Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Ukrainos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Ukrainos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Rytų Europa |
| Plotas | 603 500 km² 95,99 % žemės 4,01 % vandens |
| Pakrantė | 2 782 km |
| Sienos | Rusija 1 576 km Moldavija 939 km Baltarusija 891 km Rumunija 531 km Lenkija 526 km Vengrija 103 km Slovakija 97 km |
| Aukščiausias taškas | Hoverla 2 061 m |
| Žemiausias taškas | Kujalnyko limanas -5 m |
| Ilgiausia upė | Dniepras 981 km |
| Didžiausias ežeras | Jalpugas 149 km² |
Ukrainos kraštovaizdyje vyrauja derlingos lygumos ir stepės bei plokštikalnės, kertamos Dniepro, Doneco, Dniestro ir Pietinio Bugo, kurie įteka į Juodąją jūrą bei nedidelę Azovo jūrą. Pietvakariuose sieną su Rumunija sudaro Dunojaus delta. Vieninteliai šalies kalnai yra Karpatai, kurių aukščiausia viršūnė yra Hoverla (2 061 m) ir Krymo pusiasalyje, esantys kalnai palei Juodosios jūros pakrantę.
Reljefas
Juodosios jūros šiaurės vakarinis krantas nelabai vingiuotas, žemas. Didžiausios įlankos: Tendro, Džarylgašo, Karkinito, Kalamito. Krymo pusiasalio krantas aukštas, kalnuotas. Azovo jūros krantas žemas, daug smėlio nerijų (Obitočnajos, Berdiansko), vakaruose Arabato nerija skirią Azovo jūrą nuo Sivašo įlankos.
Didumą Ukrainos paviršiaus užima Rytų Europos lygumos pietvakarinis pakraštys: šiaurėje yra Polesės, Dniepro kairiajame krante – Padnieprės, pietuose – Juodosios jūros žemumos, Dniepro dešinajame krante – Volynės, Podolės, Padnieprės aukštumos, rytuose – Doneco kalvagūbris, į pietvakarius nuo jo – Pazovės aukštuma. Vakaruose yra Ukrainos Karpatai (rytinė kalnų dalis) į pietvakarius nuo jų – Užkarpatės žemuma (Dunojaus vidurupio žemumos dalis). Krymo pusiasalio pietuose yra Krymo kalnai.
Aukščiausi kalnai
|
|
Klimatas
Ukrainai būdingas žemyninis vidutinių platumų klimatas, o Krymo pietinėje dalyje yra subtropinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra šiaurės rytuose nuo -7 iki -8 °C. Krymo pietiniame krante 2-7 °C, liepos šiaurės vakaruose 17-19 °C, pietryčiuose 22-23 °C, Krymo pusiasalio pietiniame krante 24-25.
Krituliai pasiskirsto labai netolygiai: žymiai daugiau jų iškrenta šalies vakaruose ir šiaurėje, nei rytuose ir pietuose: kritulių pietuose kai kur tik 300 mm, šiaurės vakaruose iki 700 mm, Krymo kalnuose iki 1200 mm, Karpatuose iki 1600 mm. Toliau nuo Juodosios jūros žiemos yra ilgos ir šaltos; vasarą didžiojoje šalies dalyje yra šilta, o pietuose karšta. Daugiausia jų iškrenta pavasarį ir vasarą. Sniego danga šiaurėje laikosi 100–115 d. pietuose 20-40, Krymo pietiniame krante keletą dienų. Vegetacijos laikotarpis 150–200 d.
| Kijevo klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 11,1 (1991) | 17,3 (1990) | 22,4 (1990) | 29,1 (1950) | 33,6 (2007) | 35,0 (1885) | 39,4 (1936) | 39,9 (1898) | 33,8 (1898) | 29,5 (1893) | 23,2 (1926) | 14,7 (2008) | 39,9 (1898) |
| Vid. temperatūra °C | −4,3 | −3,3 | 1,3 | 8,9 | 15,1 | 18,3 | 19,5 | 18,9 | 13,8 | 7,9 | 1,8 | −2,0 | 8,0 |
| Žemiausia °C | −31,1 (1950) | −32,2 (1929) | −24,9 (1964) | −10,4 (1931) | −2,4 (1900) | 2,4 (1930) | 5,8 (1904) | 3,3 (1966) | −2,9 (1881) | −17,8 (1920) | −21,9 (1890) | −30,0 (1895) | −32,2 (1929) |
| Krituliai mm | 38 | 37 | 36 | 49 | 53 | 75 | 85 | 56 | 58 | 37 | 51 | 46 | 621 |
| Duomenys: Kijevo klimatas 2009 01 15 | |||||||||||||
Gamtos ištekliai
Geležies rūda, akmens anglis, manganas, gamtinės dujos, nafta, akmens druska, siera, grafitas, magnis, kaolinas, nikelis, gyvsidabris, mediena, dirbama žemė.
Vandens telkiniai
Ukrainoje yra apie 22 500, ilgesnių, kaip 4 km, iš jų apie 4000 ilgesnių kaip 10 km, 115 ilgesnių kaip 100 km upių. Dauguma upių priklauso Juodosios ir Azovo jūros baseinams, 4 % Ukrainos ploto – Baltijos jūrai. Upių tinklas tankiausias Karpatuose, Podolės aukštumoje, Doneco kalvagūbryje, rečiausias – pietuose. Ilgiausia upė – Dniepras su intakais Pripete, Desna, Tetervu, Rose, Sula, Psiolu, Vorskla. Ukrainos rytuose teka Donecas, pietvakariuose – Dniestras, Pietų Bugas, Prutas, Rumunijos pasienyje – Dunojaus dalis nuo Pruto žiočių.
Iš viso yra apie 3000 ežerų (be tvenkinių) – jų bendras plotas apie 2000 km². 13 ežerų didesni kaip 50 km². Dauguma ežerų yra upių salpose, Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse. Polesėje yra karstinės kilmės ežerų: Svitjazis, Pulemecas. Karpatų didžiausias ežeras – Synevyras. Taip pat yra apie 20 000 tvenkinių, didžiausi – Dniepro slėnyje.
| Ilgiausios upės
| Didžiausi ežerai:
Giliausias ežeras:
|
Dirvožemiai
Dirvožemiai užima virš 50 % Ukrainos ploto (daugiausia stepių ir miškastepių zonoje). Ukrainos šiaurėje vyrauja velėniniai jauriniai ir pelkiniai dirvožemiai. Taip pat yra miškų pilkųjų, kaštoninių dirvožemių. Karpatuose – velėniniai jauriniai, miškų pilkieji, kalnų pievų, Krymo kalnuose – rudieji dirvožemiai ir pilkžemiai.
Gyvūnija
Polesės miškuose gyvena briedžiai, kiškiai, šernai, vilkai, lapės, bebrai, kiaunės, voverės, šermuonėliai, miškastepių zonoje – kiškiai, ūdros, kurmiai, šeškai, starai, daug paukščių, stepių zonoje gausu starų, žiurkėnų, ežių, švilpikų, kalnuose – elnių, vilpišių, rudųjų lokių, lūšių.
Sienos
Ukraina besiriboja su šiomis valstybėmis:
- Bendras sienos ilgis – 4 663 km
- Rusija – 1 576 km
- Moldavija – 939 km
- Baltarusija – 891 km
- Rumunija – 531 km
- Lenkija – 526 km
- Vengrija – 103 km
- Slovakija – 97 km
Šaltiniai
- „Kijevo klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-01-15.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ukrainos geografija, Kas yra Ukrainos geografija? Ką reiškia Ukrainos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Ukrainos geografijaZemynas EuropaRegionas Rytu EuropaPlotas 603 500 km 95 99 zemes 4 01 vandensPakrante 2 782 kmSienos Rusija 1 576 km Moldavija 939 km Baltarusija 891 km Rumunija 531 km Lenkija 526 km Vengrija 103 km Slovakija 97 kmAuksciausias taskas Hoverla 2 061 mZemiausias taskas Kujalnyko limanas 5 mIlgiausia upe Dniepras 981 kmDidziausias ezeras Jalpugas 149 km Ukrainos krastovaizdyje vyrauja derlingos lygumos ir stepes bei plokstikalnes kertamos Dniepro Doneco Dniestro ir Pietinio Bugo kurie įteka į Juodaja jura bei nedidele Azovo jura Pietvakariuose siena su Rumunija sudaro Dunojaus delta Vieninteliai salies kalnai yra Karpatai kuriu auksciausia virsune yra Hoverla 2 061 m ir Krymo pusiasalyje esantys kalnai palei Juodosios juros pakrante ReljefasJuodosios juros siaures vakarinis krantas nelabai vingiuotas zemas Didziausios įlankos Tendro Dzarylgaso Karkinito Kalamito Krymo pusiasalio krantas aukstas kalnuotas Azovo juros krantas zemas daug smelio neriju Obitocnajos Berdiansko vakaruose Arabato nerija skiria Azovo jura nuo Sivaso įlankos Diduma Ukrainos pavirsiaus uzima Rytu Europos lygumos pietvakarinis pakrastys siaureje yra Poleses Dniepro kairiajame krante Padniepres pietuose Juodosios juros zemumos Dniepro desinajame krante Volynes Podoles Padniepres aukstumos rytuose Doneco kalvagubris į pietvakarius nuo jo Pazoves aukstuma Vakaruose yra Ukrainos Karpatai rytine kalnu dalis į pietvakarius nuo ju Uzkarpates zemuma Dunojaus vidurupio zemumos dalis Krymo pusiasalio pietuose yra Krymo kalnai Auksciausi kalnai Karpatuose Hoverla 2061 m Brebenskulis 2032 m Petros kalnas 2020 m Gutin Tomnatikas 2016 m Pebra 2010 m Kryme Roman Kosas 1545 m Demir Kapu 1540 m Zeitin Kosas 1534 m Kemal Egerekas 1529 m Eklizi Burunas 1527 m KlimatasUkrainai budingas zemyninis vidutiniu platumu klimatas o Krymo pietineje dalyje yra subtropinis klimatas Sausio vidutine temperatura siaures rytuose nuo 7 iki 8 C Krymo pietiniame krante 2 7 C liepos siaures vakaruose 17 19 C pietryciuose 22 23 C Krymo pusiasalio pietiniame krante 24 25 Krituliai pasiskirsto labai netolygiai zymiai daugiau ju iskrenta salies vakaruose ir siaureje nei rytuose ir pietuose krituliu pietuose kai kur tik 300 mm siaures vakaruose iki 700 mm Krymo kalnuose iki 1200 mm Karpatuose iki 1600 mm Toliau nuo Juodosios juros ziemos yra ilgos ir saltos vasara didziojoje salies dalyje yra silta o pietuose karsta Daugiausia ju iskrenta pavasarį ir vasara Sniego danga siaureje laikosi 100 115 d pietuose 20 40 Krymo pietiniame krante keleta dienu Vegetacijos laikotarpis 150 200 d Kijevo klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisAuksciausia C 11 1 1991 17 3 1990 22 4 1990 29 1 1950 33 6 2007 35 0 1885 39 4 1936 39 9 1898 33 8 1898 29 5 1893 23 2 1926 14 7 2008 39 9 1898 Vid temperatura C 4 3 3 3 1 3 8 9 15 1 18 3 19 5 18 9 13 8 7 9 1 8 2 0 8 0Zemiausia C 31 1 1950 32 2 1929 24 9 1964 10 4 1931 2 4 1900 2 4 1930 5 8 1904 3 3 1966 2 9 1881 17 8 1920 21 9 1890 30 0 1895 32 2 1929 Krituliai mm 38 37 36 49 53 75 85 56 58 37 51 46 621Duomenys Kijevo klimatas 2009 01 15Gamtos istekliaiGelezies ruda akmens anglis manganas gamtines dujos nafta akmens druska siera grafitas magnis kaolinas nikelis gyvsidabris mediena dirbama zeme Vandens telkiniaiPagrindiniai straipsniai Sarasas Ukrainos upes ir Dniepras Kijeve Ukrainoje yra apie 22 500 ilgesniu kaip 4 km is ju apie 4000 ilgesniu kaip 10 km 115 ilgesniu kaip 100 km upiu Dauguma upiu priklauso Juodosios ir Azovo juros baseinams 4 Ukrainos ploto Baltijos jurai Upiu tinklas tankiausias Karpatuose Podoles aukstumoje Doneco kalvagubryje reciausias pietuose Ilgiausia upe Dniepras su intakais Pripete Desna Tetervu Rose Sula Psiolu Vorskla Ukrainos rytuose teka Donecas pietvakariuose Dniestras Pietu Bugas Prutas Rumunijos pasienyje Dunojaus dalis nuo Pruto ziociu Is viso yra apie 3000 ezeru be tvenkiniu ju bendras plotas apie 2000 km 13 ezeru didesni kaip 50 km Dauguma ezeru yra upiu salpose Juodosios ir Azovo juru pakrantese Poleseje yra karstines kilmes ezeru Svitjazis Pulemecas Karpatu didziausias ezeras Synevyras Taip pat yra apie 20 000 tvenkiniu didziausi Dniepro slenyje Ilgiausios upes ilgis Ukrainos teritorijoje Dniepras 981 km Pietinis Bugas 806 km Dniestras 705 km Desna 591 km Dunojus 174 km Didziausi ezerai Sasykas Kundukas 205 km Jalpugas 149 km Kugurlujus 94 km Kahulas 90 km Giliausias ezeras SvitjazisDirvozemiaiDirvozemiai uzima virs 50 Ukrainos ploto daugiausia stepiu ir miskastepiu zonoje Ukrainos siaureje vyrauja veleniniai jauriniai ir pelkiniai dirvozemiai Taip pat yra misku pilkuju kastoniniu dirvozemiu Karpatuose veleniniai jauriniai misku pilkieji kalnu pievu Krymo kalnuose rudieji dirvozemiai ir pilkzemiai GyvunijaPoleses miskuose gyvena briedziai kiskiai sernai vilkai lapes bebrai kiaunes voveres sermuoneliai miskastepiu zonoje kiskiai udros kurmiai seskai starai daug pauksciu stepiu zonoje gausu staru ziurkenu eziu svilpiku kalnuose elniu vilpisiu ruduju lokiu lusiu SienosUkraina besiriboja su siomis valstybemis Ukrainos Lenkijos Slovakijos pasienisBendras sienos ilgis 4 663 km Rusija 1 576 km Moldavija 939 km Baltarusija 891 km Rumunija 531 km Lenkija 526 km Vengrija 103 km Slovakija 97 kmSaltiniai Kijevo klimatas rusu Nuoroda tikrinta 2009 01 15 NuorodosVikiteka Ukrainos geografija vaizdine ir garsine medziaga