Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Paplienijos piliakalnis Image 250px Paplienijos piliakalnisKoordinatės 55 50 15 9 š pl 22 10 45 6 r ilg 55 837750 š pl 2
Paplienijos piliakalnis
| Paplienijos piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Paplienijos piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Žarėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 25 m | ||
| Plotas | 40x25 m | ||
| Priešpilis | 38x3, 25x10 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1964 | ||
| Tirtas | 1959-1962 m. | ||
| Registro Nr. | A1392K / 24529, 24530, 3490 / AR1213 | ||
Paplienijos piliakalnis su gyvenviete, Žarėnų piliakalnis, Plienija, Plinija (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1392K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1213) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paplienijos kaimo, Žarėnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Žarėnai – Žlibinai pavažiavus 2 km nuo Žarėnų centro, už kanalo kelio dešinėje pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, už 200 m matosi 100 m į dešinę rytų kryptimi, nusileidus į Minijos slėnį, kitapus Minijos (per ją yra tiltelis).
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Minijos dešiniojo kranto vingyje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 40x25 m dydžio. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 30 m ilgio, 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas pereina į piliakalnio šlaitą. Čia 2 m žemiau pylimo viršaus yra 4 m pločio terasa. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje, 13 m žemiau pylimo iškastas 4 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 100 m ilgio, 1 m aukščio, 16 m pločio lanko formos pylimas. Jo išorinis iki 7,5 m aukščio pietrytiniame gale šlaitas leidžiasi į antrą 5 m pločio, 2 m gylio griovį. 8 m aukščio piliakalnio pietinis šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1,5 m gylio pločio griovį, skiriantį piliakalnį nuo papilių.
Į pietus nuo piliakalnio yra keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 38 m ilgio, 2-3 m pločio pirmojo papilio aikštelė. Aikštelės pietiniame krašte supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio įrengtas antras papilys. Jo aikštelė trikampė, irgi pailga šiaurės – pietų kryptimi, 25 m ilgio, 10 m pločio pietiniame krašte. Antrojo papilio pietiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės iškastas 5 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 12 m ilgio, 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kylantis įstrižai šlaitu. Ant pylimo guli didelis akmuo. Tai iš abiejų pusių pylimais apsaugoto įvažiavimo liekanos.
Piliakalnio šlaitai statūs, 25 m aukščio, papilių – irgi statūs, 18 m aukščio. Abu papiliai iš rytų pusės beveik visiškai nuplauti Minijos (erozija stabilizuota 1994–1995 m.), piliakalnio šiaurinėje papėdėje esantis pylimas apardytas. Piliakalnis apaugęs liepomis.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1959–1962 m. tyrė Telšių kraštotyros muziejus. Piliakalnio aikštelėje rasta žalvarinė pasaginė segė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a.
Gyvenvietė
Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio, 10 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1959–1962 m. Joje rastas iki 1 m storio I tūkstantmečio pr. m. e. vidurio – XIII a. kultūrinis sluoksnis su pastatų liekanomis, židiniais, metalo lydymo krosnelėmis. Rasta geležinių peilių, smeigtukų, ylų, sagčių, skabtų, pincetų, žalvarinių įvijų, apkalų, apyrankė, pasaginė segė, smeigtukas, žiedas, titnaginis kirvis, akmeninių galąstuvų, trinamosios girnos, molinių svorelių, verpstukų, gintarinių karolių, brūkšniuota, grublėta, lygi ir žiesta keramika. 200 m į pietvakarius yra stebuklingu laikomas šaltinis.
Istorija
Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Žarė.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Nugarių piliakalnis 19 km Gelindėnų piliakalnis 15 km | Alsėdžių piliakalnis 20 km Džiuginėnų piliakalnis 15 km | Kalnėnų piliakalnis 14 km Getautės piliakalnis 11 km | |||||||||
| Lekemės piliakalnis 21 km Stalgėnų piliakalnis 19 km | | Sėbų piliakalnis 12 km Pašatrijos piliakalnis 22 km | |||||||||
| Skaborų piliakalnis 12,5 km Skroblio piliakalnis 21 km | Lopaičių piliakalnis 8 km Šiuraičių piliakalnis 13 km | Miksodžio piliakalnis 21 km Girgždūtė 23 km | |||||||||
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 28-129 (Nr. 543)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
- Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė // Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004. p. 24, 52.
- Romas Batūra. Kur ieškoti XIII a. vidurio „Tviremet“ // Kraštotyra. Vilnius, 1964. p. 118–119.
- Elena Danilaitė 1964. Brūkšniuotosios keramikos gyvenvietė Vakarų Lietuvoje // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 2(17), p. 23–39.
- Danilaitė E. 1967. Brūkšniuotosios keramikos išnykimo Lietuvoje klausimu // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 1(23), p. 36-37.
- Pranas Kulikauskas. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok, 1965. T. II, p. 231.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928. p. 267
- Vitas Valatka. Archeologinių tyrinėjimų dešimtmetis // Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1967. p. 75–77.
- Gintautas Zabiela. Telšių rajono archeologijos paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 187.
Nuorodos
- Lietuvos piliakalniai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paplienijos piliakalnis, Kas yra Paplienijos piliakalnis? Ką reiškia Paplienijos piliakalnis?
Paplienijos piliakalnis Image 250px Paplienijos piliakalnisKoordinates 55 50 15 9 s pl 22 10 45 6 r ilg 55 837750 s pl 22 179333 r ilg 55 837750 22 179333Vieta Telsiu rajonasSeniunija Zarenu seniunijaAukstis 25 mPlotas 40x25 mPriespilis 38x3 25x10Naudotas I tukstantmetis pr m e XIII a Zvalgytas 1964Tirtas 1959 1962 m Registro Nr A1392K 24529 24530 3490 AR1213 Paplienijos piliakalnis su gyvenviete Zarenu piliakalnis Plienija Plinija registro kodas iki 2005 m balandzio 19 d A1392K Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR1213 piliakalnis Telsiu rajono savivaldybes teritorijoje prie Paplienijos kaimo Zarenu seniunija Pasiekiamas keliu Zarenai Zlibinai pavaziavus 2 km nuo Zarenu centro uz kanalo kelio desineje pasukus į desine siaures kryptimi uz 200 m matosi 100 m į desine rytu kryptimi nusileidus į Minijos slenį kitapus Minijos per ja yra tiltelis Piliakalnis3D modelis Piliakalnis įrengtas Minijos desiniojo kranto vingyje esanciame aukstumos kysulyje Aikstele keturkampe pailga siaures pietu kryptimi 40x25 m dydzio Aiksteles siauriniame kraste supiltas 30 m ilgio 1 5 m aukscio 15 m plocio pylimas kurio isorinis slaitas pereina į piliakalnio slaita Cia 2 m zemiau pylimo virsaus yra 4 m plocio terasa Siaurineje piliakalnio papedeje 13 m zemiau pylimo iskastas 4 m plocio 1 m gylio griovys uz kurio supiltas 100 m ilgio 1 m aukscio 16 m plocio lanko formos pylimas Jo isorinis iki 7 5 m aukscio pietrytiniame gale slaitas leidziasi į antra 5 m plocio 2 m gylio griovį 8 m aukscio piliakalnio pietinis slaitas leidziasi į 12 m plocio 1 5 m gylio plocio griovį skiriantį piliakalnį nuo papiliu Į pietus nuo piliakalnio yra keturkampe pailga siaures pietu kryptimi 38 m ilgio 2 3 m plocio pirmojo papilio aikstele Aiksteles pietiniame kraste supiltas 1 m aukscio 10 m plocio pylimas uz kurio įrengtas antras papilys Jo aikstele trikampe irgi pailga siaures pietu kryptimi 25 m ilgio 10 m plocio pietiniame kraste Antrojo papilio pietiniame slaite 4 m zemiau aiksteles iskastas 5 m plocio 1 m gylio griovys uz kurio supiltas 12 m ilgio 1 m aukscio 6 m plocio pylimas kylantis įstrizai slaitu Ant pylimo guli didelis akmuo Tai is abieju pusiu pylimais apsaugoto įvaziavimo liekanos Piliakalnio slaitai status 25 m aukscio papiliu irgi status 18 m aukscio Abu papiliai is rytu puses beveik visiskai nuplauti Minijos erozija stabilizuota 1994 1995 m piliakalnio siaurineje papedeje esantis pylimas apardytas Piliakalnis apauges liepomis TyrimaiPiliakalnio zvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m atliko Lietuvos istorijos institutas 1959 1962 m tyre Telsiu krastotyros muziejus Piliakalnio aiksteleje rasta zalvarine pasagine sege Piliakalnis datuojamas I tukstantmeciu pr m e XIII a GyvenvieteĮ siaure ir vakarus nuo piliakalnio 10 ha plote yra papedes gyvenviete tyrineta 1959 1962 m Joje rastas iki 1 m storio I tukstantmecio pr m e vidurio XIII a kulturinis sluoksnis su pastatu liekanomis zidiniais metalo lydymo krosnelemis Rasta geleziniu peiliu smeigtuku ylu sagciu skabtu pincetu zalvariniu įviju apkalu apyranke pasagine sege smeigtukas ziedas titnaginis kirvis akmeniniu galastuvu trinamosios girnos moliniu svoreliu verpstuku gintariniu karoliu bruksniuota grubleta lygi ir ziesta keramika 200 m į pietvakarius yra stebuklingu laikomas saltinis IstorijaManoma kad piliakalnyje stovejo 1253 m balandzio 5 d Livonijos ordino ir Kurso vyskupo Heinricho raste del pietiniu kursiu zemiu dalybu minima kursiu pilis Zare Aplinkiniai piliakalniaiNugariu piliakalnis 19 km Gelindenu piliakalnis 15 km Alsedziu piliakalnis 20 km Dziuginenu piliakalnis 15 km Kalnenu piliakalnis 14 km Getautes piliakalnis 11 kmLekemes piliakalnis 21 km Stalgenu piliakalnis 19 km Sebu piliakalnis 12 km Pasatrijos piliakalnis 22 kmSkaboru piliakalnis 12 5 km Skroblio piliakalnis 21 km Lopaiciu piliakalnis 8 km Siuraiciu piliakalnis 13 km Miksodzio piliakalnis 21 km Girgzdute 23 kmSaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 28 129 Nr 543 Lietuvos kulturos ir gamtos paminklu atlasas Enciklopediju leidykla Vilnius 1991 m p 78 Tomas Baranauskas Gintautas Zabiela Ceklis 1253 metais istorine archeologine analize Zemaiciu istorijos virsmas is 750 metu perspektyvos Vilnius 2004 p 24 52 Romas Batura Kur ieskoti XIII a vidurio Tviremet Krastotyra Vilnius 1964 p 118 119 Elena Danilaite 1964 Bruksniuotosios keramikos gyvenviete Vakaru Lietuvoje Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai A serija Vilnius T 2 17 p 23 39 Danilaite E 1967 Bruksniuotosios keramikos isnykimo Lietuvoje klausimu Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai A serija Vilnius T 1 23 p 36 37 Pranas Kulikauskas Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955 1961 Acta Baltico Slavica Bialystok 1965 T II p 231 Petras Tarasenka Lietuvos archeologijos medziaga Kaunas 1928 p 267 Vitas Valatka Archeologiniu tyrinejimu desimtmetis Muziejai ir paminklai Vilnius 1967 p 75 77 Gintautas Zabiela Telsiu rajono archeologijos paminklai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais Vilnius 1988 p 187 NuorodosLietuvos piliakalniai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai