Amerikos Samoa angl American Samoa sam Sāmoa AmelikaVėliavaAmerikos Samoa žemėlapyjeValstybinė kalba anglų samoaSostinė
Amerikos Samoa

Amerikos Samoa angl. American Samoa sam. Sāmoa Amelika | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Amerikos Samoa žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | anglų, samoa | ||||
Sostinė | Pago Pago | ||||
Didžiausias miestas | Pago Pago | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Gubernatorius | Joe Biden Togiola Tulafono | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens | 199 km2 (212) 0 % | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis | 55 653 (210) 329 žm./km2 (17) | ||||
BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | - - mlrd. $ (-) - $ (-) | ||||
Valiuta | JAV doleris | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC-11 - | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | - - | ||||
Interneto kodas | .as | ||||
Telefono kodas | +1684 |
Amerikos Samoa (angl. American Samoa, sam. Sāmoa Amelika) – salų grupė pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje į rytus nuo didesnės Samoa valstybės. Amerikos Samoa administruojama JAV.
Istorija
Pirmieji žmonės salose apsigyveno vėliausiai 1000 pr. m. e., o europiečių keliautojai jas pasiekė XVIII amžiuje. Pirmasis vakarietis, pasiekęs Samoa, buvo olandas , čia lankęsis 1722 m. Vėliau (1768 m.) pro salyną keliavo prancūzas Luisas Antuanas de Bugenvilis. Ženklesni ryšiai su vietos gyventojais užmegzti XIX a., kuomet čia pradėjo veikti krikščioniškos misijos. Samojiečiai nuožmiai priešinosi kolonizacijai ir susikūrė „laukinių“ įvaizdį. XIX a. pab. Pago Pago krantinė tapo svarbia laivų krovos, atsargų papildymo baze. 1899 m. vokiečių karo laivas užėmė vieną Samoa kaimą ir apgadino JAV nuosavybę. Dėl to kilo karinis konfliktas, bet praūžęs taifūnas sunaikino abiejų šalių laivus.
Po šio konflikto JAV ir Vokietija pasidalino salyną į dvi dalis: Vokietijos Samoa vakaruose ir Amerikos Samoa rytuose. Amerikiečiams užėmus savo dalį, Pago Pago krantinė išplėsta į karinio laivyno bazę. 1900–1923 m. visų salų vadai buvo priversti pripažinti paklusnumą JAV valdžiai. 1918 m. gripo pandemijos metu Amerikos Samoa paskelbta karantino zona, todėl čia nebūta mirčių nuo gripo (tuo tarpu Vakarų Samoa gripu užsikrėtė 90 % gyventojų).
1925 m. amerikiečiai aneksavo Sveino salą ir prijungė ją prie Amerikos Samoa (į salą pretenzijas reiškė britai). II pasaulinio karo metais Pago Pago buvo svarbi amerikiečių karinė bazė, į karą buvo įtraukti visi Amerikos Samoa vyrai, salose laikėsi gausus JAV karių personalas. Nuo to laiko samojiečiai patiria didelę JAV kultūrinę įtaką, o karinė bazė Tutuiloje nulėmė tai, kad didelė dalis samojiečių užsirašo į JAV kariuomenę.
Seniau dar vadinta Rytų Samoa.
Geografija
Amerikos Samoa yra vidurio Polinezijoje, Samoa salyno rytinėje dalyje. Kartu su Džarvio atolu tai vienintelė JAV valda Pietų pusrutulyje. Pagrindinė sala – vulkaninės kilmės Tutuila. Taip pat yra kelios nedidelės vulkaninės salelės: Aunuu, Ofu ir Olosega, Tau. Be to, valdai priklauso atolas bei . Visos salos, išskyrus Motu O Manu, gyvenamos.
Salų paviršius kalnuotas, miškingas. Aukščiausia vieta – Latos kalnas (963 m, Tau s.). Greta Amerikos Samoa salų aptiktas povandeninis vulkaninis kalnas. Dalis Tutuilos salos, Ofu bei Tau salos sudaro Amerikos Samoa nacionalinį parką.
Oro temperatūra ištisus metus laikosi ~28 °C. Drėgnasis laikotarpis tęsiasi nuo gruodžio iki kovo. Dažni tropiniai ciklonai.
Gyventojai
Didžioji gyventojų dauguma (89 %) – samojiečiai. Taip pat yra išeivių iš kitų Polinezijos salų (daugiausia Tongos), baltųjų (pagr. amerikiečių). 95 % gyventojų susitelkę Tutuilos saloje.
98 % Amerikos Samoa gyventojų yra krikščionys (dauguma priklauso kongregacinėms bažnyčioms, ypač Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčiai, yra protestantų, katalikų).
Dauguma gyventojų yra dvikalbiai: 91 % Amerikos Samoa gyventojų kalba samojietiškai, 80 % – angliškai. Taip pat vartojamos (tarp diasporų) tongiečių, japonų kalbos.
XX a. prasidėjo kultūrinė perskyra tarp Vakarų Samoa ir Amerikos Samoa gyvenančių samojiečių: pirmuosius labiau veikia britiška (australietiška, zelandiška) kultūra, antruosius – amerikietiška. Dalis samojiečių emigravę į JAV (visų pirma į Havajus, taip pat Oregoną, Kaliforniją ir kt.).
Ekonomika
Verčiamasi daugiausia turizmu, žvejyba ir žuvies perdirbimu, vaisių, kokospalmių auginimu. Žuvies (tuno) konservai, kopra išvežami į JAV.
Amerikos Samoa 2008 m. buvo 241 km plentų. Laivų krantinės yra Pago Pago, Aunuu, Auasyje, Faleasao ir Ofu. Prekybinio laivyno neturi. Geležinkelių nėra. Salose yra 3 oro uostai: Pago Pago tarptautinis, Fitiutos, Ofu.
Kultūra
Amerikos Samoa kultūriškai artima Samoa valstybei, tačiau čia didelė JAV kultūros įtaka.
Populiariausios sporto šakos – amerikietiškas futbolas, regbis, boksas, sumo, beisbolas, kriketas. Amerikos Samoa vyrų futbolo rinktinė yra viena silpniausių pasaulyje. Amerikos Samoa olimpinėse žaidynėse medalių nėra iškovojusi.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 99
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amerikos Samoa, Kas yra Amerikos Samoa? Ką reiškia Amerikos Samoa?
Amerikos Samoa angl American Samoa sam Samoa AmelikaVeliavaAmerikos Samoa zemelapyjeValstybine kalba anglu samoaSostine Pago PagoDidziausias miestas Pago PagoValstybes vadovai Prezidentas Gubernatorius Joe Biden Togiola TulafonoPlotas Is viso vandens 199 km2 212 0 Gyventoju 2017 Tankis 55 653 210 329 zm km2 17 BVP Is viso Vienam gyventojui mlrd Valiuta JAV dolerisLaiko juosta Vasaros laikas UTC 11 Nepriklausomybe Paskelbta Pripazinta Interneto kodas asTelefono kodas 1684 Amerikos Samoa angl American Samoa sam Samoa Amelika salu grupe pietineje Ramiojo vandenyno dalyje į rytus nuo didesnes Samoa valstybes Amerikos Samoa administruojama JAV IstorijaPagrindinis straipsnis Samoa istorija Pirmieji zmones salose apsigyveno veliausiai 1000 pr m e o europieciu keliautojai jas pasieke XVIII amziuje Pirmasis vakarietis pasiekes Samoa buvo olandas cia lankesis 1722 m Veliau 1768 m pro salyna keliavo prancuzas Luisas Antuanas de Bugenvilis Zenklesni rysiai su vietos gyventojais uzmegzti XIX a kuomet cia pradejo veikti krikscioniskos misijos Samojieciai nuozmiai priesinosi kolonizacijai ir susikure laukiniu įvaizdį XIX a pab Pago Pago krantine tapo svarbia laivu krovos atsargu papildymo baze 1899 m vokieciu karo laivas uzeme viena Samoa kaima ir apgadino JAV nuosavybe Del to kilo karinis konfliktas bet prauzes taifunas sunaikino abieju saliu laivus Po sio konflikto JAV ir Vokietija pasidalino salyna į dvi dalis Vokietijos Samoa vakaruose ir Amerikos Samoa rytuose Amerikieciams uzemus savo dalį Pago Pago krantine isplesta į karinio laivyno baze 1900 1923 m visu salu vadai buvo priversti pripazinti paklusnuma JAV valdziai 1918 m gripo pandemijos metu Amerikos Samoa paskelbta karantino zona todel cia nebuta mirciu nuo gripo tuo tarpu Vakaru Samoa gripu uzsikrete 90 gyventoju 1925 m amerikieciai aneksavo Sveino sala ir prijunge ja prie Amerikos Samoa į sala pretenzijas reiske britai II pasaulinio karo metais Pago Pago buvo svarbi amerikieciu karine baze į kara buvo įtraukti visi Amerikos Samoa vyrai salose laikesi gausus JAV kariu personalas Nuo to laiko samojieciai patiria didele JAV kulturine įtaka o karine baze Tutuiloje nuleme tai kad didele dalis samojieciu uzsiraso į JAV kariuomene Seniau dar vadinta Rytu Samoa GeografijaAmerikos Samoa yra vidurio Polinezijoje Samoa salyno rytineje dalyje Kartu su Dzarvio atolu tai vienintele JAV valda Pietu pusrutulyje Pagrindine sala vulkanines kilmes Tutuila Taip pat yra kelios nedideles vulkanines saleles Aunuu Ofu ir Olosega Tau Be to valdai priklauso atolas bei Visos salos isskyrus Motu O Manu gyvenamos Salu pavirsius kalnuotas miskingas Auksciausia vieta Latos kalnas 963 m Tau s Greta Amerikos Samoa salu aptiktas povandeninis vulkaninis kalnas Dalis Tutuilos salos Ofu bei Tau salos sudaro Amerikos Samoa nacionalinį parka Ofu salos krastovaizdis Oro temperatura istisus metus laikosi 28 C Dregnasis laikotarpis tesiasi nuo gruodzio iki kovo Dazni tropiniai ciklonai GyventojaiDidzioji gyventoju dauguma 89 samojieciai Taip pat yra iseiviu is kitu Polinezijos salu daugiausia Tongos baltuju pagr amerikieciu 95 gyventoju susitelke Tutuilos saloje 98 Amerikos Samoa gyventoju yra krikscionys dauguma priklauso kongregacinems baznycioms ypac Pastaruju dienu sventuju Jezaus Kristaus baznyciai yra protestantu kataliku Dauguma gyventoju yra dvikalbiai 91 Amerikos Samoa gyventoju kalba samojietiskai 80 angliskai Taip pat vartojamos tarp diasporu tongieciu japonu kalbos XX a prasidejo kulturine perskyra tarp Vakaru Samoa ir Amerikos Samoa gyvenanciu samojieciu pirmuosius labiau veikia britiska australietiska zelandiska kultura antruosius amerikietiska Dalis samojieciu emigrave į JAV visu pirma į Havajus taip pat Oregona Kalifornija ir kt EkonomikaVerciamasi daugiausia turizmu zvejyba ir zuvies perdirbimu vaisiu kokospalmiu auginimu Zuvies tuno konservai kopra isvezami į JAV Amerikos Samoa 2008 m buvo 241 km plentu Laivu krantines yra Pago Pago Aunuu Auasyje Faleasao ir Ofu Prekybinio laivyno neturi Gelezinkeliu nera Salose yra 3 oro uostai Pago Pago tarptautinis Fitiutos Ofu KulturaAmerikos Samoa kulturiskai artima Samoa valstybei taciau cia didele JAV kulturos įtaka Populiariausios sporto sakos amerikietiskas futbolas regbis boksas sumo beisbolas kriketas Amerikos Samoa vyru futbolo rinktine yra viena silpniausiu pasaulyje Amerikos Samoa olimpinese zaidynese medaliu nera iskovojusi SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 99 Vikiteka Amerikos Samoa vaizdine ir garsine medziaga