Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Septintosios dienos adventistai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Septintosios dienos adventistai (angl. Seventh-day Adventist Church) – 1840 m. JAV susikūrusi religinė organizacija, kurios pradininku laikomas buvęs baptistų pamokslininkas (William Miller). Pavadinimas atspindi šeštadienio sureikšminimą (JAV ir kai kuriose kitose šalyse šeštadienis yra septintoji savaitės diena).
Atsiradimo istorija
Jungtinėse Amerikos Valstijose judėjimo pradininkas W. Miller, remdamasis Biblijos studijomis (daugiausia Apreiškimu Jonui ir pranašo Danieliaus knygomis) apskaičiavo, kad Jėzus turėtų grįžti į žemę apie 1843 metus (jis buvo numatęs, jog tai turėtų įvykti nuo 1843 m. kovo 21 d. iki 1844 m. kovo 21 d.). Būdamas baptistų pamokslininku jis dalijosi savo atradimu ir pamokslavo, skelbdamas antrojo Jėzaus atėjimo žinią. Nuo 1818 m. iki 1843 m. Milerio pasekėjų skaičius išaugo iki 50 000. 1844 m. Millerio pasekėjų laukė didelis nusivylimas. Lyderis nebandė slėpti savo nesėkmės ar kurti naują teoriją apie Jėzaus grįžimą, jis nedviprasmiškai pripažino savo klaidą ir atsisakė remti visokias naujas teorijas bei judėjimus, susijusius su greitu Kristaus atėjimu, kilusius po 1844-ųjų „didžiojo nusivylimo“, įskaitant kylantį Septintosios dienos adventistų judėjimą. Netrukus po „didžiojo nusivylimo“ Mileris mirė.
Nauja teorija, paaiškinanti Milerio nesėkmę ir vėliau pagimdžiusi Septintosios dienos adventistų judėjimą, buvo sukurta iš karto po „didžiojo nusivylimo“. Vienas iš adventistų – Hiram Edson – iškėlė teoriją, jog Jėzus išties atėjo, tačiau ne į žemę, kaip tikėjosi Mileris, bet į dangiškos šventyklos Šventų Švenčiausiąją. Tai paskatino naujos adventistų denominacijos kūrimąsi.
Netrukus judėjimas įgijo dar vieną skiriamąjį bruožą. Dar prieš „didįjį nusivylimą“, kai kurie Milerio pasekėjai, užuot šventę sekmadienį, pradėjo švęsti šeštadienį, teigdami, kad ši diena ir yra šabas, kurį įsako švęsti ketvirtasis Dievo įsakymas bei Naujasis Testamentas. Pats Mileris šiam požiūriui nepritarė ir tik po „didžiojo nusivylimo“, kai 1846 m. vienas adventistų vadovų – Joseph Bates – išspausdino traktatą „Septintosios dienos šabas – išliekantis ženklas“, septintosios dienos šventimas paplito tarp adventistų. Bates manė, kad šabą švęsti sekmadienį pradėjo Katalikų Bažnyčia, o tai laužo Dievo įsakymą. Šabo šventimas, pasak jo, turėsiąs būti tuo ženklu, kuris paskutinėmis dienomis išskirs Dievo „likučio“ Bažnyčią iš visų kitų bažnyčių. Taip Advento judėjimas pradėjo įgauti šiuolaikinės Septintosios dienos adventistų Bažnyčios formą.
Judėjimo formavimuisi bei augimui didelę įtaką padarė Elen White, kuri ir šiandien yra didžiausias Biblijos interpretavimo autoritetas Adventistų bažnyčioje. Nors Septintosios dienos adventistai turi tik vieną šventraštį – Bibliją, tačiau jie taip pat pripažįsta, kad E. White turi pranašystės dovaną ir jos raštai laikomi labai autoritetingais.
White gimė 1827 m. metodistų šeimoje. Ankstyvoje jaunystėje ji susidūrė su Advento judėjimu, o paties Milerio apsilankymas jos gimtajame mieste smarkiai paveikė jos gyvenimą. Ji ir jos tėvai netrukus buvo pašalinti iš Metodistų Bažnyčios už simpatijas V. Milerio Advento judėjimui. Artėjant 1844 m. Elen pradėjo matyti regėjimus, ir tai dar labiau sustiprino jos atsidavimą Milerio judėjimui. Iškart po „didžiojo nusivylimo“ Elen Harmon (tokia jos mergautinė pavardė) puolė į gilią depresiją, tačiau tai truko neilgai. Po kelių mėnesių mažame maldos susirinkime ji išvydo regėjimą, kuriame matė „adventistus kelyje į dangų“. Tie, kurie suabejodavo adventistų tiesa, krisdavo „atgal į iškrypusį pasaulį apačioje, kurį Dievas atmetė“. Regėjimai kartodavosi ir vėliau, o juos lydėdavo keisti fiziniai reiškiniai. Prasidėjus regėjimui ji apalpusi susmukdavo ant žemės, neretai tai trukdavo kelias valandas. Po regėjimo ją, išsekusią ir bejėgę, tikintieji pasodindavo į kėdę ir ji pasakodavo, ką buvo mačiusi. O regėjimų turinys būdavo labai įvairus, tačiau dažniausiai – apie kokią nors problemą ar nesutarimą, iškilusį adventistų judėjime. Pvz., J. Bartes išspausdinus traktatą apie šabo šventimą, Elen iš pradžių atmetė šią idėją, bet po susitikimo su autoriumi ji išvydo regėjimą, kuriame Jėzus jai parodė 10 įsakymų su ketvirtuoju šabo įsakymu, paženklintu šviesos aureole. Regėjime angelas jai paaiškino, kad adventistai turi laikytis ketvirtojo įsakymo, jei nori, kad Jėzus sugrįžtų. Dėl jos regėjimo paties Milerio atmesto Advento judėjimo septintosios dienos atskala greitai augo ir stiprėjo.
1846 m. Elen ištekėjo už James White’o, tuometinio adventistų judėjimo leidinio redaktoriaus. Džeimsas pradėjo spausdinti Elen regėjimus ir jos įtaka dar labiau išaugo, kol galiausiai 6–ojo dešimtmečio pabaigoje ji buvo pripažinta neginčijama Septintosios dienos adventistų lydere.
1863 m. adventistai apsisprendė įkurti savo , kurios vienas pirmų prezidentų buvo J. White’as. Elen toliau darė didžiulę įtaką judėjimui. Ji daug rašė ir mokė apie sveikatą ir sveiką maitinimąsi. Ji ragino nenaudoti tabako, alkoholio ir stimuliatorių – kavos, arbatos ir pan., vartoti mažiau mėsos ir daugiau daržovių, kalbėjo apie fizinių pratimų naudą. Mokydama apie krikščionišką gyvenimą, Elen skatino susilaikymą ir dvasingumą. Iš karto po denominacijos įkūrimo 1863 metais gegužės mėn. tikinčiųjų skaičius siekė 3500 žmonių.
White apsaugojo adventistų judėjimą nuo nukrypimų nuo krikščioniškos „ortodoksijos“. Antai XIX a. pabaigoje kai kurie adventistai atmetė Jėzaus dieviškumo doktriną ir tik E. White garsaus protesto dėka adventistų denominacija išvengė rimtų skilimų ir tolesnių nukrypimų. Ji taip pat parėmė išteisinimo tikėjimu doktriną, kurią tarp adventistų jau buvo beveik pakeitęs mokymas apie Dievo įstatymo svarbą ir išteisinimą per jį.
Adventistai veikia daugiau nei dviejuose šimtuose šalių. Paprastai jų evangelizacija vyksta kartu su humanitarinės ir medicinos pagalbos teikimu. Pavyzdžiui, Lietuvoje adventistų misijų organizuojamuose renginiuose visada susipina evangelizaciniai, bibliniai ir sveiko gyvenimo motyvai. Visame pasaulyje Adventistų Bažnyčiai priklauso šimtai ligoninių, klinikų ir kitų sveikatos apsaugos įstaigų. Bažnyčia turi tūkstančius misionierių, keliasdešimt leidyklų, spausdinančių literatūrą įvairiomis kalbomis, radijo ir televizijos programų.
Adventistai taip pat garsėja mokymo institucijomis, kurių visame pasaulyje priskaičiuojama apie 5000. Ypač žinomas Loma Lindos universitetas, o jo klinika pripažįstama viena geriausių gydymo įstaigų vakarinėje JAV pakrantėje.
Septintosios dienos adventistų doktrina
Septintosios dienos adventistai per savo gyvavimo istoriją išvystė unikalią, savitu eschatologijos supratimu pagrįstą doktriną, kuri iš pirmo žvilgsnio gerokai skiriasi nuo klasikinės krikščionybės mokymo. Septintosios dienos adventistai tiki visomis pagrindinėmis krikščionybės doktrinomis: Dievo Trejybe, Jėzaus Kristaus gimimu iš mergelės ir Jo dieviškumu, Šventosios Dvasios asmenybe, Jėzaus Kristaus atperkamąja auka ant kryžiaus, išteisinimu per tikėjimą Jėzumi Kristumi ir, žinoma, antruoju Jėzaus atėjimu. Tačiau adventistai atmeta kelias doktrinas, kurias kiti krikščionys laiko svarbiomis – sielos nemirtingumą ir amžinąją nusidėjėlių kančią pragare. Jų manymu, miręs žmogus patiria „miego“ būseną; jo siela (kuri, anot jų, tėra tik žmogaus gyvybė, o ne nematerialioji asmenybės dalis) nefunkcionuoja, tad po mirties akimirkos kitas suvoktas žmogaus išgyvenimas būtų prisikėlimas. Po prisikėlimo Dievas, adventistų manymu, nuteis nusidėjėlius ir visiškai sunaikins juos, mat amžina žmogaus kančia nėra suderinama su Dievo meile.
Adventistai pripažįsta tik suaugusiųjų krikštą, jų mokymas apie sakramentus taip pat turi savitų ypatybių. Atkreiptinas dėmesys į tuos Septintosios dienos adventistų (toliau – SDA) doktrinos aspektus, kurie aiškiai skiriasi nuo kitų denominacijų mokymo, – savita SDA Bažnyčios eschatologija, kuri daro prielaidas formuotis Adventistų Bažnyčios išskirtinumo idėjai, bei šabo doktrina, dėl kurios SDA Bažnyčia yra susilaukusi daugiausia dėmesio ir kritikos.
Kaip minėta, SDA denominacija kilo iš Advento judėjimo, pasižymėjusio bandymu nuspėti tikslią Jėzaus grįžimo datą, remiantis Danieliaus pranašyste. W. Miller, Advento judėjimo lyderio, manymu, pasaulio pabaiga ir Jėzaus atėjimas buvo išpranašauti aštuntame ir devintame Danieliaus knygos skyriuje. Devintame skyriuje pranašaujama apie Mesijo atėjimą, kuris turėjo įvykti po 69 savaičių (taigi, po 483 dienų) nuo įsakymo atstatyti Jeruzalę, kurį Persijos karalius išleido 457 m. pr. m. e. Vieną biblinės pranašystės dieną traktuodamas kaip metus, Mileris nustatė, kad Mesijo atėjimas turėjo įvykti maždaug 28 m. e. m. (-457+483=27, tiksliau – 28, nes nulinių metų nėra). O tai gana tiksli Jėzaus krikšto data. Paskatintas savo atradimo Mileris pritaikė tą patį principą kitai Danieliaus pranašystės knygai, kurioje rašoma apie šventyklos išvalymą, ateisiantį po 2300 dienų, taigi – 2300 metų. Mileris manė, kad šventykla simbolizuoja žemę, ir kad atskaitos taškas skaičiavimui turėtų būti įsakymo atstatyti Jeruzalę data, nors pats pranašystės tekstas niekaip nepagrindžia šių dviejų prielaidų. Skaičiavimo rezultatai kalbėjo apie 1844 metus.
Kaip minėta, Milerio spėjimai nepasitvirtino ir tik naujoji Hiram Edson teorija išgelbėjo Advento judėjimą nuo žlugimo. Pasak Edson, kurio požiūrį greitai perėmė E. White ir įtvirtino jį tarp adventistų, Danieliaus pranašystė kalbėjo ne apie Jėzaus atėjimą ir žemės apvalymą, bet apie Jėzaus įžengimą į dangiškąją šventyklą ir „tiriamojo teismo“ pradžią, kuriame Jėzus tiria tikinčiųjų bylas ir sprendžia, kurie jų verti amžinojo gyvenimo. Pasibaigus „tiriamajam teismui“ dangiškosios šventyklos bus išvalytos, tenai susikaupusios krikščionių nuodėmės bus sudėtos ant Šėtono, visa ko kaltininko, pečių. Tada Jėzus sugrįš į žemę, sunaikindamas visus savo priešus ir pasiimdamas savo Bažnyčią.
Šiandien kai kurie SDA lyderiai ne tik išpažįsta H. Edson sukurtą teoriją, bet ir tiki, kad Milerio judėjimą ištikęs „didysis nusivylimas“ buvo Dievo iš anksto suplanuotas ir, kad būtent taip Dievas norėjo atnaujinti tikrąją Paskutinių laikų Bažnyčią. Šiai keistai interpretacijai pagrįsti paprastai cituojama Apreiškimo knyga, kurioje angelas įteikė pranašui knygos ritinį ir liepė jį suvalgyti, ir toji knyga buvo saldi pranašo burnoje, bet apkarto viduriuose (Apr 10, 8-10). Toji knyga, pasak SDA, tai Danieliaus pranašystė, kuri buvo atverta Advento judėjimui ir iš pradžių buvo saldi, nešanti tikėjimą ir viltį, tačiau po „didžiojo nusivylimo“ apkarto. Būtent iš šio judėjimo, patyrusio džiaugsmą ir nusivylimą, Dievas, pasak SDA, pakėlė savo Bažnyčią paskutinėms dienoms.
Ši Paskutiniųjų laikų Bažnyčia, anot jos pačios, pasižymi tuo, kad laikosi Dievo įsakymų, įskaitant ketvirtąjį – šabo įsakymą, skelbia prasidėjusį „tiriamąjį teismą“, kurį Jėzus vykdo dangiškojoje šventykloje (Apr 14, 6-7), ir turi „pranašystės dvasią“ (Apr 10, 11), kuri, pasak adventistų, pasireiškė per E. White.
Visos kitos bažnyčios, nesilaikančios šabo ir neskelbiančios „tiriamojo teismo“ žinios po 1844 metų, prarado Dievo palaiminimus. „Iki 1844-ųjų Dievo Dvasia pasireikšdavo veikdama per visas krikščioniškas bažnyčias, […] bet po 1844-ųjų nusivylimo bažnyčios, atmetusios ypatingą Jėzaus tarnavimą dangaus šventyklos Šventų Švenčiausioje, daugiau nebegalėjo naudotis Šviesos Dievo teikiamomis privilegijomis; bažnyčios, atmetusios šabo įsakymą, daugiau nebegali būti laikomos Dievo tiesos saugotojomis… Tie, kurie atmetė Jėzaus šviesą, eina į tamsą. Tie, kurie atmetė iš Apreiškimo knygos ateinančią šviesą, turi tik vieną alternatyvą – tamsą“, – rašo adventistų autorius M. Finley.
SDA Bažnyčia mano, kad krikščionys privalo laikytis ketvirtojo Dievo įsakymo, liepiančio švęsti septintąją savaitės dieną – šabą. Iki II ar III m. e. a. Bažnyčia, pasak adventistų, šventė tik šabą, kurį Romos popiežius vėliau pakeitė pirmąją savaitės diena, o imperatorius Konstantinas 321 m. įstatymu įtvirtino sekmadienio šventimą. Šį tariamą Konstantino laikų pakeitimą adventistai laiko dideliu nukrypimu nuo tikėjimo, o sekmadienio šventimą – ketvirtojo Dievo įstatymo laužymu. Pasak E. White, paskutinėmis dienomis būtent šio įsakymo laikymasis bus lemtingas. Kai sekmadienio šventimas bus įtvirtintas įstatymu ir už jo nesilaikymą bus baudžiama, sekmadienio šventimas taps „žvėries ženklu“, kurio, pasak Apreiškimo knygos, bus pažymėti visi paklūstantys Antikristui. SDA pasaulio istoriją suvokia kaip didžiąją Dievo ir šėtono kovą, kurioje Dievas įrodys savo galią.
SDA žmogaus kūną suvokia kaip Šventosios Dvasios šventyklą, reikia rūpintis jos švara ir ją puoselėti. Todėl labai daug dėmesio skiriama sveikam gyvenimo būdui. Nevartojami svaigalai, narkotikai, kai kurie maisto produktai, taip pat tabakas. Reikalaujama, kad bažnyčios nariai rengtųsi kukliai ir tvarkingai. Daug dėmesio skiriama fiziniams pratimams.
Taip pat adventistai tvirtina: „Danguje yra šventovė, tikroji padangė, kurią pastatė Viešpats, o ne žmogus. Ten tarnaudamas Kristus užtaria mus. Kristus yra mūsų Vyriausiasis Kunigas. Ši tarnystė baigsis prieš pat Antrąjį Kristaus atėjimą. Kristaus atėjimas bus tiesioginis, asmeniškas ir matomas visam pasauliui. Kai jis sugrįš nedorėliai mirs, o teisieji bus prikelti.
Tūkstantmetis – tai laikas nuo pirmojo iki antrojo prisikėlimo, kai Kristus ir jo išgelbėti šventieji bus danguje. Žemėje neliks nei vieno gyvo žmogaus, o viešpataus šėtonas su savo angelais. Kai pasibaigs tūkstantmetis, Kristus nusileis į žemę kartu su Šventuoju Miestu. Tuomet bus prikelti nedorėliai, kurie kovos su Miestu. Vėliau Naujojoje Žemėje, kuri bus teisumo vieta, Dievas įrengs atpirktiesiems amžinąsias buveines.“
Septintosios dienos adventistai Lietuvoje
SDA Bažnyčios mokymas Lietuvą pasiekė 1920 metais, kada Rytų Unija (SDA Bažnyčios vienas administracinių padalinių) pavedė Edvardui Enzelaičiui vadovauti Lietuvos misijos laukui (Klaipėdos kraštą ši žinia pasiekė žymiai anksčiau, tačiau tikslus laikas nežinomas). Pirmieji 2 darbuotojai atvyko iš Vokietijos: 1920 m. gruodžio mėnesį į Kauną, tuometinę Lietuvos sostinę – M. Moreningas; 1921 m. vasarą M. Gnėdinas – į Kybartus. Po kelių mėnesių šiaurinėje Lietuvoje, Latvijos pasienyje Žagarės miestelyje buvo surasta maža adventistų grupelė, kurios vadovas ir įkūrėjas buvo V. Štrolis. Per trumpą laiką SDA Bažnyčios mokslas pasiekė Šiaulius, Panevėžį, Mažeikius ir kitas Lietuvos vietoves. Pirmasis Lietuvos SDA Bažnyčios misijos lauko suvažiavimas įvyko Klaipėdoje 1921 metais. 1927 metais Lietuvos valdžia pripažino SDA Bažnyčią legalia organizacija ir suteikė teisę laisvai veikti. Tais pačiais metais SDA Bažnyčia Lietuvoje buvo valstybės įregistruota. 1929 m. imtas leisti žurnalas „Dabarties klausimai“. 1930 metais Lietuvos SDA Bažnyčios misijos lauke buvo 11 bendruomenių su 209 nariais. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą Lietuvoje buvo virš 500 Bažnyčios narių.
Pagrindiniai sunkumai glūdėjo tame, jog trūko lietuvių pastorių, Biblijų lietuvių kalba ir kitos religinės literatūros. Todėl buvo imtasi ruošti pastorius Rygos dvasinėje seminarijoje, spausdinti įvairią literatūrą, kuri padėtų žmonėms su Kristaus mokymu susipažinti gimtąja kalba. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui užsieniečiams pastoriams teko pasitraukti iš šalies, išvyko ir kai kurie vokiečių tautybės Bažnyčios nariai. Po karo ateistinė valdžia ėmė uždarinėti bendruomenes, kitaip riboti Bažnyčios veiklą. Likusiems dviem pastoriams – A. Virbickui ir E. Kantaučiūnui – buvo uždrausta lankyti Bažnyčios narius ir skelbti Bažnyčios mokymą. Bažnyčios nariai buvo šantažuojami, dirbtinai mažinamas jos narių skaičius, kad būtų galima uždaryti bendruomenes. Didžioji narių dalis liko išsisklaidžiusi po visą šalį. Sovietinė valdžia dvasininkams neleido lankyti tikinčiųjų bei teikti jiems dvasinių patarnavimų. Iš tėvų (kurie buvo kaltinami religiniu savo atžalų auklėjimu namuose) buvo atimami vaikai. Internatuose tėvams buvo draudžiama juos lankyti, neleista su jais net susirašinėti.
Tuo laikotarpiu pusiau pogrindiniu būdu veikė dvi bendruomenės: Kaune ir Šiauliuose. Bažnyčios narių sumažėjo iki 50. Sumažėjus valdžios spaudimui, 1992 metais SDA pradėjo rengti viešas Šventojo Rašto paskaitas. Pradžioje tai darė vietiniai pastoriai. Netrukus atvyko keletas misionierių iš užsienio, kurie rengė Šventojo Rašto paskaitas didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Buvo rengiami seminarai ir sveikatos temomis (pagrindas svarstyti šią temą taip pat išplaukia iš SDA tikėjimo). Per trumpą laiką SDA Bažnyčios narių pagausėjo iki 1000. Kai kurie jaunuoliai ėmė mokytis Londono Newbold’o dvasinės seminarijos Rygos filiale. 2001 m. Lietuvoje veikė 19 bendruomenių ir grupių su 1000 narių, šiuo metu (2011 m.) SDA bendruomenių skaičius išaugo iki 22. Septintosios dienos adventistai nedalyvauja ekumeninėje veikloje. Tačiau jie buvo vieni iš Lietuvos Biblijos draugijos steigėjų ir aktyviausių narių.
SDA Bažnyčios darbui Lietuvoje vadovauja SDA Bažnyčios bendruomenių delegatų išrinktas Bažnyčios komitetas, kurį sudaro septyni nariai. Delegatų suvažiavimai, kurių metu ir renkamas šis komitetas, vyksta kas treji metai, išrinkto komiteto įgaliojimai suteikiami trejiems metams. Komiteto nariai renkami vadovaujantis Pasaulinės SDA Bažnyčios tvarkos pagrindais, atsižvelgiant į jų tinkamumą toms pareigoms. Komitetą sudaro prezidentas, sekretorius, iždininkas ir dar keletas eilinių Bažnyčios narių.
1996 m. buvo atnaujinta SDA bažnyčios registracija Lietuvoje. SDA Bažnyčia Lietuvoje, drauge su Estijos ir Latvijos Bažnyčiomis, sudaro Baltijos Uniją. Baltijos Unija yra Transeuropinio Diviziono dalis. Aukščiausias SDA Bažnyčios organas – Generalinė Konferencija. Visi SDA Bažnyčios vadovai yra renkami įvairių lygių delegatų suvažiavimuose. Jų įgaliojimų trukmę nustato suvažiavimas.
Nuorodos
- Pasaulinės Adventistų bažnyčios svetainė
- Septintos dienos adventistų bažnyčia Lietuvoje
- Septintosios dienos adventistų kritika Archyvuota kopija 2011-08-28 iš Library of Congress Web Archives
- Kritiškas požiūris į „pranašo“ judėjimą Archyvuota kopija 2007-01-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Septintosios dienos adventistai, Kas yra Septintosios dienos adventistai? Ką reiškia Septintosios dienos adventistai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Septintosios dienos adventistai angl Seventh day Adventist Church 1840 m JAV susikurusi religine organizacija kurios pradininku laikomas buves baptistu pamokslininkas William Miller Pavadinimas atspindi sestadienio sureiksminima JAV ir kai kuriose kitose salyse sestadienis yra septintoji savaites diena Viljamas Mileris 1782 1849 JAV adventistu judejimo pradininkasOtavos Septintos dienos adventistu baznycia buvusi sinagogaAtsiradimo istorijaJungtinese Amerikos Valstijose judejimo pradininkas W Miller remdamasis Biblijos studijomis daugiausia Apreiskimu Jonui ir pranaso Danieliaus knygomis apskaiciavo kad Jezus turetu grįzti į zeme apie 1843 metus jis buvo numates jog tai turetu įvykti nuo 1843 m kovo 21 d iki 1844 m kovo 21 d Budamas baptistu pamokslininku jis dalijosi savo atradimu ir pamokslavo skelbdamas antrojo Jezaus atejimo zinia Nuo 1818 m iki 1843 m Milerio pasekeju skaicius isaugo iki 50 000 1844 m Millerio pasekeju lauke didelis nusivylimas Lyderis nebande slepti savo nesekmes ar kurti nauja teorija apie Jezaus grįzima jis nedviprasmiskai pripazino savo klaida ir atsisake remti visokias naujas teorijas bei judejimus susijusius su greitu Kristaus atejimu kilusius po 1844 uju didziojo nusivylimo įskaitant kylantį Septintosios dienos adventistu judejima Netrukus po didziojo nusivylimo Mileris mire Nauja teorija paaiskinanti Milerio nesekme ir veliau pagimdziusi Septintosios dienos adventistu judejima buvo sukurta is karto po didziojo nusivylimo Vienas is adventistu Hiram Edson iskele teorija jog Jezus isties atejo taciau ne į zeme kaip tikejosi Mileris bet į dangiskos sventyklos Sventu Svenciausiaja Tai paskatino naujos adventistu denominacijos kurimasi Netrukus judejimas įgijo dar viena skiriamajį bruoza Dar pries didįjį nusivylima kai kurie Milerio pasekejai uzuot svente sekmadienį pradejo svesti sestadienį teigdami kad si diena ir yra sabas kurį įsako svesti ketvirtasis Dievo įsakymas bei Naujasis Testamentas Pats Mileris siam poziuriui nepritare ir tik po didziojo nusivylimo kai 1846 m vienas adventistu vadovu Joseph Bates isspausdino traktata Septintosios dienos sabas isliekantis zenklas septintosios dienos sventimas paplito tarp adventistu Bates mane kad saba svesti sekmadienį pradejo Kataliku Baznycia o tai lauzo Dievo įsakyma Sabo sventimas pasak jo turesias buti tuo zenklu kuris paskutinemis dienomis isskirs Dievo likucio Baznycia is visu kitu baznyciu Taip Advento judejimas pradejo įgauti siuolaikines Septintosios dienos adventistu Baznycios forma Judejimo formavimuisi bei augimui didele įtaka padare Elen White kuri ir siandien yra didziausias Biblijos interpretavimo autoritetas Adventistu baznycioje Nors Septintosios dienos adventistai turi tik viena sventrastį Biblija taciau jie taip pat pripazįsta kad E White turi pranasystes dovana ir jos rastai laikomi labai autoritetingais White gime 1827 m metodistu seimoje Ankstyvoje jaunysteje ji susidure su Advento judejimu o paties Milerio apsilankymas jos gimtajame mieste smarkiai paveike jos gyvenima Ji ir jos tevai netrukus buvo pasalinti is Metodistu Baznycios uz simpatijas V Milerio Advento judejimui Artejant 1844 m Elen pradejo matyti regejimus ir tai dar labiau sustiprino jos atsidavima Milerio judejimui Iskart po didziojo nusivylimo Elen Harmon tokia jos mergautine pavarde puole į gilia depresija taciau tai truko neilgai Po keliu menesiu mazame maldos susirinkime ji isvydo regejima kuriame mate adventistus kelyje į dangu Tie kurie suabejodavo adventistu tiesa krisdavo atgal į iskrypusį pasaulį apacioje kurį Dievas atmete Regejimai kartodavosi ir veliau o juos lydedavo keisti fiziniai reiskiniai Prasidejus regejimui ji apalpusi susmukdavo ant zemes neretai tai trukdavo kelias valandas Po regejimo ja issekusia ir bejege tikintieji pasodindavo į kede ir ji pasakodavo ka buvo maciusi O regejimu turinys budavo labai įvairus taciau dazniausiai apie kokia nors problema ar nesutarima iskilusį adventistu judejime Pvz J Bartes isspausdinus traktata apie sabo sventima Elen is pradziu atmete sia ideja bet po susitikimo su autoriumi ji isvydo regejima kuriame Jezus jai parode 10 įsakymu su ketvirtuoju sabo įsakymu pazenklintu sviesos aureole Regejime angelas jai paaiskino kad adventistai turi laikytis ketvirtojo įsakymo jei nori kad Jezus sugrįztu Del jos regejimo paties Milerio atmesto Advento judejimo septintosios dienos atskala greitai augo ir stiprejo 1846 m Elen istekejo uz James White o tuometinio adventistu judejimo leidinio redaktoriaus Dzeimsas pradejo spausdinti Elen regejimus ir jos įtaka dar labiau isaugo kol galiausiai 6 ojo desimtmecio pabaigoje ji buvo pripazinta negincijama Septintosios dienos adventistu lydere Vieni is baznycios pradininku James ir Ellen White 1863 m adventistai apsisprende įkurti savo kurios vienas pirmu prezidentu buvo J White as Elen toliau dare didziule įtaka judejimui Ji daug rase ir moke apie sveikata ir sveika maitinimasi Ji ragino nenaudoti tabako alkoholio ir stimuliatoriu kavos arbatos ir pan vartoti maziau mesos ir daugiau darzoviu kalbejo apie fiziniu pratimu nauda Mokydama apie krikscioniska gyvenima Elen skatino susilaikyma ir dvasinguma Is karto po denominacijos įkurimo 1863 metais geguzes men tikinciuju skaicius sieke 3500 zmoniu White apsaugojo adventistu judejima nuo nukrypimu nuo krikscioniskos ortodoksijos Antai XIX a pabaigoje kai kurie adventistai atmete Jezaus dieviskumo doktrina ir tikE White garsaus protesto deka adventistu denominacija isvenge rimtu skilimu ir tolesniu nukrypimu Ji taip pat pareme isteisinimo tikejimu doktrina kuria tarp adventistu jau buvo beveik pakeites mokymas apie Dievo įstatymo svarba ir isteisinima per jį Adventistai veikia daugiau nei dviejuose simtuose saliu Paprastai ju evangelizacija vyksta kartu su humanitarines ir medicinos pagalbos teikimu Pavyzdziui Lietuvoje adventistu misiju organizuojamuose renginiuose visada susipina evangelizaciniai bibliniai ir sveiko gyvenimo motyvai Visame pasaulyje Adventistu Baznyciai priklauso simtai ligoniniu kliniku ir kitu sveikatos apsaugos įstaigu Baznycia turi tukstancius misionieriu keliasdesimt leidyklu spausdinanciu literatura įvairiomis kalbomis radijo ir televizijos programu Adventistai taip pat garseja mokymo institucijomis kuriu visame pasaulyje priskaiciuojama apie 5000 Ypac zinomas Loma Lindos universitetas o jo klinika pripazįstama viena geriausiu gydymo įstaigu vakarineje JAV pakranteje Septintosios dienos adventistu doktrinaSeptintosios dienos adventistai per savo gyvavimo istorija isvyste unikalia savitu eschatologijos supratimu pagrįsta doktrina kuri is pirmo zvilgsnio gerokai skiriasi nuo klasikines krikscionybes mokymo Septintosios dienos adventistai tiki visomis pagrindinemis krikscionybes doktrinomis Dievo Trejybe Jezaus Kristaus gimimu is mergeles ir Jo dieviskumu Sventosios Dvasios asmenybe Jezaus Kristaus atperkamaja auka ant kryziaus isteisinimu per tikejima Jezumi Kristumi ir zinoma antruoju Jezaus atejimu Taciau adventistai atmeta kelias doktrinas kurias kiti krikscionys laiko svarbiomis sielos nemirtinguma ir amzinaja nusidejeliu kancia pragare Ju manymu mires zmogus patiria miego busena jo siela kuri anot ju tera tik zmogaus gyvybe o ne nematerialioji asmenybes dalis nefunkcionuoja tad po mirties akimirkos kitas suvoktas zmogaus isgyvenimas butu prisikelimas Po prisikelimo Dievas adventistu manymu nuteis nusidejelius ir visiskai sunaikins juos mat amzina zmogaus kancia nera suderinama su Dievo meile Adventistai pripazįsta tik suaugusiuju kriksta ju mokymas apie sakramentus taip pat turi savitu ypatybiu Atkreiptinas demesys į tuos Septintosios dienos adventistu toliau SDA doktrinos aspektus kurie aiskiai skiriasi nuo kitu denominaciju mokymo savita SDA Baznycios eschatologija kuri daro prielaidas formuotis Adventistu Baznycios isskirtinumo idejai bei sabo doktrina del kurios SDA Baznycia yra susilaukusi daugiausia demesio ir kritikos Kaip mineta SDA denominacija kilo is Advento judejimo pasizymejusio bandymu nuspeti tikslia Jezaus grįzimo data remiantis Danieliaus pranasyste W Miller Advento judejimo lyderio manymu pasaulio pabaiga ir Jezaus atejimas buvo ispranasauti astuntame ir devintame Danieliaus knygos skyriuje Devintame skyriuje pranasaujama apie Mesijo atejima kuris turejo įvykti po 69 savaiciu taigi po 483 dienu nuo įsakymo atstatyti Jeruzale kurį Persijos karalius isleido 457 m pr m e Viena biblines pranasystes diena traktuodamas kaip metus Mileris nustate kad Mesijo atejimas turejo įvykti mazdaug 28 m e m 457 483 27 tiksliau 28 nes nuliniu metu nera O tai gana tiksli Jezaus kriksto data Paskatintas savo atradimo Mileris pritaike ta patį principa kitai Danieliaus pranasystes knygai kurioje rasoma apie sventyklos isvalyma ateisiantį po 2300 dienu taigi 2300 metu Mileris mane kad sventykla simbolizuoja zeme ir kad atskaitos taskas skaiciavimui turetu buti įsakymo atstatyti Jeruzale data nors pats pranasystes tekstas niekaip nepagrindzia siu dvieju prielaidu Skaiciavimo rezultatai kalbejo apie 1844 metus Kaip mineta Milerio spejimai nepasitvirtino ir tik naujoji Hiram Edson teorija isgelbejo Advento judejima nuo zlugimo Pasak Edson kurio poziurį greitai peremeE White ir įtvirtino jį tarp adventistu Danieliaus pranasyste kalbejo ne apie Jezaus atejima ir zemes apvalyma bet apie Jezaus įzengima į dangiskaja sventykla ir tiriamojo teismo pradzia kuriame Jezus tiria tikinciuju bylas ir sprendzia kurie ju verti amzinojo gyvenimo Pasibaigus tiriamajam teismui dangiskosios sventyklos bus isvalytos tenai susikaupusios krikscioniu nuodemes bus sudetos ant Setono visa ko kaltininko peciu Tada Jezus sugrįs į zeme sunaikindamas visus savo priesus ir pasiimdamas savo Baznycia Siandien kai kurie SDA lyderiai ne tik ispazįsta H Edson sukurta teorija bet ir tiki kad Milerio judejima istikes didysis nusivylimas buvo Dievo is anksto suplanuotas ir kad butent taip Dievas norejo atnaujinti tikraja Paskutiniu laiku Baznycia Siai keistai interpretacijai pagrįsti paprastai cituojama Apreiskimo knyga kurioje angelas įteike pranasui knygos ritinį ir liepe jį suvalgyti ir toji knyga buvo saldi pranaso burnoje bet apkarto viduriuose Apr 10 8 10 Toji knyga pasak SDA tai Danieliaus pranasyste kuri buvo atverta Advento judejimui ir is pradziu buvo saldi nesanti tikejima ir viltį taciau po didziojo nusivylimo apkarto Butent is sio judejimo patyrusio dziaugsma ir nusivylima Dievas pasak SDA pakele savo Baznycia paskutinems dienoms Si Paskutiniuju laiku Baznycia anot jos pacios pasizymi tuo kad laikosi Dievo įsakymu įskaitant ketvirtajį sabo įsakyma skelbia prasidejusį tiriamajį teisma kurį Jezus vykdo dangiskojoje sventykloje Apr 14 6 7 ir turi pranasystes dvasia Apr 10 11 kuri pasak adventistu pasireiske per E White Visos kitos baznycios nesilaikancios sabo ir neskelbiancios tiriamojo teismo zinios po 1844 metu prarado Dievo palaiminimus Iki 1844 uju Dievo Dvasia pasireiksdavo veikdama per visas krikscioniskas baznycias bet po 1844 uju nusivylimo baznycios atmetusios ypatinga Jezaus tarnavima dangaus sventyklos Sventu Svenciausioje daugiau nebegalejo naudotis Sviesos Dievo teikiamomis privilegijomis baznycios atmetusios sabo įsakyma daugiau nebegali buti laikomos Dievo tiesos saugotojomis Tie kurie atmete Jezaus sviesa eina į tamsa Tie kurie atmete is Apreiskimo knygos ateinancia sviesa turi tik viena alternatyva tamsa raso adventistu autorius M Finley SDA Baznycia mano kad krikscionys privalo laikytis ketvirtojo Dievo įsakymo liepiancio svesti septintaja savaites diena saba Iki II ar III m e a Baznycia pasak adventistu svente tik saba kurį Romos popiezius veliau pakeite pirmaja savaites diena o imperatorius Konstantinas 321 m įstatymu įtvirtino sekmadienio sventima Sį tariama Konstantino laiku pakeitima adventistai laiko dideliu nukrypimu nuo tikejimo o sekmadienio sventima ketvirtojo Dievo įstatymo lauzymu Pasak E White paskutinemis dienomis butent sio įsakymo laikymasis bus lemtingas Kai sekmadienio sventimas bus įtvirtintas įstatymu ir uz jo nesilaikyma bus baudziama sekmadienio sventimas taps zveries zenklu kurio pasak Apreiskimo knygos bus pazymeti visi paklustantys Antikristui SDA pasaulio istorija suvokia kaip didziaja Dievo ir setono kova kurioje Dievas įrodys savo galia SDA zmogaus kuna suvokia kaip Sventosios Dvasios sventykla reikia rupintis jos svara ir ja puoseleti Todel labai daug demesio skiriama sveikam gyvenimo budui Nevartojami svaigalai narkotikai kai kurie maisto produktai taip pat tabakas Reikalaujama kad baznycios nariai rengtusi kukliai ir tvarkingai Daug demesio skiriama fiziniams pratimams Taip pat adventistai tvirtina Danguje yra sventove tikroji padange kuria pastate Viespats o ne zmogus Ten tarnaudamas Kristus uztaria mus Kristus yra musu Vyriausiasis Kunigas Si tarnyste baigsis pries pat Antrajį Kristaus atejima Kristaus atejimas bus tiesioginis asmeniskas ir matomas visam pasauliui Kai jis sugrįs nedoreliai mirs o teisieji bus prikelti Tukstantmetis tai laikas nuo pirmojo iki antrojo prisikelimo kai Kristus ir jo isgelbeti sventieji bus danguje Zemeje neliks nei vieno gyvo zmogaus o viespataus setonas su savo angelais Kai pasibaigs tukstantmetis Kristus nusileis į zeme kartu su Sventuoju Miestu Tuomet bus prikelti nedoreliai kurie kovos su Miestu Veliau Naujojoje Zemeje kuri bus teisumo vieta Dievas įrengs atpirktiesiems amzinasias buveines Septintosios dienos adventistai LietuvojeSDA Baznycios mokymas Lietuva pasieke 1920 metais kada Rytu Unija SDA Baznycios vienas administraciniu padaliniu pavede Edvardui Enzelaiciui vadovauti Lietuvos misijos laukui Klaipedos krasta si zinia pasieke zymiai anksciau taciau tikslus laikas nezinomas Pirmieji 2 darbuotojai atvyko is Vokietijos 1920 m gruodzio menesį į Kauna tuometine Lietuvos sostine M Moreningas 1921 m vasara M Gnedinas į Kybartus Po keliu menesiu siaurineje Lietuvoje Latvijos pasienyje Zagares miestelyje buvo surasta maza adventistu grupele kurios vadovas ir įkurejas buvo V Strolis Per trumpa laika SDA Baznycios mokslas pasieke Siaulius Panevezį Mazeikius ir kitas Lietuvos vietoves Pirmasis Lietuvos SDA Baznycios misijos lauko suvaziavimas įvyko Klaipedoje 1921 metais 1927 metais Lietuvos valdzia pripazino SDA Baznycia legalia organizacija ir suteike teise laisvai veikti Tais paciais metais SDA Baznycia Lietuvoje buvo valstybes įregistruota 1929 m imtas leisti zurnalas Dabarties klausimai 1930 metais Lietuvos SDA Baznycios misijos lauke buvo 11 bendruomeniu su 209 nariais Pries Antrajį Pasaulinį kara Lietuvoje buvo virs 500 Baznycios nariu Pagrindiniai sunkumai gludejo tame jog truko lietuviu pastoriu Bibliju lietuviu kalba ir kitos religines literaturos Todel buvo imtasi ruosti pastorius Rygos dvasineje seminarijoje spausdinti įvairia literatura kuri padetu zmonems su Kristaus mokymu susipazinti gimtaja kalba Prasidejus Antrajam pasauliniam karui uzsienieciams pastoriams teko pasitraukti is salies isvyko ir kai kurie vokieciu tautybes Baznycios nariai Po karo ateistine valdzia eme uzdarineti bendruomenes kitaip riboti Baznycios veikla Likusiems dviem pastoriams A Virbickui ir E Kantauciunui buvo uzdrausta lankyti Baznycios narius ir skelbti Baznycios mokyma Baznycios nariai buvo santazuojami dirbtinai mazinamas jos nariu skaicius kad butu galima uzdaryti bendruomenes Didzioji nariu dalis liko issisklaidziusi po visa salį Sovietine valdzia dvasininkams neleido lankyti tikinciuju bei teikti jiems dvasiniu patarnavimu Is tevu kurie buvo kaltinami religiniu savo atzalu auklejimu namuose buvo atimami vaikai Internatuose tevams buvo draudziama juos lankyti neleista su jais net susirasineti Tuo laikotarpiu pusiau pogrindiniu budu veike dvi bendruomenes Kaune ir Siauliuose Baznycios nariu sumazejo iki 50 Sumazejus valdzios spaudimui 1992 metais SDA pradejo rengti viesas Sventojo Rasto paskaitas Pradzioje tai dare vietiniai pastoriai Netrukus atvyko keletas misionieriu is uzsienio kurie renge Sventojo Rasto paskaitas didziuosiuose Lietuvos miestuose Buvo rengiami seminarai ir sveikatos temomis pagrindas svarstyti sia tema taip pat isplaukia is SDA tikejimo Per trumpa laika SDA Baznycios nariu pagausejo iki 1000 Kai kurie jaunuoliai eme mokytis Londono Newbold o dvasines seminarijos Rygos filiale 2001 m Lietuvoje veike 19 bendruomeniu ir grupiu su 1000 nariu siuo metu 2011 m SDA bendruomeniu skaicius isaugo iki 22 Septintosios dienos adventistai nedalyvauja ekumenineje veikloje Taciau jie buvo vieni is Lietuvos Biblijos draugijos steigeju ir aktyviausiu nariu SDA Baznycios darbui Lietuvoje vadovauja SDA Baznycios bendruomeniu delegatu isrinktas Baznycios komitetas kurį sudaro septyni nariai Delegatu suvaziavimai kuriu metu ir renkamas sis komitetas vyksta kas treji metai isrinkto komiteto įgaliojimai suteikiami trejiems metams Komiteto nariai renkami vadovaujantis Pasaulines SDA Baznycios tvarkos pagrindais atsizvelgiant į ju tinkamuma toms pareigoms Komiteta sudaro prezidentas sekretorius izdininkas ir dar keletas eiliniu Baznycios nariu 1996 m buvo atnaujinta SDA baznycios registracija Lietuvoje SDA Baznycia Lietuvoje drauge su Estijos ir Latvijos Baznyciomis sudaro Baltijos Unija Baltijos Unija yra Transeuropinio Diviziono dalis Auksciausias SDA Baznycios organas Generaline Konferencija Visi SDA Baznycios vadovai yra renkami įvairiu lygiu delegatu suvaziavimuose Ju įgaliojimu trukme nustato suvaziavimas NuorodosVikiteka Septintosios dienos adventistai vaizdine ir garsine medziagaPasaulines Adventistu baznycios svetaine Septintos dienos adventistu baznycia Lietuvoje Septintosios dienos adventistu kritika Archyvuota kopija 2011 08 28 is Library of Congress Web Archives Kritiskas poziuris į pranaso judejima Archyvuota kopija 2007 01 27 is Wayback Machine projekto