Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Skuodo mūšis Skuodo mūšis 1658 Skuodo mūšis 1704 Didysis Šiaurės karasData 1704 m lapkričio 12 d pagal Gr
Skuodo mūšis (1704)
- Kitos reikšmės – Skuodo mūšis, Skuodo mūšis (1658).
| Skuodo mūšis (1704) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Didysis Šiaurės karas | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
| Abiejų Tautų Respublika Rusijos carystė | Abiejų Tautų Respublika Švedijos imperija | ||||||
| Vadai | |||||||
| Mykolas Servacijus Višnioveckis | Kristupas Stanislovas Zaviša Jonas Sapiega | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~2000 lietuvių ~1000 rusų (kitur – 2100 rusų) | 600 pėstininkų 1500 ir dragūnų 6 pabūklai | ||||||
| Aukos | |||||||
| rusų nuostoliai: 137 žuvę ir 276 sužeisti | 500 žuvusių 1200 belaisvių 6 pabūklai 3000 vežimų | ||||||
Skuodo mūšis (rus. Сражение под Шкудами) – 1704 m. lapkričio 12 d. (lapkričio 1 d. pagal tuo metu Rusijoje naudotą Julijaus kalendorių) „Skuodo laukuose“ arba pačiame Skuodo mieste įvykęs mūšis tarp jungtinės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Rusijos carystės kariuomenės vadovaujamos Mykolo Servacijaus Višnioveckio ir rusų dragūnams vadovavusio Bohemijos vokiečių kilmės rusų kariuomenės pulkininko H. Fulgo (vok. Herbhard Pflugk, rus. Гебхард Карлович Флуг, Пфлуг) bei švedų pusėje kovojusios Sapiegų kariuomenės, vienas iš Didžiojo Šiaurės karo susirėmimų.
Priešistorė
Po Lietuvos ir Rusijos pajėgų pralaimėjimo 1704 m. liepos 25 d. įvykusiame Jakobštato (Jėkabpilio) mūšyje Saksonijos kurfiurstas ir ATR valdovas Augustas II susitarė su rusų caru Petru I, kad pastarasis skirs pagalbinį korpusą ATR kovai prieš švedus.
1704 m. rugpjūčio 20 d. rusų generolas gavo įsakymą iš Narvos žygiuoti į Lietuvą su 6 pėstininkų ir 6 dragūnų pulkais. Rugsėjo mėn. Repnino pajėgos atvyko į Polocką, kur prisijungė prie tvirtovės įgulos. Rusų dragūnų daliniai (apie 2100 karių) toliau išžygiavo į Biržus, kurie jau buvo užimti švedų. Rusų dalinius sudarė suvestinis dragūnų būrys (1 000 karių), dragūnų pulkai, žinomi pagal jų vadų pavardes – Astafjevo, Gorbovo, Bolotino ir Suvizo; vokiečių dragūnų pulkas, vadovaujamas Nettlehorno. Lietuvių pajėgas sudarė 10 lietuvių lengvųjų kuopų ir bajorų būrys (200 karių).
Tuo metu švedų pajėgoms vadovavęs generolas A. Levenhauptas (šved. Adam Ludwig Lewenhaupt), manydamas, kad vasaros kampanija yra baigta, savo vadovaujamus dalinius įkurdino žiemos stovyklavietėse Kurše, jo sąjungininkas Кazimieras Jonas Sapiega su savo daliniais pasitraukė žiemoti į Vilnių. (kituose šaltiniuose nurodoma, kad mūšio metu Sapiega buvo Mėmelyje (Klaipėdoje)).
Sužinojęs apie švedų ir Sapiegų pajėgų išsikyrimą, M. S. Višnioveckis (kitur nurodoma, kad lietuvių pajėgoms korpusui vadovavo Karolis Evaldas von Renė), remiamas H. Flugo dragūnų pulko 1704 m. lapkričio 1 d. atakavo Skuodo apylinkėse įsikūrusias Sapiegai pavaldžias pajėgas. Nesant K. J. Sapiegos šioms pajėgoms vadovavo Žemaitijos sąjungos (konfederacijos) maršalas Кristupas Stanislovas Zaviša ir Babruisko seniūnas J. Sapiega).
Sapiegų ir švedų dlainius sudarė Uplando, Vestmanlando, Dalekaro, Sedermanlando-Estlandijos pulkai; Jono Sapiegos vokiečių pulkas; 2 Lietuvos janyčarų kuopos, 2 vengrų pėstininkų kuopos Abosko-Bjeneborgo kavalerijos pulkas, vokiečių dragūnų pulkas, vadovaujamas Budo, Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Sapiegos pulkas; Lietuvos didžiojo etmono husarų pulkas; 8 petihorų kuopos; 10 lietuvių lengvųjų kuopų; 2 Lietuvos totorių kuopos, 2 Lietuvos kazokų kuopos.
Mūšio vietos lokalizacijos problema
Mūšis įvyko Skuodo laukuose, kuriuose K. Zaviša, anot jo prisiminimų dienoraščio, priešą puolęs pirmasis, bet paskui, neišlaikydamas kiekybinės persvaros, turėjęs trauktis, prarasdamas visus pėstininkus ir tik keliolika raitelių. Kęstutis Subačius mano, jog mūšis įvykęs visai ne Skuodo laukuose. Anot jo, Zaviša su pėstininkais buvęs užkluptas tiesiog mieste, o kavaleristai, tuo metu įsikūrę kaimuose, mūšio išvengę ir tiesiog pasitraukę.
Tyrinėtojai nesutaria dėl to, kuriuose Skuodo laukuose mūšis galėjo įvykti. Tai turėjo būti tos lygumos, kurios atsirado ankstesniais laikais Chodkevičiams iškirtus sengires. Greičiausiai tai nebuvo laukai į šiaurę nuo Skuodo, nes kalbama, kad ten miškai augę iki pat XIX amžiaus ir juos iškirtę čia atgabenti latviai baudžiauninkai, kurie vėliau ir likę gyventi Skuode: “<…>miškai augę nuo sienos su Latvija iki pat dabartinės Basanavičiaus gatvės pradžios” teigusi sena skuodiškė Milda Tubelytė-Kadagienė.”
Įtikinamesnė atrodo versija, jog kova vyko kiek į vakarus nuo Skuodo dvaro ir į pietus nuo tuometinio senamiesčio, kurio tais laikais galėjo būti tik kelios dešimtys namų, besispiečiančių aplink dabartinę Laisvės gatvę, arčiau malūno ir dvaro.
Mūšio laukas (dvaro pievos) taip pat galėjo plytėti tarp dabartinės Skuodo J. Chodkevičiaus ir Krantinės gatvių. Zavišos daliniai su šešiomis patrankomis greičiausiai išsidėstė į vakarus nuo dabartinės Šaulių gatvės, o jungtiniai rusų daliniai – ties dabartine Laisvės gatvės atkarpa, einančia nuo Kulų iki posūkio ties Gėlių gatve. Flugo dragūnams gera vieta surengti pasalą galėjo būti įkalnė anapus Krantinės gatvės. Tikėtina, jog Sapiegos pajėgos neįsirengė kokios nors atskiros stovyklos, o buvo apsistoję Skuodo dvare. Tikėtina, jog generolo Karolio Evaldo von Renė daliniai prie Skuodo priartėjo nuo Gorstiškių pusės, tuo metu pro jas ėjusiu pagrindiniu prekybos traktu iš Liepojos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, greičiausiai mūšiui geresnės vietos nė negalėjo būti, kaip dabartinio senamiesčio plotas, kuriame namai pastatyti tik sovietmečiu. Taigi K. Subačius, nors ir būdamas netikslus, iš dalies gali būti teisus, rašydamas, jog Zaviša buvęs užkluptas mieste. Jis greičiausiai klysta teigdamas, jog kavalerija buvusi išsisklaidžiusi po kaimus. Taip būtų galėję nutikti, jei Sapiegos pajėgos būtų ketinusios Skuodo apylinkėse įsikurti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, peržiemoti. Dar viena aplinkybė, kuri leidžia tikėti mūšio vietą buvus netoli dvaro ta, jog tuo metu sudegė jo pastatai. 1704 m. gaisras kilo visame Skuode.
Mūšio eiga
Įtikinamiausia atrodo rusų šaltiniuose aprašoma mūšio eiga. M. S. Višnioveckio lietuvių dalinys, vadovaujamas generolo K. von Renė (karių skaičius nenurodomas), sustiprintas 1000 rusų kariuomenės dragūnų daliniu, vadovaujamu pulkininko Hebhardo Flugo 1704 m. spalio 30 d. (pagal Julijaus kalendorių) prisiartino prie Skuodo, kuriame buvo apsistojęs Sapiegos 5000 karių korpusas su 600 pėstininkų ir 6 patrankomis. Kaip nurodo rusų šaltinis, Zaviša pasiruošė mūšiui, t. y. jo pajėgose turėjo būti ir kavalerija.
Puolimą Renė pradėjo kavalerijos ataka. Zavišos vadovaujami raiteliai ją atmušė ir ėmė persekioti, bet čia juos užklupo pasaloje palikti pulkininko Flugo dragūnai. Zavišos kavalerija, galvojusi tik apie persekiojimą, sutriko, pakriko ir buvo lengvai atmušta. Atsikračiusios Sapiegos raitelių, jungtinės lietuvių-rusų pajėgos atakavo Zavišos pėstininkus. Jie kurį laiką priešinosi, bet jų gretos buvo suardytos ir pasileido bėgti.
Mūšio pasekmės
Renė pajėgos užgrobė šešias patrankas ir paėmė dauigau nei 1000 belaisvių. Po to Renė pajėgos išaugo, nes dalis besitraukiančių Sapiegos karių prisijungė prie Renė. Iš Sapiegos korpuso liko tik apie 2000 karių, kurie kartu su Zaviša pasitraukė į Kuršą tęsti kovų. Vykstant kovoms buvo sudegintas ir apgriautas pastatas, esantis Skluodo mieste, adresu Šiaulių g. 1.
Mūšis prie Skuodo kuriam laikui leido Renė (rusams) visiškai kontroliuoti Liepoją.
Literatūra
- Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
- Šarpnickis, Pranas, SKUODAS. 1704 m. mūšis Skuodo laukuose. Keturioliktas pasakojimas, e-žurnalas “Skuodo kraštas”, 2022 m. gegužės 30 d.
- Волынский Н. П. Постепенное развитие русской регулярной конницы в эпоху Великого Петра. СПб. 1912.
Išnašos
- Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
- Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
- Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
- М. Д. Рабинович. Полки петровской армии 1698–1725. – М, 1977.
- Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
- Šarpnickis, Pranas, SKUODAS. 1704 m. mūšis Skuodo laukuose. Keturioliktas pasakojimas, e-žurnalas “Skuodo kraštas”, 2022 m. gegužės 30 d.
- Juozas Vyšniauskas, Skuodo grafystė, 2017 m., p. 44.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skuodo mūšis (1704), Kas yra Skuodo mūšis (1704)? Ką reiškia Skuodo mūšis (1704)?
Kitos reiksmes Skuodo musis Skuodo musis 1658 Skuodo musis 1704 Didysis Siaures karasData 1704 m lapkricio 12 d pagal Grigaliaus kalendoriu lapkricio 1 d pagal Julijaus kalendoriuVieta Skuodas arba jo apylinkesRezultatas Lietuviu rusu pajegu pergalePriesininkaiAbieju Tautu Respublika Rusijos caryste Abieju Tautu Respublika Svedijos imperijaVadaiMykolas Servacijus Visnioveckis Kristupas Stanislovas Zavisa Jonas SapiegaPajegos 2000 lietuviu 1000 rusu kitur 2100 rusu 600 pestininku 1500 ir dragunu 6 pabuklaiAukosrusu nuostoliai 137 zuve ir 276 suzeisti 500 zuvusiu 1200 belaisviu 6 pabuklai 3000 vezimu Skuodo musis rus Srazhenie pod Shkudami 1704 m lapkricio 12 d lapkricio 1 d pagal tuo metu Rusijoje naudota Julijaus kalendoriu Skuodo laukuose arba paciame Skuodo mieste įvykes musis tarp jungtines Lietuvos Didziosios kunigaikstystes ir Rusijos carystes kariuomenes vadovaujamos Mykolo Servacijaus Visnioveckio ir rusu dragunams vadovavusio Bohemijos vokieciu kilmes rusu kariuomenes pulkininko H Fulgo vok Herbhard Pflugk rus Gebhard Karlovich Flug Pflug bei svedu puseje kovojusios Sapiegu kariuomenes vienas is Didziojo Siaures karo susiremimu PriesistorePo Lietuvos ir Rusijos pajegu pralaimejimo 1704 m liepos 25 d įvykusiame Jakobstato Jekabpilio musyje Saksonijos kurfiurstas ir ATR valdovas Augustas II susitare su rusu caru Petru I kad pastarasis skirs pagalbinį korpusa ATR kovai pries svedus 1704 m rugpjucio 20 d rusu generolas gavo įsakyma is Narvos zygiuoti į Lietuva su 6 pestininku ir 6 dragunu pulkais Rugsejo men Repnino pajegos atvyko į Polocka kur prisijunge prie tvirtoves įgulos Rusu dragunu daliniai apie 2100 kariu toliau iszygiavo į Birzus kurie jau buvo uzimti svedu Rusu dalinius sudare suvestinis dragunu burys 1 000 kariu dragunu pulkai zinomi pagal ju vadu pavardes Astafjevo Gorbovo Bolotino ir Suvizo vokieciu dragunu pulkas vadovaujamas Nettlehorno Lietuviu pajegas sudare 10 lietuviu lengvuju kuopu ir bajoru burys 200 kariu Tuo metu svedu pajegoms vadovaves generolas A Levenhauptas sved Adam Ludwig Lewenhaupt manydamas kad vasaros kampanija yra baigta savo vadovaujamus dalinius įkurdino ziemos stovyklavietese Kurse jo sajungininkas Kazimieras Jonas Sapiega su savo daliniais pasitrauke ziemoti į Vilniu kituose saltiniuose nurodoma kad musio metu Sapiega buvo Memelyje Klaipedoje Suzinojes apie svedu ir Sapiegu pajegu issikyrima M S Visnioveckis kitur nurodoma kad lietuviu pajegoms korpusui vadovavo Karolis Evaldas von Rene remiamas H Flugo dragunu pulko 1704 m lapkricio 1 d atakavo Skuodo apylinkese įsikurusias Sapiegai pavaldzias pajegas Nesant K J Sapiegos sioms pajegoms vadovavo Zemaitijos sajungos konfederacijos marsalas Kristupas Stanislovas Zavisa ir Babruisko seniunas J Sapiega Sapiegu ir svedu dlainius sudare Uplando Vestmanlando Dalekaro Sedermanlando Estlandijos pulkai Jono Sapiegos vokieciu pulkas 2 Lietuvos janycaru kuopos 2 vengru pestininku kuopos Abosko Bjeneborgo kavalerijos pulkas vokieciu dragunu pulkas vadovaujamas Budo Lietuvos didziojo etmono Kazimiero Sapiegos pulkas Lietuvos didziojo etmono husaru pulkas 8 petihoru kuopos 10 lietuviu lengvuju kuopu 2 Lietuvos totoriu kuopos 2 Lietuvos kazoku kuopos Musio vietos lokalizacijos problemaMykolas Servacijus Visnioveckis Musis įvyko Skuodo laukuose kuriuose K Zavisa anot jo prisiminimu dienorascio priesa puoles pirmasis bet paskui neislaikydamas kiekybines persvaros turejes trauktis prarasdamas visus pestininkus ir tik keliolika raiteliu Kestutis Subacius mano jog musis įvykes visai ne Skuodo laukuose Anot jo Zavisa su pestininkais buves uzkluptas tiesiog mieste o kavaleristai tuo metu įsikure kaimuose musio isvenge ir tiesiog pasitrauke Tyrinetojai nesutaria del to kuriuose Skuodo laukuose musis galejo įvykti Tai turejo buti tos lygumos kurios atsirado ankstesniais laikais Chodkeviciams iskirtus sengires Greiciausiai tai nebuvo laukai į siaure nuo Skuodo nes kalbama kad ten miskai auge iki pat XIX amziaus ir juos iskirte cia atgabenti latviai baudziauninkai kurie veliau ir like gyventi Skuode lt gt miskai auge nuo sienos su Latvija iki pat dabartines Basanaviciaus gatves pradzios teigusi sena skuodiske Milda Tubelyte Kadagiene Įtikinamesne atrodo versija jog kova vyko kiek į vakarus nuo Skuodo dvaro ir į pietus nuo tuometinio senamiescio kurio tais laikais galejo buti tik kelios desimtys namu besispiecianciu aplink dabartine Laisves gatve arciau maluno ir dvaro Musio laukas dvaro pievos taip pat galejo plyteti tarp dabartines Skuodo J Chodkeviciaus ir Krantines gatviu Zavisos daliniai su sesiomis patrankomis greiciausiai issideste į vakarus nuo dabartines Sauliu gatves o jungtiniai rusu daliniai ties dabartine Laisves gatves atkarpa einancia nuo Kulu iki posukio ties Geliu gatve Flugo dragunams gera vieta surengti pasala galejo buti įkalne anapus Krantines gatves Tiketina jog Sapiegos pajegos neįsirenge kokios nors atskiros stovyklos o buvo apsistoje Skuodo dvare Tiketina jog generolo Karolio Evaldo von Rene daliniai prie Skuodo priartejo nuo Gorstiskiu puses tuo metu pro jas ejusiu pagrindiniu prekybos traktu is Liepojos Susikloscius tokioms aplinkybems greiciausiai musiui geresnes vietos ne negalejo buti kaip dabartinio senamiescio plotas kuriame namai pastatyti tik sovietmeciu Taigi K Subacius nors ir budamas netikslus is dalies gali buti teisus rasydamas jog Zavisa buves uzkluptas mieste Jis greiciausiai klysta teigdamas jog kavalerija buvusi issisklaidziusi po kaimus Taip butu galeje nutikti jei Sapiegos pajegos butu ketinusios Skuodo apylinkese įsikurti ilgesniam laikui pavyzdziui perziemoti Dar viena aplinkybe kuri leidzia tiketi musio vieta buvus netoli dvaro ta jog tuo metu sudege jo pastatai 1704 m gaisras kilo visame Skuode Musio eigaKristupas Stanislovas Zavisa Įtikinamiausia atrodo rusu saltiniuose aprasoma musio eiga M S Visnioveckio lietuviu dalinys vadovaujamas generolo K von Rene kariu skaicius nenurodomas sustiprintas 1000 rusu kariuomenes dragunu daliniu vadovaujamu pulkininko Hebhardo Flugo 1704 m spalio 30 d pagal Julijaus kalendoriu prisiartino prie Skuodo kuriame buvo apsistojes Sapiegos 5000 kariu korpusas su 600 pestininku ir 6 patrankomis Kaip nurodo rusu saltinis Zavisa pasiruose musiui t y jo pajegose turejo buti ir kavalerija Puolima Rene pradejo kavalerijos ataka Zavisos vadovaujami raiteliai ja atmuse ir eme persekioti bet cia juos uzklupo pasaloje palikti pulkininko Flugo dragunai Zavisos kavalerija galvojusi tik apie persekiojima sutriko pakriko ir buvo lengvai atmusta Atsikraciusios Sapiegos raiteliu jungtines lietuviu rusu pajegos atakavo Zavisos pestininkus Jie kurį laika priesinosi bet ju gretos buvo suardytos ir pasileido begti Musio pasekmesRene pajegos uzgrobe sesias patrankas ir paeme dauigau nei 1000 belaisviu Po to Rene pajegos isaugo nes dalis besitraukianciu Sapiegos kariu prisijunge prie Rene Is Sapiegos korpuso liko tik apie 2000 kariu kurie kartu su Zavisa pasitrauke į Kursa testi kovu Vykstant kovoms buvo sudegintas ir apgriautas pastatas esantis Skluodo mieste adresu Siauliu g 1 Musis prie Skuodo kuriam laikui leido Rene rusams visiskai kontroliuoti Liepoja LiteraturaBoj pri Shkudah Voennye konflikty kampanii i boevye dejstviya russkih vojsk 860 1914 gg runivers ru Sarpnickis Pranas SKUODAS 1704 m musis Skuodo laukuose Keturioliktas pasakojimas e zurnalas Skuodo krastas 2022 m geguzes 30 d Volynskij N P Postepennoe razvitie russkoj regulyarnoj konnicy v epohu Velikogo Petra SPb 1912 IsnasosBoj pri Shkudah Voennye konflikty kampanii i boevye dejstviya russkih vojsk 860 1914 gg runivers ru Boj pri Shkudah Voennye konflikty kampanii i boevye dejstviya russkih vojsk 860 1914 gg runivers ru Boj pri Shkudah Voennye konflikty kampanii i boevye dejstviya russkih vojsk 860 1914 gg runivers ru M D Rabinovich Polki petrovskoj armii 1698 1725 M 1977 Boj pri Shkudah Voennye konflikty kampanii i boevye dejstviya russkih vojsk 860 1914 gg runivers ru Sarpnickis Pranas SKUODAS 1704 m musis Skuodo laukuose Keturioliktas pasakojimas e zurnalas Skuodo krastas 2022 m geguzes 30 d Juozas Vysniauskas Skuodo grafyste 2017 m p 44