Telšių kraštotyros muziejus

Žemaičių muziejus „Alka“ – muziejus Telšiuose. Renka, saugo, restauruoja, tiria, eksponuoja bei populiarina Žemaičių krašto materialinės ir dvasinės kultūros, gamtos objektus, nuo 1955 m. rengia archeologines ir etnografines ekspedicijas.

Fondai

Muziejaus fonduose sukaupta daugiau kaip 60 000 eksponatų iš archeologijos, etnografijos, numizmatikos, liaudies meno, spaudinių, rankraščių, fotografijų, profesionaliojo meno, gamtos ir kt. rinkinių. Ypač vertingos profesionaliosios tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės kolekcijos į muziejų pateko 1940–1941 m. iš Žemaitijos dvarų. Muziejaus fonduose daugiau, kaip 70 000 XVI–XX a. dvarų archyvų dokumentų, bibliotekoje daugiau, kaip 10 000 XIX–XX a. knygų lietuvių ir užsienio kalbomis, fototekoje daugiau, kaip 15 000 fotonegatyvų, yra mokslinis archyvas.

Ypač reikšminga archeologų nuo 1955 m. rengtose ekspedicijose (vien archeologas Vitas Valatka 1956–1976 m. surengė 17 ekspedicijų) sukaupta medžiaga iš akmens amžiaus stovyklų, gyvenviečių ir kapinynų, ankstyvųjų metalų laikotarpio, įvairių laikotarpių kuršių, žemaičių ir žiemgalių įkapės. Atskira rinkinių dalis – Telšių senamiesčio archeologinių tyrinėjimų medžiaga. Muziejaus darbuotojų tirti: Buožėnų piliakalnis, , Paplienijos piliakalnis, Renavo piliakalnis, Maudžiorų kapinynas, , , ir kiti.

Gausūs ir įvairūs etnografijos rinkiniai. Tai žemdirbystės, amatų ir buities daiktai, iš kurių ypač originalios kultuvių, lazdų, prieverpstėlių, rankšluostinių bei senųjų žemaičių audinių kolekcijos. Išskirtinę vietą užima kalvystės meno dirbiniai – kryžių ir koplytėlių saulutės. Unikalūs muziejuje saugomi medinės liaudies skulptūros rinkiniai.

Muziejaus meno rinkiniuose – lietuvių nacionalinės dailės mokyklos pradininko Pranciškaus Smuglevičiaus drobė „Agripina neša savo vyro palaikus“, Kanuto Rusecko „Pjovėja“, „Neapolis“, Vincento Slendzinskio paveikslai „Senutė veria siūlą“, „Vyro Portretas“, žymių Vakarų Europos menininkų darbai: flamandų mokyklos atstovo Jano van Veikersloto (1643–1683) „Šeimos portretas“, tapytas 1660 m., vokiečių mokyklos atstovo Luko Kranacho (vyresniojo) (1472–1553) dirbtuvės paveikslas „Išminčių pagarbinimas“, olandų mokyklos atstovo Kasparo Netcherio (1639–1684) „Markizės Montespan portretas“, italų skulptoriaus Pietro Romanelio (1812–1887) skulptūra „Jaunystė“ ir daugelis kitų.

Muziejaus saugyklose – 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, 1791 m. Savivaldos privilegija Telšių miestui, 1794 m. sukilimo dokumentai, 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių ginklai, knygnešių platinti leidiniai ir kt.

Filialas

Žemaičių muziejui priklauso Žemaitijos kaimo muziejus, įkurtas 1967 m., atidarytas 1982 m. Jame yra 16 etnografinių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pastatų: turtingo ūkininko, vidutinio ir mažažemio valstiečio sodybos, kalvė, vėjo malūnas.

Istorija

Muziejų 1932 m. vasario 16 d. įkūrė Žemaičių senovės mėgėjų draugija Alka. Steigėjai poetas Pranas Genys, Telšių apskrities viršininkas Eugenijus Šalkauskas, kun. Antanas Juozapavičius, gyd. Jonas Mikulskis. Pagrindas buvo padėtas jau 1924–1925 m., kai Telšių mokytojų seminarijoje buvo pradėti rinkti eksponatai. Iš pradžių Žemaičių kraštotyros muziejus veikė Telšių Birutės gatvėje, tam reikalui išnuomotose patalpose.

Už savivaldybės skirtas, krašto gyventojų ir užsienio lietuvių paaukotas lėšas 1938 m. pastatyti muziejaus rūmai (archit. Steponas Stulginskis).

1948–1988 m. vadinosi Telšių kraštotyros muziejumi.

1988 m. spalio 30 d. muziejus susigrąžino senąjį Žemaičių „Alkos“ muziejaus vardą.

1998 m. pastatytas priestatas (archit. ).2002 m. suremontuotas senasis muziejaus pastatas.

Direktoriai

• 1932 – 1945 m. Pranas Genys
• 1945 – 1947 m. Butkų Juzė
• 1947 – 1969 m. Bronius Švėgždavičius
• 1969 – 1971 m. Vitas Valatka
• 1972 – 1974 m. Petras Snarskis
• 1974 – 1977 m. Pranas Duopys
• 1977 – 1979 m. Violeta Sadzevičiūtė
• 1979 – 1986 m. Jonas Andriusevičius
• 1986 – 1994 m. Kęstutis Švėgždavičius
• 1994 – 2009 m. Stasys Kasparavičius
• 2009 – 2019 m. Elvyra Spudytė
• Nuo 2019 m. Eva Stonkevičienė

Šaltiniai

1. „Lankstukas apie Žemaičių muziejų ALKA“. zam.mch.mii.lt. 2013-09-30. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2017-02-13.
2. . Žemaičių muziejus Alka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 359 psl.

Literatūra

• Žemaičių muziejus „Alka“ (sud. Elvyra Spudytė). – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007. – 248 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-415-65-7

Nuorodos

• Muziejaus svetainė