gyventoju bei yra salies sostine Apija Savajo ir Upolu pakrantemis driekiasi siauros lygumos krantus juosia koralu rifai o centre kyla ugnikalniu suformuoti kalnai apauge atograzu miskais Auksciausia vieta Silisilio kalnas 1858 m Savajo s Salas skiria Apolimos sasiauris kuriame yra 3 mazos saleles Dar 4 saleles yra prie rytinio Upolu salos galo ir viena prie pietinio kranto Klimatas pusiaujinis musoninis Vidutine metine oro temperatura 26 5 C Per metus iskrenta virs 3000 mm krituliu daugiausia lapkricio balandzio laikotarpiu Dazni uraganai Yra 600 augalu rusiu is kuriu bent ketvirtadalis endemines Administracinis skirstymasSamoa skirstoma į 11 politiniu rajonu sm itumalō Sie regionai susiformavo dar pries europieciu kolonizacija Kiekvienas rajonas turi savo atskira konstitucine valdzia Samoa rajonaiUpolu kartu su pagrindinemis salomis Tuamasaga Afega Aana Leulumoega Aiga i le Tai Mulifanua Atua Lufilufi Vaa o Fonoti Samamea SavajasFaasaleleaga Safotulafai Gagaemauga Saleaula Gagaifomauga Safotu Vaisigano Asau Satupaitea Satupaitea Palauli Vailoa Politine sistemaVyriausybes pastatas Apijoje 1960 m buvo priimta salies konstitucija kuri įsigaliojo 1962 m kai Samoa atgavo nepriklausomybe nuo Naujosios Zelandijos Konstitucija paremta parlamentine demokratija paimta pavyzdziu nuo Didziosios Britanijos Nuo 1998 m salies ministro pareigas uzima Tuilaepa Aiono Sailele Malielegaoi o nuo 2007 m salį valdo Tufuga Efi Salies parlamenta kuris vadinamas Fono sudaro 49 nariai renkami 5 metu kadencijai EkonomikaSamoa budinga tradicine ekonomika daugiausia besirementi zemes ukiu Taip pat yra kabeliu gamyba uzsiimanti įmone Yazaki Corporation maisto baldu gamybos įmones apie ketvirtadalis pajamu ateina is turizmo Svarbiausia salies produkcija kopra bananai kakava kava Vietiniam vartojimui auginami ananasai taras cukranendres Verciamasi zvejyba GyventojaiPagrindinis straipsnis Samojieciu seima Dauguma Samoa gyventoju sudaro vietiniai samojieciai 92 6 Dar 7 sudaro taip vadinami euronezieciai maisyta rase susidariusi susimaisius europieciams ir viet gyventojams 0 4 3 4 salies gyventoju gyvena Upolu saloje ypac sostineje Apijoje Dauguma gyvenvieciu yra salu pakrantese Samoa ir anglu yra valstybines ir placiai vartojamos salies kalbos Beveik visi Samoa gyventojai yra oficialiai krikscionys taciau nei viena is krikscionisku baznyciu nesudaro ryskios daugumos 35 5 katalikai 19 6 metodistai 15 mormonai 12 7 sekmininkai 10 6 Septintosios dienos adventistai 3 5 1 3 samojieciu ispazįsta proteviu tikejima nors is tiesu daugelį tradiciniu praktiku tebeatlieka ir Samoa krikscionys Salyje yra viena is 7 pasaulyje bahaju sventyklu KulturaSamoa yra issaugojusi savita kultura kuri iki siu dienu pasireiskia kasdieniame samojieciu gyvenime svenciu metu politikoje ir kt Daug kur islikusi sudetinga hierarchine sistema vadinama fa amatai Islikes ava ritualas rengiamas ypatingu įvykiu proga Samojieciai turi turtinga mitologija kuri siais laikais susipina su krikscionybe Ritualiniai sokiai sudetingos tatuiruotes yra svarbi kulturos dalis Tradicinei architekturai budingi kupolo formos fale kuriu statybai naudojamos kokospalmes Populiariausios Samoa sporto sakos regbis vietine kriteto forma kilikiti netbolas Gan populiarus yra tinklinis boksas sumo kikboksas Futbole Samoa yra viena silpniausiu pasaulio rinktiniu taciau is sios salies kiles zymus australu futbolininkas Tim Cahill NuorodosVikiteka Samoa vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Samoa Samoa kelioniu gidai susije su straipsniuVyriausybes svetaine CZV statistika Archyvuota kopija 2016 05 21 is Wayback Machine projekto Timeline of Major Forum Events