Stimbirių valsčius (vok. Amtsbezirk Stimbern) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Stimbiriuose.
| Stimbirių valsčius Amtsbezirk Stimbern | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Stimbirių valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Stimbiriai | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 1 113 (1905) | |||
| Plotas | 32,2 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 10 kaimo bendruomenių ir 3 dvaro apygardų. 1909 m. Pabriedupių kaimo bendruomenė padalinta į tris dalis ir prijungta prie gretimų kaimų. 1928 m. iš Kviečlaukių ir Birkenfeldės kaimų bei Katarinenhofo dvaro sudaryta nauja Katarinenhofo kaimo bendruomenė, o Dubinių dvaras prijungtas prie Naujininkų kaimo. 1928–1945 m. valsčių sudarė 9 savivaldybės: Katarinenhofo, Mažojo Pilkalnio, Liepkalnių, Naujininkų, Smailių, Stimbirių, Stirnlaukių ir Žąsupėnų kaimo bendruomenės bei Stimbirių girininkijos dvaro apygarda.
Valsčius buvo pietvakariniame apskrities pakraštyje, iš trijų pusių apsuptas gretimų apskričių: šiaurėje – Ragainės (nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės), vakaruose – Įsruties, pietuose – Gumbinės. Valsčiumi tekėjo Įsruties baseino upeliai Eimenys, Žąsupė, Kupstė, Kerstupė ir Skardupys, į vakarus nuo valsčiaus plytėjo Čiulkinių giria (dalis girios įėjo į valsčiaus sudėtį). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo Katarinenhofas (274 gyv.), Smailiai (143 gyv.) ir Naujininkai (120 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Stimbirių valsčius, Kas yra Stimbirių valsčius? Ką reiškia Stimbirių valsčius?