Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
VaišniūnaiVaišniūnai Priekyje tiltas per ŠvoginąVaišniūnai55 23 06 š pl 26 05 49 r ilg 55 385 š pl 26 097 r ilg 55 385 2
Vaišniūnai
| Vaišniūnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vaišniūnai | ||||||||||||||||
| 55°23′06″š. pl. 26°05′49″r. ilg. / 55.385°š. pl. 26.097°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Utenos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Ignalinos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Ignalinos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 44 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Vaišniūnai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wojszniuny, vok. Wojschnjuny, rus. Войшнюны | |||||||||||||||
Vaišniūnai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės vakaruose, Aukštaitijos nacionaliniame parke, šalia kelio Aza–Vaišniūnai–Ginučiai–Kirdeikiai , ant šiaurinio Dringio ežero kranto ir Švoginos upelio. Ežero pakrantėje prie kaimo yra miško parkas, įrengta poilsio stovykla (viena didžiausių nac. parke). Ant kalvos yra kaimo kapinaitės, kuriose išlikę XIX a. pab.–XX a. lietuvių liaudies memorialiniai paminklai.
Geografija
Vaišniūnai įsikūrę ant šiaurinio antro pagal dydį Aukštaitijos nacionalinio parko Dringio ežero kranto, Ignalinos rajono vakaruose. Per kaimą į Dringio ežerą iš šiaurės įteka Švoginos ir Juodupio upeliai.
Per Vaišniūnus eina autoturizmo ir vandens turizmo trasos. Kaime auga saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – 3,50 m apimties Vaišniūnų ąžuolas, žymėjęs Lietuvos–Lenkijos sieną. Visa Vaišniūnų kaime esanti Dringio ežero pakrantė nusagstyta šaltiniais. Šalia Vaišniūnų yra švariu versmių vandeniu garsėjantis Medžiukalnio šaltinis. Vaišniūnuose saulė per metus šviečia vidutiniškai 1707 val., vyrauja vakarų vėjas, genantis bangas nuo Dringio ežero, vidutinis metinis vėjo greitis – 3,0–3,5 m/s, vidutinė metinė oro temperatūra – apie 6,0 °C.
Etimologija
Pavadinimas kilęs iš spėjamo asmenvardžio *Vaišniū́nas (plg. pavardė Vaišnỹs). Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1554 m.
Istorija
Nėra tiksliai nustatyta, kada įsikūrė Vaišniūnų kaimas. Apie senosios gyvenvietės egzistavimą byloja Vaišniūnų pilkapynas, būdingas pirmojo tūkstantmečio antrajai pusei, bei Vaišniūnų-Medžiukalnio VIII–XII a. pilkapynas. Rašytiniuose šaltiniuose Vaišniūnai minimi 1554 m. Kaime gyveno žvejai, miškininkai, sielininkai. Per Vaišniūnus ėjo didysis sielių kelias iš Ažvinčių girios Dringio ežeru, toliau per upes, ežerus į Neries upę.
Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo Vaišniūnai, kaip ir visa Lietuva, buvo Rusijos imperijos sudėtyje. XIX pr. prie Švogenos upės veikė vandens malūnas, priklausęs Bernardui Milašiui. Malūnininkui sukaupus užtvankoje per dideles vandens atsargas, malūnas, pralaužus užtvanką, buvo sugriautas ir nebeatstatytas, nes pradėjo veikti Ginučių malūnas.
1812 m. birželio mėn., po Napoleono įsiveržimo į Rusijos imperiją, per Vaišniūnų apylinkes į Rusijos gilumą, pasitraukė carinės Rusijos pajėgų Pirmoji Vakarų armija vadovaujama Michailo Barklajaus de Tolio.
1812 m. lapkričio–gruodžio mėn. per Vaišniūnus ir apylinkes į vakarus traukėsi Napoleono Didžiosios armijos, kuriai tuo metu vadovavo maršalas Joachimas Muratas, likučiai.
XIX a. pab. kaimas pateko į Švenčionių apskrities Linkmenų valsčių ir dvaro valdą, Antagavės apylinkę.
Lenkmečiu, 1922 m., kaimą į dvi dalis padalino demarkacijos linija, prie Vaišniūnų ąžuolo buvo įrengtas pasienio postas. 1925–1930 m. lenkiškoje kaimo dalyje veikė „Ryto“ draugijos mokykla, kaimo gyventojai platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1935 m. lietuviškos kultūros saugotoja – Šv. Kazimiero draugija šalia demarkacijos linijos pastatė kryžių, kuris išlikęs iki šių dienų.
1940 m. kaimas pateko į TSRS sudėtį, 1941 m. kaimą užėmė vokiečiai, kurie čia gamino pabėgius geležinkeliui. 1944 m. kaimą vėl užėmus sovietams, tarpukario Lietuvos pasieniečio Viktoro Rakštelio name priverstinai įkurta karinė ligoninė, kaime atsirado karinis aerodromas.
1952 m. į Vaišniūnus atvežtas buvusių lenkų kareivinių pastatas, kuriame įsikūrė medienos sandėlio, sielių plukdymo kontora, 1958 m. pastate įkurta Vaišniūnų girininkija, pirmame aukšte veikė bendrabutis, valgykla, antrame biblioteka šalia buvo pastatyta kalvė, parduotuvė. Tuo metu Vaišniūnuose vyko dideli medienos sandėliavimo, gamybos darbai, dirbo daug darbininkų. 1974 m. įkūrus pirmąjį Lietuvos nacionalinį parką, parkui vadovauti ėmė Vaišniūnų girininkas Vincas Šakalys, medienos apdirbimo darbai kaime sumažėjo, Vaišniūnai tapo poilsiautojų, turistų mėgstama vieta. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. Įrengta viena iš didžiausių Aukštaitijos nacionalinio parko poilsio stovyklų.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XX a. pradžia | Linkmenų valsčius |
| 1995– | Ignalinos seniūnija |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1866 m. | 1894 m. | 1905 m. | 1931 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 71 | 72 | 124 | 103 | 99 | 91 | ||
| 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2003 m. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 96 | 84 | 63 | 65 | 31 | 44 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Vincas Žilėnas (1907–1982) – vienas žymiausių Lietuvos muziejininkų, istorikas, žurnalistas;
- (1934–2019) – Lietuvos nepriklausomybės 1991 m. gynėja, apdovanota Sausio 13-osios ir Vyčio kryžiaus ordino medaliais.
Kaime gyveno:
- Viktoras Rakštelis (1896–1969) – Lietuvos kariuomenės savanoris, 1923 m. dalyvavęs Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinėje akcijoje, vienas pirmųjų tarpukario Lietuvos pasieniečių.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- Wojszniuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 763 psl. (lenk.)
- Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2008-01-12 iš Wayback Machine projekto.
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Šuminai - 4 km Vyžiai - 7 km Minčia – 13 km | |||||||||||
| Ginučiai – 7 km Kirdeikiai – 12 km | | IGNALINA – 9 km | |||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaišniūnai, Kas yra Vaišniūnai? Ką reiškia Vaišniūnai?
VaisniunaiVaisniunai Priekyje tiltas per SvoginaVaisniunai55 23 06 s pl 26 05 49 r ilg 55 385 s pl 26 097 r ilg 55 385 26 097 Vaisniunai Apskritis Utenos apskritisSavivaldybe Ignalinos rajono savivaldybeSeniunija Ignalinos seniunijaGyventoju 2021 44Vikiteka VaisniunaiVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Vaisniu naiKilmininkas Vaisniu nuNaudininkas Vaisniu namsGalininkas Vaisniu nusĮnagininkas Vaisniu naisVietininkas Vaisniu nuoseIstoriniai pavadinimai lenk Wojszniuny vok Wojschnjuny rus Vojshnyuny Vaisniunai kaimas Ignalinos rajono savivaldybes vakaruose Aukstaitijos nacionaliniame parke salia kelio Aza Vaisniunai Ginuciai Kirdeikiai ant siaurinio Dringio ezero kranto ir Svoginos upelio Ezero pakranteje prie kaimo yra misko parkas įrengta poilsio stovykla viena didziausiu nac parke Ant kalvos yra kaimo kapinaites kuriose islike XIX a pab XX a lietuviu liaudies memorialiniai paminklai 1935 m pastatytas kryziusPagrindine gatveRibozenklisKapiniu kalnelisGeografijaVaisniunai įsikure ant siaurinio antro pagal dydį Aukstaitijos nacionalinio parko Dringio ezero kranto Ignalinos rajono vakaruose Per kaima į Dringio ezera is siaures įteka Svoginos ir Juodupio upeliai Per Vaisniunus eina autoturizmo ir vandens turizmo trasos Kaime auga saugomas botaninis gamtos paveldo objektas 3 50 m apimties Vaisniunu azuolas zymejes Lietuvos Lenkijos siena Visa Vaisniunu kaime esanti Dringio ezero pakrante nusagstyta saltiniais Salia Vaisniunu yra svariu versmiu vandeniu garsejantis Medziukalnio saltinis Vaisniunuose saule per metus sviecia vidutiniskai 1707 val vyrauja vakaru vejas genantis bangas nuo Dringio ezero vidutinis metinis vejo greitis 3 0 3 5 m s vidutine metine oro temperatura apie 6 0 C EtimologijaPavadinimas kiles is spejamo asmenvardzio Vaisniu nas plg pavarde Vaisnỹs Vietovardis rasytiniuose saltiniuose minimas nuo 1554 m IstorijaNera tiksliai nustatyta kada įsikure Vaisniunu kaimas Apie senosios gyvenvietes egzistavima byloja Vaisniunu pilkapynas budingas pirmojo tukstantmecio antrajai pusei bei Vaisniunu Medziukalnio VIII XII a pilkapynas Rasytiniuose saltiniuose Vaisniunai minimi 1554 m Kaime gyveno zvejai miskininkai sielininkai Per Vaisniunus ejo didysis sieliu kelias is Azvinciu girios Dringio ezeru toliau per upes ezerus į Neries upe Nuo 1795 m iki Pirmojo pasaulinio karo Vaisniunai kaip ir visa Lietuva buvo Rusijos imperijos sudetyje XIX pr prie Svogenos upes veike vandens malunas priklauses Bernardui Milasiui Malunininkui sukaupus uztvankoje per dideles vandens atsargas malunas pralauzus uztvanka buvo sugriautas ir nebeatstatytas nes pradejo veikti Ginuciu malunas 1812 m birzelio men po Napoleono įsiverzimo į Rusijos imperija per Vaisniunu apylinkes į Rusijos giluma pasitrauke carines Rusijos pajegu Pirmoji Vakaru armija vadovaujama Michailo Barklajaus de Tolio 1812 m lapkricio gruodzio men per Vaisniunus ir apylinkes į vakarus traukesi Napoleono Didziosios armijos kuriai tuo metu vadovavo marsalas Joachimas Muratas likuciai XIX a pab kaimas pateko į Svencioniu apskrities Linkmenu valsciu ir dvaro valda Antagaves apylinke Lenkmeciu 1922 m kaima į dvi dalis padalino demarkacijos linija prie Vaisniunu azuolo buvo įrengtas pasienio postas 1925 1930 m lenkiskoje kaimo dalyje veike Ryto draugijos mokykla kaimo gyventojai platino draudziama lietuviska spauda 1935 m lietuviskos kulturos saugotoja Sv Kazimiero draugija salia demarkacijos linijos pastate kryziu kuris islikes iki siu dienu 1940 m kaimas pateko į TSRS sudetį 1941 m kaima uzeme vokieciai kurie cia gamino pabegius gelezinkeliui 1944 m kaima vel uzemus sovietams tarpukario Lietuvos pasieniecio Viktoro Rakstelio name priverstinai įkurta karine ligonine kaime atsirado karinis aerodromas 1952 m į Vaisniunus atveztas buvusiu lenku kareiviniu pastatas kuriame įsikure medienos sandelio sieliu plukdymo kontora 1958 m pastate įkurta Vaisniunu girininkija pirmame aukste veike bendrabutis valgykla antrame biblioteka salia buvo pastatyta kalve parduotuve Tuo metu Vaisniunuose vyko dideli medienos sandeliavimo gamybos darbai dirbo daug darbininku 1974 m įkurus pirmajį Lietuvos nacionalinį parka parkui vadovauti eme Vaisniunu girininkas Vincas Sakalys medienos apdirbimo darbai kaime sumazejo Vaisniunai tapo poilsiautoju turistu megstama vieta Sovietmeciu priklause Paluses apylinkei Įrengta viena is didziausiu Aukstaitijos nacionalinio parko poilsio stovyklu Administracinis teritorinis pavaldumasXX a pradzia Linkmenu valscius1995 Ignalinos seniunijaGyventojaiDemografine raida tarp 1866 m ir 2021 m 1866 m 1894 m 1905 m 1931 m 1959 m sur 1970 m sur 71 72 124 103 99 911979 m sur 1989 m sur 2001 m sur 2003 m 2011 m sur 2021 m sur 96 84 63 65 31 44Demografines raidos histogramaZymus zmones Kaime gime Vincas Zilenas 1907 1982 vienas zymiausiu Lietuvos muziejininku istorikas zurnalistas 1934 2019 Lietuvos nepriklausomybes 1991 m gyneja apdovanota Sausio 13 osios ir Vycio kryziaus ordino medaliais Kaime gyveno Viktoras Rakstelis 1896 1969 Lietuvos kariuomenes savanoris 1923 m dalyvaves Klaipedos krasto prijungimo prie Lietuvos karineje akcijoje vienas pirmuju tarpukario Lietuvos pasienieciu SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Lietuvos vietovardziu geoinformacine duomenu baze Prieiga internete https ekalba lt lietuvos vietovardziu geoinformacine duomenu baze Wojszniuny Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XIII Warmbrun Worowo Warszawa 1893 763 psl lenk Goshkevich I I Vilenskaya guberniya Polnyj spisok naselennyh mѣst so statisticheskimi dannymi o kazhdom poselenii sostavlennyj po officialnym svѣdѣniyam Vilna 1905 Wykaz miejscowosci Rzeczypospolitej Polskiej tom I Wojewodztwo wilenskie Warszawa Glowny urzad statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej 1938 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Utenos apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Miesteliai lt Archyvuota kopija 2008 01 12 is Wayback Machine projekto Aplinkines gyvenvietesSuminai 4 km Vyziai 7 km Mincia 13 kmGinuciai 7 km Kirdeikiai 12 km IGNALINA 9 km