Styginiai instrumentai

Styginiai instrumentai, arba chordofonai – grupė muzikos instrumentų, kuriuose garsus sukelia virpanti styga. Norimo stygos skleidžiamo garso dažnis priklauso nuo stygos ilgio ir jos įtempimo. Kuo trumpesnė, plonesnė, labiau įtempta styga, kuo mažesnis medžiagos tankis, tuo aukštesnis garsas. Žemiems garsams išgauti styga apvyniojama metalo viela, aukštiems – prie kaklelio pritaisomas postygis.

Taip pat gausu tautinių styginių instrumentų, pavyzdžiui, lietuviams būdingos kanklės, latviams – kuoklės.

Klasifikacija

Styginių instrumentų korpusas gali būti įvairių formų – stačiakampio (stalo boselis), trikampio (balalaika), elipsoido, laivelio (fidelis), skritulio (bandža), trapecijos (cimbolai), rutulio (kemanča), sparno (kanklės), kiaulės galvos (psalteriumas). Kaklelis gali būti tiesus (smuikas), lenktas, dvišakas (kai kurios liutnios). Kai kurie styginiai korpuso neturi.

Pagal garso virpesių sukėlimo būdą skirstoma į penkias grupes:

• Gnaibomieji (arfa, kanklės, mandolina, kanklės, gitara, kanklės, klavesinas);
• Frikciniai (smuiko šeima), ratukinė lyra, cimbolai, kontrabosinės kanklės);
• Sujungti su klavišiniu mechanizmu – fortepijonas;
• Pučiamieji (lesiba),
• Vėjiniai (Eolo arfa).

Pagal Hornbostelo-Zachso klasifikaciją styginiai (chordofonai) žymimi kodu 3 ir skirstomi į turinčius rezonatorių muzikiniame lanke (32) ir neturinčius rezonatoriaus (31). Smulkesnė klasifikacija:

• 31: Paprastieji chordofonai (citros). Neturi rezonatoriaus arba rezonatorius yra išilgai stygų:
  • 311: Lazdinės citros: muzikinis lankas, berimbau, pūslinė, mvetas ir kt.
  • 312: Vamzdinės citros: kolitongas, valiha, adžengas, gučinas, kotas ir kt.
  • 313: Plaustinės citros: adžalinas, kacapis ir kt.
  • 314: Lentelinės citros: plačiausia instrumentų grupė. Priskiriami psalteriumas, kanklės, citra, guslės ir kt. Tarp jų ya ir mušamieji chordofonai (cimbolai, santūras ir kt.) bei klavišiniai chordofonai (pianinas, klavesinas ir kt.);
  • 315: Lovinės citros: inanga ir kt.
  • 316: Rėminės citros
• 32: Sudėtiniai chordofonai. Turi rezonatorių muzikiniame lanke:
  • 321: Liutnios. Ypač gausi instrumentų grupė, kuriai būdinga, jog stygos eina skersai rezonatoriaus.
    • 321.1: Lankinės liutnios
    • 321.2: Junginės liutnios (lyros). Tarp jų yra senovės Graikijos lyros (formingė, kitara), rytietiškos lyros (simsimija), Afrikos lyros (odi) ir kitos. Dalis lyrų yra griežiamieji instrumentai.
    • 321.3: Liutnios su rankena. Joms priskiriami patys įvairiausi gnaibomieji (gitara, rubabas, dutaras) ir griežiamieji (smuikas, kemanča) instrumentai.
  • 322: Arfos. Jų stygos eina įžambiai rezonatoriui.
    • 322.1: Atvirosios arfos, neturinčios stulpo. Tarp jų yra Artimųjų Rytų, Indijos, Afrikos arfos.
    • 322.2: Rėminės arfos, kurios turi stulpą. Priklauso įvairios Europos arfos.
  • 323: Arfinės liutnios. Derina liutnių ir arfų savybes.
• 33: Neklasifikuojami chordofonai.

Istorija

Spėjama, kad styginiai instrumentai galėjo būti naudojami dar prieš 15 tūkst. m. – manoma, kad Prancūzijoje esančių Trijų brolių oloje (pranc. Trois Frères) aptiktame piešinyje pavaizduotas muzikinis lankas. Būtent iš muzikinio lanko kildinama styginių instrumentų grupė. Kadangi kiekviena styga išgaudavo skirtingą natą, laikui bėgant buvo pridėta daugiau stygų ir gautos Afrikos arfos, arfos ir lyros. Šie patobulinimai leido išgauti diadas ir akordus. Dar vėliau sekė instrumento lanko ištiesinimas – taip gautos liutnios.

Vienas seniausių lietuvių styginių instrumentų – kanklės. Pirmąkart kanklės minimos 1580 m. Jono Bretkūno „Biblijos“ vertimo rankraštyje. Manoma, kad XV a. galėjo į Užnemunę patekti per žemaičius, atsikėlusius iš senųjų kuršių žemių.

Literatūra

• Richard J. Dumbrill, Musicology and Organology of the Ancient Near East, Tadema Press, 1998 – Ethnomusicology – 638 psl.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Styginiai instrumentai, Kas yra Styginiai instrumentai? Ką reiškia Styginiai instrumentai?