Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Turkai meschetinaiGyventojų skaičius 425 000Populiacija šalyse Turkija 220 000 Rusija 70 000 Gruzija 5000 Kazachstanas 2
Turkai meschetinai
| Turkai meschetinai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~425 000 |
| Populiacija šalyse | Turkija: 220 000 Rusija: |
| Kalba (-os) | turkų. |
| Religijos | sunitai, šiitai |
| Giminingos etninės grupės | turkai |
Turkai meschetinai (turk. Ahıska Türkleri) – turkiškai kalbanti etninė grupė, gyvenusi Meschetijoje (Gruzijos istorinė sritis), o dabar gyvenanti pasklidusi buvusios TSRS teritorijoje ir nedidelė dalis – Turkijoje.
Turkai meschetinai kalba vienu iš turkų kalbos Rytų Anatolijos dialektų. Šie dialektai tarpiniai tarp turkų ir azerbaidžaniečių kalbų. Meschetinų turkų dialektas yra šiek tiek paveiktas gruzinų kalbos ir visai mažai – armėnų kalbos. XX a. antroje pusėje jų kalbą paveikė ir Vidurinės Azijos tiurkų kalbos bei rusų kalba. Dalis mokslininkų teigia, kad šis dialektas turėtų būti laikomas atskira kalba. Iki 80-85 % turkų meschetinų kalba rusiškai. Tikintieji yra musulmonai sunitai ir musulmonai šiitai.
Istorija
Turkų mesachetinų kilmė nėra aiški. Ją aiškina dvi versijos:
- proturkiška – dauguma turkų meschetinų (>80 %) yra etninių turkų palikuonys (turkiškai kalbantys žemdirbiai Yerli ir – azerbaidžanietiškai kalbantys piemenys Karapapak), o likę maždaug 20 % – vietinių gruzinų ir armėnų palikuonys, XVII–XVIII a. tapę musulmonais ir ėmę kalbėti turkiškai. Kita versija teigia, kad turkai meschetinai atsirado susiliejus vienai osmanų genčiai su viena gruzinų meschų gentimi.
- progruziniška – dauguma turkų meschetinų – XVII–XVIII a. suturkintų gruzinų palikuonys, tik nedidelę jų dalį sudaro etniniai turkai ir azerbaidžaniečiai ir galbūt .
Turkų meschetinų etnogenezėje dalyvavo dvi pagrindinės grupės:
- gruzinų gentis meschai
- tiurkai, pasirodę Mažojoje Azijoje ir Užkaukazėje XI a.
Meschetijos kalnagūbris tapo skiriamąja riba, skyrusia gruzinų karalių ir turkų sultonų žemes. Mongolų žygiai XIII a. ir Timūro žygiai 1395 m. sukėlė migracijas, dėl kurių pietvakarių Gruzijoje ir ypač Meschetijoje padaugėjo tiurkų, kurie pradėjo asimiliuoti vietinius gyventojus. 1555 m. Meschetija tapo Osmanų imperijos dalis, ir asimiliacija sustiprėjo. Asimiliacija buvo tiek religinė, tiek kalbinė. Osmanų imperija skatino perėjimą į islamą, o turkų kalba buvo patogi bendravimo priemonė vietovėse su mišria gyventojų sudėtimi.
Atsirado bendras etnonimas turkai, reiškęs musulmonus žemdirbius, kalbančius bet kuriuo turkų kalbos dialektu. Prie šio etnonimo pridėdavo dar žodį, parodantį gyvenimo vietą. Taip atsirado ir pavadinimas turkai meschetinai ('turkai iš Meschetijos').
1829 m. prijungiant Achalcichės kraštą prie Gruzijos, buvusios Rusijos sudėtyje, musulmonai meschetinai sudarė mažumą šiame regione. Nuo XIX a. vidurio iki pirmo XX a. trečdalio jų dalis padidėjo nuo ~33 % iki maždaug 40 %. Prieš antrąjį pasaulinį karą Meschetijos musulmonus vadino bendru etnonimu turkai meschetinai. Vietiniai meschai (stačiatikiai) juos vadino tiesiog turkais.
Turkų meschetinų etnogenezėje dalyvavo daug etnosų, bet jų proporcijos ir įtaka kol kas nežinomos. Patys turkai meschetinai laikosi proturkiškos versijos.
Naujausia istorija
1928–1937 m. turkus meschetinus spaudė, kad šie keistų tautybę ir imtų gruziniškas pavardes.
Antrojo pasaulinio karo metais beveik visi suaugę vyrai (daugiau kaip 40000) buvo paimti į kariuomenę, daugiau kaip pusė (~26000) – žuvo.
1944 m. turkus meschetinus kartu su kurdais, hemšinais ir kai kuriomis kitomis Kaukazo tautomis, kurios turėjo glaudžius ryšius su Turkija ir kuriose sklaidė emigracijos idėjos, apkaltino ryšiais su priešais, su Turkijos žvalgyba ir priverstinai iškeldino iš Gruzijos į Kazachstaną, Kirgiziją ir Uzbekistaną. Iš viso iškeldino daugiau kaip 90000 žmonių. Jie buvo išskirstyti po gyvenvietes skirtingose tų respublikų srityse, jiems buvo draudžiama keisti gyvenimo vietą. Naujosiose vietose su turkais meschetinais susiliejo irgi į tas vietas 1948-49 m. iškeldinti turkai osmanai, kurie iki tol gyveno Abchazijoje ir Adžarijoje.
1956 m. turkams meschetinams buvo leista keisti gyvenamąją vietą. Dalis jų ėmė grįžti į Kaukazą, daugiausia į Šiaurės Kaukazą ir Kabardą-Balkariją. Dauguma turkų meschetinų liko gyventi naujosiose vietose.
1989 m. birželį Uzbekistano Ferganos slėnyje įvyko uzbekų pogromas prieš turkus meschetinus, ką sukėlė dalies uzbekų skurdas ir etninė įtampa labai tankiai apyvendintoje Ferganos slėnio dalyje. Dėl to turkus meschetinus ėmė keldinti iš Uzbekijos į Rusiją, Kazachstaną ir Azerbaidžaną.
Po 1990 m. Gruzija pradėjo priimti tuos turkus meschetinus, kurie pareikšdavo priklausą gruzinų etnosui. Turkų meschetinų grįžimas sukėlė sukėlė Samcchės-Džavachetijos regione gyvenusių armėnų protestus. Turkų meschetinų grįžimas buvo sustabdytas.
Turkija irgi priėmė turkus meschetinus, kurių didelė dalis Turkiją laikė tikrąja tėvyne, ir apgyvendindavo juos varginguose rytiniuose rajonuose, kur gyventojų daugumą sudarė kurdai. Į Turkiją imigravę turkai meschetinai tuo nebuvo patenkinti ir persikraustė į tokius Turkijos miestus kaip Bursa, Igdyras ir kt. Turkijoje turkai meschetinai Turkijos pilietybę gauna palengvinta tvarka.
Gana daug turkų meschetinų apsistojo Rusijos Krasnodaro krašto pietvakariniuose rajonuose, tačiau čia vietinė valdžia ir vietiniai kazokai į juos žiūri nepalankiai.
Nuo 2004 m. vasario Tarptautinė migracijos organizacija, padedant JAV ir Rusijos vyriausybėms, pradėjo turkų meschetinų perkeldinimo iš Krasnodaro į JAV programą. 2005 m. rugsėjo mėn. apie 21 tūkst. turkų meschetinų padavė prašymus emigracijai, o apie 5 tūkst. jau buvo persikėlę į Portlandą, Filadelfiją, Atlantą, Noksvilį ir kt. JAV miestus. Šiuo metu ši programa sustabdyta.
2007 m. birželio 22 d. Gruzijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį kvietė grįžti į Gruziją kažkada iškeldintus turkus meschetinus. Norintys turi iki 2009 m. sausio 1 d. paduoti prašymus Gruzijos ambasadose. Norinčių nėra daug.
Šaltiniai
- The European Centre for Minority Issues Annual Report 2011 (Release Date: 10-05-2012)
- Censuses of Republic of Azerbaijan 1979, 1989, 1999, 2009 The State Statistical Committee of the Republic of Azerbaijan
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turkai meschetinai, Kas yra Turkai meschetinai? Ką reiškia Turkai meschetinai?
Turkai meschetinaiGyventoju skaicius 425 000Populiacija salyse Turkija 220 000 Rusija 70 000 Gruzija 5000 Kazachstanas 200 000 Kirgizija 58 000 Azerbaidzanas 38 000 Ukraina 26 000 Uzbekija 76 000 JAV 20 000Kalba os turku Religijos sunitai siitaiGiminingos etnines grupes turkai Turkai meschetinai turk Ahiska Turkleri turkiskai kalbanti etnine grupe gyvenusi Meschetijoje Gruzijos istorine sritis o dabar gyvenanti pasklidusi buvusios TSRS teritorijoje ir nedidele dalis Turkijoje Turkai meschetinai kalba vienu is turku kalbos Rytu Anatolijos dialektu Sie dialektai tarpiniai tarp turku ir azerbaidzanieciu kalbu Meschetinu turku dialektas yra siek tiek paveiktas gruzinu kalbos ir visai mazai armenu kalbos XX a antroje puseje ju kalba paveike ir Vidurines Azijos tiurku kalbos bei rusu kalba Dalis mokslininku teigia kad sis dialektas turetu buti laikomas atskira kalba Iki 80 85 turku meschetinu kalba rusiskai Tikintieji yra musulmonai sunitai ir musulmonai siitai IstorijaTurku mesachetinu kilme nera aiski Ja aiskina dvi versijos proturkiska dauguma turku meschetinu gt 80 yra etniniu turku palikuonys turkiskai kalbantys zemdirbiai Yerli ir azerbaidzanietiskai kalbantys piemenys Karapapak o like mazdaug 20 vietiniu gruzinu ir armenu palikuonys XVII XVIII a tape musulmonais ir eme kalbeti turkiskai Kita versija teigia kad turkai meschetinai atsirado susiliejus vienai osmanu genciai su viena gruzinu meschu gentimi progruziniska dauguma turku meschetinu XVII XVIII a suturkintu gruzinu palikuonys tik nedidele ju dalį sudaro etniniai turkai ir azerbaidzanieciai ir galbut Turku meschetinu etnogenezeje dalyvavo dvi pagrindines grupes gruzinu gentis meschai tiurkai pasirode Mazojoje Azijoje ir Uzkaukazeje XI a Meschetijos kalnagubris tapo skiriamaja riba skyrusia gruzinu karaliu ir turku sultonu zemes Mongolu zygiai XIII a ir Timuro zygiai 1395 m sukele migracijas del kuriu pietvakariu Gruzijoje ir ypac Meschetijoje padaugejo tiurku kurie pradejo asimiliuoti vietinius gyventojus 1555 m Meschetija tapo Osmanu imperijos dalis ir asimiliacija sustiprejo Asimiliacija buvo tiek religine tiek kalbine Osmanu imperija skatino perejima į islama o turku kalba buvo patogi bendravimo priemone vietovese su misria gyventoju sudetimi Atsirado bendras etnonimas turkai reiskes musulmonus zemdirbius kalbancius bet kuriuo turku kalbos dialektu Prie sio etnonimo pridedavo dar zodį parodantį gyvenimo vieta Taip atsirado ir pavadinimas turkai meschetinai turkai is Meschetijos 1829 m prijungiant Achalciches krasta prie Gruzijos buvusios Rusijos sudetyje musulmonai meschetinai sudare mazuma siame regione Nuo XIX a vidurio iki pirmo XX a trecdalio ju dalis padidejo nuo 33 iki mazdaug 40 Pries antrajį pasaulinį kara Meschetijos musulmonus vadino bendru etnonimu turkai meschetinai Vietiniai meschai staciatikiai juos vadino tiesiog turkais Turku meschetinu etnogenezeje dalyvavo daug etnosu bet ju proporcijos ir įtaka kol kas nezinomos Patys turkai meschetinai laikosi proturkiskos versijos Naujausia istorija1928 1937 m turkus meschetinus spaude kad sie keistu tautybe ir imtu gruziniskas pavardes Antrojo pasaulinio karo metais beveik visi suauge vyrai daugiau kaip 40000 buvo paimti į kariuomene daugiau kaip puse 26000 zuvo 1944 m turkus meschetinus kartu su kurdais hemsinais ir kai kuriomis kitomis Kaukazo tautomis kurios turejo glaudzius rysius su Turkija ir kuriose sklaide emigracijos idejos apkaltino rysiais su priesais su Turkijos zvalgyba ir priverstinai iskeldino is Gruzijos į Kazachstana Kirgizija ir Uzbekistana Is viso iskeldino daugiau kaip 90000 zmoniu Jie buvo isskirstyti po gyvenvietes skirtingose tu respubliku srityse jiems buvo draudziama keisti gyvenimo vieta Naujosiose vietose su turkais meschetinais susiliejo irgi į tas vietas 1948 49 m iskeldinti turkai osmanai kurie iki tol gyveno Abchazijoje ir Adzarijoje 1956 m turkams meschetinams buvo leista keisti gyvenamaja vieta Dalis ju eme grįzti į Kaukaza daugiausia į Siaures Kaukaza ir Kabarda Balkarija Dauguma turku meschetinu liko gyventi naujosiose vietose 1989 m birzelį Uzbekistano Ferganos slenyje įvyko uzbeku pogromas pries turkus meschetinus ka sukele dalies uzbeku skurdas ir etnine įtampa labai tankiai apyvendintoje Ferganos slenio dalyje Del to turkus meschetinus eme keldinti is Uzbekijos į Rusija Kazachstana ir Azerbaidzana Po 1990 m Gruzija pradejo priimti tuos turkus meschetinus kurie pareiksdavo priklausa gruzinu etnosui Turku meschetinu grįzimas sukele sukele Samcches Dzavachetijos regione gyvenusiu armenu protestus Turku meschetinu grįzimas buvo sustabdytas Turkija irgi prieme turkus meschetinus kuriu didele dalis Turkija laike tikraja tevyne ir apgyvendindavo juos varginguose rytiniuose rajonuose kur gyventoju dauguma sudare kurdai Į Turkija imigrave turkai meschetinai tuo nebuvo patenkinti ir persikrauste į tokius Turkijos miestus kaip Bursa Igdyras ir kt Turkijoje turkai meschetinai Turkijos pilietybe gauna palengvinta tvarka Gana daug turku meschetinu apsistojo Rusijos Krasnodaro krasto pietvakariniuose rajonuose taciau cia vietine valdzia ir vietiniai kazokai į juos ziuri nepalankiai Nuo 2004 m vasario Tarptautine migracijos organizacija padedant JAV ir Rusijos vyriausybems pradejo turku meschetinu perkeldinimo is Krasnodaro į JAV programa 2005 m rugsejo men apie 21 tukst turku meschetinu padave prasymus emigracijai o apie 5 tukst jau buvo persikele į Portlanda Filadelfija Atlanta Noksvilį ir kt JAV miestus Siuo metu si programa sustabdyta 2007 m birzelio 22 d Gruzijos parlamentas prieme įstatyma pagal kurį kviete grįzti į Gruzija kazkada iskeldintus turkus meschetinus Norintys turi iki 2009 m sausio 1 d paduoti prasymus Gruzijos ambasadose Norinciu nera daug SaltiniaiThe European Centre for Minority Issues Annual Report 2011 Release Date 10 05 2012 Censuses of Republic of Azerbaijan 1979 1989 1999 2009 The State Statistical Committee of the Republic of Azerbaijan