Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

KlavesinasFlamandiškas klavesinasKlavišinis instrumentasSusiję instrumentaiKlavikordas pianinas Klavesinas pranc claveci

Klavesinas

  • Pagrindinis puslapis
  • Klavesinas
Klavesinas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Klavesinas

Flamandiškas klavesinas
Klavišinis instrumentas
Susiję instrumentai
Klavikordas – pianinas

Klavesinas (pranc. clavecin) – muzikos instrumentas, klavišinis gnaibomasis chordofonas.

Konstrukcija

Turi 1-3 manualus, pedalus, registrų perjungiklius. Klavesino stygos metalinės, nevienodo ilgio, nuo 0,18 iki 0,65 mm storio, ištemptos išilgai klavišų. Paspaudus klavišą stygą užgauna prie svirtelės pritaisyta paukščio plunksna, odinis arba metalinis kabliukas, panašus į plektrą. Atleidus klavišą ant stygos nusileidžia svirtelės viršūnėje pritvirtintas veltinio gabalėlis, kuris nutildo stygą. Klavesino garsas skaidrus, aštrokas, skambesio stiprumas beveik nepriklauso nuo klavišo paspaudimo jėgos. Didžiausias diapazonas 4-5 oktavos. Modernizuotas klavesinas turi 88 klavišus.

Istorija

Klavesinas atsirado Vakarų Europoje iš psalteriumo. Seniausias išlikęs klavesino piešinys darytas 1440 m., seniausias aprašymas išlikęs nuo 1511 m. Plačiau vartotas iki XVIII a. pab., vėl išpopuliarėjo XX a. viduryje. Pirmieji klavesinai buvo sparno pavidalo, vėlesni panašūs į stačiakampį laisvąjį klavikordą. Apie XV a. nusistojo sparno forma. Didelius koncertinius klavesinus statydavo ant specialaus stovo arba jiems įtaisydavo medines kojas. Klavesinu buvo skambinama solo, kameriniuose ansambliuose, orkestre. Klavesino atmainos: , , .

Lietuvoje

Lietuvoje klavesinų atsirado XVII a. pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių ir didikų rūmų ansambliuose, orkestruose buvo klavesino muzikantų ir mokytojų užsieniečių. Manoma, vienas pirmųjų klavesinus dirbo Kristijonas Donelaitis.

XX a. II pusėje klavesinas tapo dažnu senovės muzikos ansamblių instrumentu. Klavesino muzikos solo koncertų surengė Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, gastraliuojantys atlikėjai. Su kameriniais ansambliais klavesinu skambino Julius Andrejevas, , , Gediminas Kviklys, Balys Vaitkus. Kūrinių klavesinui sukūrė Valentinas Bagdonas, Osvaldas Balakauskas. Klavesinu skambinti nuo 1982 m. mokoma Lietuvos konservatorijoje, (1992-2004 Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Šaltiniai

  1. Romualdas Apanavičius Visuotinė lietuvių enciklopedija, X t.


Vikiteka: Klavesinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Lie, 2025 / 18:30

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klavesinas, Kas yra Klavesinas? Ką reiškia Klavesinas?

KlavesinasFlamandiskas klavesinasKlavisinis instrumentasSusije instrumentaiKlavikordas pianinas Klavesinas pranc clavecin muzikos instrumentas klavisinis gnaibomasis chordofonas Klavesino veikimo principas 1 galvute 2 veltinis 3 dusiklis 4 styga 5 plektras arba plunksna 6 langete 7 asele 8 spyruokle 9 kirtiklis 10 saudykle A dusiklis laiko styga kad nevirpetu B sudavus per klavisa kirtiklis kyla aukstyn ir plektras uzgauna styga C plektras paleidzia styga ir ji sukelia garsa D saudykle grazina kirtiklį atgal neuzgaunant stygos o dusiklis stabdo stygos virpesiusKonstrukcijaTuri 1 3 manualus pedalus registru perjungiklius Klavesino stygos metalines nevienodo ilgio nuo 0 18 iki 0 65 mm storio istemptos isilgai klavisu Paspaudus klavisa styga uzgauna prie svirteles pritaisyta paukscio plunksna odinis arba metalinis kabliukas panasus į plektra Atleidus klavisa ant stygos nusileidzia svirteles virsuneje pritvirtintas veltinio gabalelis kuris nutildo styga Klavesino garsas skaidrus astrokas skambesio stiprumas beveik nepriklauso nuo klaviso paspaudimo jegos Didziausias diapazonas 4 5 oktavos Modernizuotas klavesinas turi 88 klavisus IstorijaKlavesinas atsirado Vakaru Europoje is psalteriumo Seniausias islikes klavesino piesinys darytas 1440 m seniausias aprasymas islikes nuo 1511 m Placiau vartotas iki XVIII a pab vel ispopuliarejo XX a viduryje Pirmieji klavesinai buvo sparno pavidalo velesni panasus į staciakampį laisvajį klavikorda Apie XV a nusistojo sparno forma Didelius koncertinius klavesinus statydavo ant specialaus stovo arba jiems įtaisydavo medines kojas Klavesinu buvo skambinama solo kameriniuose ansambliuose orkestre Klavesino atmainos LietuvojeLietuvoje klavesinu atsirado XVII a pradzioje Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kunigaiksciu ir didiku rumu ansambliuose orkestruose buvo klavesino muzikantu ir mokytoju uzsienieciu Manoma vienas pirmuju klavesinus dirbo Kristijonas Donelaitis XX a II puseje klavesinas tapo daznu senoves muzikos ansambliu instrumentu Klavesino muzikos solo koncertu surenge Giedre Luksaite Mrazkova gastraliuojantys atlikejai Su kameriniais ansambliais klavesinu skambino Julius Andrejevas Gediminas Kviklys Balys Vaitkus Kuriniu klavesinui sukure Valentinas Bagdonas Osvaldas Balakauskas Klavesinu skambinti nuo 1982 m mokoma Lietuvos konservatorijoje 1992 2004 Lietuvos muzikos akademija nuo 2004 m Lietuvos muzikos ir teatro akademija SaltiniaiRomualdas Apanavicius Visuotine lietuviu enciklopedija X t Vikiteka Klavesinas vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Bernadotai

  • Liepa 14, 2025

    Bernatoniai (reikšmės)

  • Liepa 14, 2025

    Bernatoniai

  • Liepa 14, 2025

    Bernotiškės GS

  • Liepa 15, 2025

    Bernotiškė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje